Vilniaus rotušė

Aktualijos

Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Minint Tarptautinę homofobijos, bifobijos ir transfobijos dieną, trečiadienį, po saulėlydžio, sostinėje ant rotušės įsižiebs LGBTQI+ bendruomenės vėliavos spalvų projekcija.
 
„Šią tradiciją, palaikančią LGBTQI+ pradėjome turbūt prieš 2 metus, dar buvusio mero komandoje ir tiesiog kviečiame dabartinę valdžią tęsti. Panašu, kad naujas meras tam pritaria“, – Eltai teigė iniciatyvos autorė, Laisvės partijos atstovė Vilniaus miesto savivaldybėje Ieva Dirmaitė.
 
Pasak jos, projekcijos įžiebimui visą dieną sostinėje pliaupiantis lietus neturėtų sutrukdyti.
 
„Neturėtų, nes tai yra projekcija, ne tik apšvietimas spalvomis, kur gali rūkas ar lietus trukdyti. Be to, vakare, sutemus, tikrai ta projekcija turėtų matytis“, – sako I. Dirmaitė.
 
„Esame atviras miestas visiems, todėl ši diena, kurią mini visas demokratiškas pasaulis – Tarptautinė kovos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją diena skatina ir mus pasiųsti žinutę, kad šiame mieste visi žmonės yra lygūs ir tikrai visi turi galimybes džiaugtis miestu“, – pridėjo ji.
 
Planuojama, kad projekcija ant rotušės bus matoma iki vidurnakčio.
 
Kaip pranešama žmogaus teisių portale manoteises.lt, tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją pradėta minėti 2004 m. Ja siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria LGBTQI+ žmonės: diskriminaciją, neapykantos nusikaltimus ir smurtą.
 
Pažymima, kad žmogaus lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija negali tapti pagrindu neapykantai, pažeidžiančiai žmogaus orumą ir sukeliančiai sunkias emocines ir fizines pasekmes. Vis dėlto diskriminacija dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos vis dar paplitusi daugelyje pasaulio valstybių.
 
Įvairių tyrimų duomenimis – 2019 m. neapykantos nusikaltimų tyrimas, visuomenės nuomonės tyrimuose, 2021 m. LGBTQIA+ porų tyrimas – Lietuvoje šie asmenys vis dar susiduria su plataus spektro diskriminacija ir empatijos stygiumi visuomenėje, nėra užtikrinamos šių asmenų teisės, skelbiama žmogaus teisių portale.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.05.18; 07:00
Aktualijos

Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias

Kalbėdamas apie naujausias žinias iš karo fronto, Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius tikina – esminis kovos lūžis bus tada, kai ukrainiečiai atkovos Chersoną. Pasak jo, šiuo metu Ukrainos kariuomenė vykdo kontratakas dvejomis kryptimis – Charkivo ir būtent Chersono regionuose.
 
„Negaliu įvardyti konkrečių miestelių dėl saugumo sumetimų“, – po konferencijos Vilniaus Rotušėje žurnalistams sakė jis.
 
O. Arestovičius patikino, kad atkovojant užimtas teritorijas, kariai perima ir daug ginkluotės, amunicijos, į nelaisvę paima rusų karius.
 
„Tikimės Chersoną perimti per mėnesį ar du. Rytų Ukrainoje tikrai bus įdomių vaizdų“, – patikino Volodymyro Zelenskio administracijos atstovas, pridurdamas, kad ateityje ukrainiečiai atkovos ir Krymą.
 
Paragino Vakarus ir toliau siųsti ginkluotę Ukrainai
 
Nors Kyjivo pergale neabejoja, O. Arestovičius pabrėžė, jog tai tiesiogiai priklauso nuo Vakarų tiekiamos ginkluotės Kyjivui.
 
„Mes laimėsime šį karą, tai visiškai aišku. Tikėtiniausias scenarijus – pergalę pasieksime kitą vasarą. Tačiau tai visiškai priklauso nuo Vakarų mums tiekiamų ginklų. Jeigu gausime daugiau, mes laimėsime jau šią žiemą. Jeigu ne – tai gali nutikti kitą vasarą. Kad mes laimėsime, supranta ir patys rusai“, – sakė O. Arestovičius.
 
Pasak jo, šiuo metu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms labiausiai reikia oro gynybos sistemų, tankų, ilgojo nuotolio raketų.
 
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Jei Vakarai padvigubintų artilerijos sistemų HIMARS, mums to užtektų pergalei pasiekti. Tai gali būti lėktuvai, raketos, dronai, bet to mums reikia labiausiai. Šis karas dar kartą įrodo – esmė yra sunkioji ginkluotė“ – teigė jis.
 
Paklaustas apie Ukrainos perspektyvas tapti NATO nare, V. Zelenskio administracijos atstovas įvardijo Ukrainą gera investicija Aljanso partnerėms.
 
„Mes esame labiau reikalingi NATO, nei NATO reikalingi mums. <…> Jeigu Ukraina prisijungtų prie NATO šalių, Aljansas sustiprintų savo rytinį flangą. Mes esame NATO fronto linijoje, mes giname savo gyvybes ir Europos bei NATO vertybes. Tik duokite mums ginklų ir mes apginsime jus nuo Rusijos“, – kalbėjo O. Arestovičius.
 
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas trečiadienį paskelbė apie „geras žinias iš Charkovo srities“. Tačiau jis pats detalių neįvardijo.
 
Ukrainos pajėgos nori pasiekti Kupjanską, kurį kerta kelios geležinkelių ir kelių linijos. Ši vietovė dėl to laikoma strategiškai svarbia rusų dalinių, šiaurėje žygiuojančių į Donbasą, aprūpinimui.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.09; 06:00
Aktualijos

Vilniaus rotušėje atidaryta kasmetinė Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje atidarė Tarptautinę kalėdinę labdaros mugę.
 
Tradicinę mugę, kuri vyksta jau 19 kartą, organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija kartu su 30 skirtingų ambasadų atstovų. D. Nausėdienė yra šios labdaringos iniciatyvos globėja.
 
Pasak pirmosios ponios, šiandieniniame pasaulyje svarbu tęsti ir puoselėti gilias socialinės atsakomybės tradicijas.
 
„Atjauta ir kryptingos pastangos atskirties mažinimui, dalijimasis yra pagrindinės vertybės, kurios mus vienija ir telkia, – sakė D. Nausėdienė, pakvietusi visus prisidėti prie labdaringos veiklos. – Tegul Jūsų įsigyta ir širdį šildanti dovana tampa kalėdiniu vilties žiburiu kitam.“
 
Mugėje veikiančiuose skirtingų šalių ambasadų paviljonuose parduodami rankomis paruošti rankdarbiai, suvenyrai ir šventiniai skanėstai, pasak pirmosios ponios, tampa bendru gėrio ir šilumos simboliu.
 
Labdaringos mugės metu surinktos lėšos bus paskirstytos Lietuvos labdaros organizacijoms, kurios padeda senjorams, priklausomybių turintiems žmonėms, sergantiems vaikams, neįgaliesiems bei šeimoms, globojančioms socialiai pažeidžiamus vaikus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.05; 00:01
Aktualijos

Ant Vilniaus rotušės laiptų išdygo milžiniškas A. Mickevičiaus paminklas

Pirmadienio rytą ant Vilniaus miesto rotušės laiptų iškilo 6 metrų aukščio Adomo Mickevičiaus paminklas. Tai – didžiausias šią savaitę atsidarysiančios Vilniaus muziejaus parodos „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“ eksponatas.
 
1922 metais skulptoriaus Zbigniewo Pronaszko sukurtas Adomo Mickevičiaus paminklas – vienas iš daugelio realybe taip ir netapusių Vilniaus projektų. Liepos 21 d. Vilniaus muziejuje duris atversiančioje parodoje bus pristatoma daugiau nei šimtas praėjusiame amžiuje sukurtų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių ir inžinerinių projektų, kurie galėjo reikšmingai pakeisti Vilniaus veidą, tačiau nebuvo įgyvendinti.
 
Diskusijos dėl paminklų Vilniuje – jau tarpukariu
 
Z. Pronaszko siūlė iš bronzos arba betono  išlietą 12 metrų aukščio paminklą poetui statyti rotušės aikštėje. Monumentas turėjo būti dvigubai aukštesnis už pirmadienio ryte Vilniaus centre atsiradusį maketą.
 
„Apie Mickevičiaus paminklą Vilniuje svajota dar nuo devyniolikto amžiaus, tačiau dėl tokios reikšmingos asmenybės miestui įamžinimo ilgai nesutarta“, – sako Rasa Antanavičiūtė, viena iš parodos kuratorių.
 
Paminklo A. Mickevičiui statymo komitetas ir Vilniaus valdžios atstovai nusprendė, kad Z. Pronaszko paminklas pernelyg modernus ir netinka miestui, tačiau iniciatyvos ėmėsi naujai susikūręs alternatyvus komitetas. Jo dėka originalaus dydžio paminklo maketas iškilo dešiniajame Neries krante, prie dabartinių Sporto rūmų.
 
Skulptoriaus eskizo pastatymą lydėjo audringos visuomenės diskusijos. Poeto paminklo maketas kurstė tarpukario Vilniaus visuomenę. Vieniems jis atrodė nepriimtinas, savo masteliu ir išvaizda gąsdinantis vilniečius, tuo tarpu kitiems modernios ir neįprastos paminklo formos liudijo poeto aktualumą „šiems laikams“.
 
Nors 1924 m. Vilniuje iškilo būtent Z. Pronaszko suprojektuoto paminklo A. Mickevičiui maketas, buvo surengti dar du konkursai, kuriuos nugalėjęs paminklas poetui būtų pastatytas mieste.
 
Konkursai dar labiau kaitino visuomenę ir polemika dėl poeto atminimo įamžinimo formos ir erdvės netilo dar ilgus metus. Nirtulingos diskusijos ir lėšų stygius užvilkino paminklo statymą – tarpukariu paminklas poetui mieste taip ir neatsirado.
 
„Kai kurios Vilniaus vietos ar objektai, pavyzdžiui, Lukiškių aikštė, stadionas ar išgriauta Raduškevičių rūmų dalis, yra tarsi užburti – jiems buvo sukurta ne po vieną viziją ir projektą, tačiau iki šiol jų nepavyksta įgyvendinti. Parodos lankytojai galės susipažinti ir su daugiau tokių intriguojančių Vilniaus vietų projektais“, – teigia parodos kuratorė Marija Drėmaitė.
 
Parodoje – nuo brėžinių iki videoprojekcijų
 
Minėtų konkursų projektai eksponuojami Vilniaus muziejaus parodoje, kartu su gausybe kitų miesto utopijų. Muziejaus salėse lankytojai išvys brėžinius, kai kurių pastatų 3D modelius Vilniaus žemėlapyje, foto,- ir videomanipuliacijas. Vaikai iš specialiai pagamintų kaladėlių galės pastatyti savo ateities Vilnių.
 
Rudenį parodos turinį papildys išsami neįgyvendinto Vilniaus knyga, paskaitų bei susitikimų ciklas bei virtualus maršrutas, kurį bus galima išbandyti ir tikrovėje. Paroda duris lankytojams atvers liepos 21 d., Vilniaus muziejuje, Vokiečių g. 6., ir veiks iki 2022-ųjų sausio 9 dienos.
 
Parodos kuratorės – architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Marija Drėmaitė ir menotyrininkė, Vilniaus muziejaus direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė – ne vienerius metus tyrinėja sostinės bei kitų miestų viešąsias erdves ir urbanistiką.
 
Vilniaus muziejus – nauja sostinės pažinimo erdvė, miesto gyventojams ir svečiams pristatanti unikalius ir dar nežinomus, tačiau aktualius pasakojimus bei miesto istorijas.
 
Dinamiškas ir nuolat besikeičiantis, kaip ir pats miestas, muziejus kasmet planuoja pristatyti po 2–3 parodas, grįstas autentiškais miesto gyvenimo tyrimais. Išskirtinai Vilniui skirtas muziejus kviečia įdėmiau įsižiūrėti į mus nuolat supančią aplinką ir joje išvysti ką nors įdomaus ir netikėto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.19; 10:38
Aktualijos

Viešajai savivaldybės įstaigai „Vilniaus rotušė“ nuo birželio 28 d. vadovaus Perlis Vaisieta. Atvirame viešame konkurse jis atrinktas iš 15 kandidatų ir vadovaus 10 Rotušės darbuotojų komandai.
 
„Tikiuosi, kad naujasis vadovas atviromis akimis žvelgs į progresyvias iniciatyvas, naujoves bei turės gerą meninį skonį. Rotušė turi tapti atvira, kviečiančia erdve miestiečiams“, – sako R. Šimašius.
 
Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių, kurioje turi rasti savo vietą ne tik jau tradicija tapę renginiai, bet ir nauji, nestandartiniai – į vilniečius ir miesto svečius orientuoti sprendimai, siekiant aktyviau ir efektyviau išnaudoti Rotušės erdves (požemius, kolonadą, sales, Rotušės aikštę, buv. restorano patalpas) kūrybinei, edukacinei, visuomeninei, bendruomeninei ir pilietinei veiklai.
 
Naujam vadovui keliami ambicingi tikslai – inicijuoti renginius ir projektus, kurie kurtų išliekamąją vertę ir formuotų Vilniaus veidą, atspindintį istorinę, kultūrinę, edukuojančią miesto Rotušės dvasią, tuo pačiu generuotų visada jauno, gyvo, inovatyvaus ir pozityvaus miesto – Lietuvos sostinės – įvaizdį.
 
„Vilniaus Rotušė – ne administracinis pastatas ir ne muziejus, o gyvai funkcionuojantis miesto organizmas, todėl su didele atsakomybe priimu naujus iššūkius, suvokdamas metaforą: „Vilniaus Rotušė – tai miesto širdis“. Ji turi plakti sostinės ritmu: atspindėdama tai, kuo gyvename ir kas esame, kuo galime didžiuotis, iš ko semiamės išminties, polėkio, prasmės ar įkvėpimo“, – sako P. Vaisieta.
 
Naujasis Rotušės vadovas yra sukaupęs daug vertingos patirties profesionalaus teatro scenoje, LRT televizijoje ir radijuje, dirbo kultūros ir meno skyriaus vedėju savivaldoje, verslo konsultantu – treneriu tarptautinėje konsultacinėje kompanijoje UAB „Mercuri International“, prieš darbą Rotušėje buvo sertifikuotas verslo vadybos konsultantas – ekspertas, ACC direktorius UAB „CAGR Consulting Group“ Verslo mokymų ir konsultavimo įmonėje. Yra baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, dramos aktoriaus specialybę.
Naujasis vadovas keičia iki tol Rotušei vadovavusią Oksaną Treščenko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.21; 11:48
Aktualijos

Vilniaus rotušėje antradienį atidaromos dvi parodos: grafikos paroda „Ryšys“ ir tapybos – „Spalvos ir struktūros“.
 
Paroda „Ryšys“ sujungė dvi menininkes grafikes – airę Aoife Barrett ir lietuvę Neringą Žukauskaitę. Prieš porą metų menininkės susitiko projekto Wom@rts grafikų rezidencijoje Limerike (Airijoje). Kūrybinės idėjos, mintys ir ieškojimai atvedė prie bendros parodos „Ryšys / Connection“.
 
Kiekviena menininkė savaip plėtoja ryšio temą, tačiau atrandamos ir bendros sąsajos bei idėjos, sakoma Vilniaus rotušės pranešime. Abi eksperimentuoja su grafikos technikomis, peržengdamos klasikinės grafikos ribas.
 
A. Barrett savo kūryboje remiasi savo senelio sodininkystės dienoraščiais, juos analizuoja, tiria bendruomenių sąveiką, jų sąsajas su vieta, kraštovaizdžiu, aplinka. Kaip galime naudoti tradicinius amatus, įgūdžius ir žinias, kad užmegztume stipresnius ryšius? Kaip darbas rankomis leidžia mums mąstyti ir giliau susieti save su mus supančiu pasauliu?
 
N. Žukauskaitė ryšio ieško tarp tikrojo gyvenimo ir skaitmeninės aplinkos, kelia klausimus apie tokio pasaulio ir asmens dualizmą, susidvejinimą. Per asmeninę, buitinę erdvę menininkė nagrinėja, kaip keičiasi mūsų gyvenimas ir kokius izoliuotus socialinius santykius mes patiriame. Kur yra tikroji realybė: ši ar skaitmeninė, kuri paremta naudos skaičiavimu? Ar šiandien labiau norime atsiskleisti ar pasislėpti?
Parodoje eksponuojami specialiai Vilniaus rotušei sukurti darbai, kuriuose nagrinėjami ryšiai tarp skirtingų aplinkų, vietos pojūčių, erdvės ir žmogaus santykių.
 
„Spalvos ir struktūros“ – tai rinktinė tapytojo Gintauto Vaičio personalinė paroda, kurioje eksponuojama daugiau nei dvidešimties pastaraisiais metais sukurtų abstrakčių paveikslų kolekcija, sakoma Vilniaus rotušės pranešime.
 
G. Vaičys yra žymus lietuvių viduriniosios tapytojų kartos atstovas, aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, buvęs išeivijos dailės grando Kęstučio Zapkaus mokinys, priklausęs legendinei, dar XX a. pabaigoje išgarsėjusiai, to meto jaunųjų menininkų grupei „Geros blogybės“.
Parodoje „Spalvos ir struktūros“ dominuoja ritmiškos intensyvaus kolorito kompozicijų variacijos – greta akrilu tapytų drobių dailininkas pristato eksperimentinius autorinės technikos koliažus. Tiek kontrastingomis, tiek niuansuotomis spalvinėmis dėmėmis grindžiamos G. Vaičio abstrakcijos išsiskiria konstruktyvia išdėstymo logika ir subtilia jautriai nutapytų tonų gradacija. Pasak autoriaus, „… ieškau ritmo, kurį komponuoju iš sudėtingų reguliarių linijų ir juodų segmentų. Nes mūsų gyvenimas – tai ritmingas visa ko pasikartojimas. Kvėpavimas ir širdies dūžiai, vienas po kito einantys metų laikai, saulėlydžiai ir saulėtekiai, potvyniai ir atoslūgiai…“
 
„Manau, ši paroda Vilniaus rotušėje yra išskirtinė proga ne tik pamatyti naujausius Kauno dailininko Gintauto Vaičio darbus, bet ir konceptualiai permąstyti abstrakčiosiosios lietuvių dailės raidą ir perspektyvas“, – sako dailėtyrininkė Rita Mikučionytė.
G. Vaičys gimė 1965 m., gyvena ir dirba pedagoginį darbą Kaune.
 
1987–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1999 m., kultūrinės asociacijos „Borussia“ narys nuo 2014 m.
 
Lietuvoje surengė apie 70 personalinių parodų, užsienyje – per 20 personalinių parodų (Estija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Čekija, Šveicarija). Dalyvavo 300 grupinių parodų Lietuvoje ir 100 grupinių parodų užsienyje.
 
Autoriaus darbų yra kolekcijose mūsų šalies ir užsienio muziejų kolekcijose, taip pat privačiuose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:01
Trumposios naujienos

Rugpjūčio 2-ąją, minint Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, viešoji įstaiga Romų visuomenės centras, Lenkijos institutas Vilniuje ir Vilniaus Rotušė kvietė kartu prisiminti žiaurius nusikaltimus, įvykdytus prieš romų tautą ir vieną tragiškiausių laikotarpių žmonijos istorijoje – romų holokaustą, vadinamą Porrajmos arba Samudaripen.

12 val. Panerių memoriale, pagerbiant nužudytus romus, buvo padėta gėlių, o 15 val. Vilniaus miesto rotušėje buvo atidaryta paroda, skirta Lenkijos romų istorijai ir kultūrai bei fotografo iš Švedijos Prashant Rana fotoretrospektyva „Nomads of the Future“ („Ateities klajokliai“).

Parodoje, parengtoje bendradarbiaujant su Tarnowo apskrities muziejumi, pasakojama apie romų mažumos gyvenimą Lenkijoje. Ekspozicijoje atskleidžiamas romų kultūros įvairialypiškumas. Be Lenkijos žemėse įsikūrusių romų gyvenimo, tradicijų ir papročių, ekspozicijoje čia taip pat buvo pristatomi globalūs romų gyvenimo pokyčiai ir reiškiniai.

Vienas iš parodos stendų parengtas pagal nepaprastą Natalios Gancarz knygą vaikams „Mietekas kare“, kurioje pasakojamas romų berniuko likimas nacių mirties stovykloje Aušvice-Birkenau (Auschwitz-Birkenau), vadinamojoje čigonų šeimyninėje stovykloje (Zigeunerfamilienlager), nacių likviduotoje naktį iš 1944 m. rugpjūčio 2 į 3 d. Tą naktį dujų kamerose nužudyta beveik 3 tūkstančiai paskutinių stovyklos kalinių: vaikų, moterų ir vyrų. Iš viso į Aušvicą buvo deportuota maždaug 23 tūkstančiai romų iš 14 šalių. Iš jų per 20 tūkstančių buvo ten nužudyti.

Skaičiuojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo nuo 220 tūkst. iki 500 tūkst. romų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.03; 05:30