Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, kad ketvirtadienį žiniasklaidoje aptariama situacija dėl susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui priklausančio namo Trakuose rekonstrukcijos aplinkybių tarnybai yra žinoma. STT patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, bet įtarimai dar niekam nėra pareikšti.
 
„Šiandien viešai aptariama situacija STT yra žinoma. Yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimo metu siekiama patikrinti duomenis, surinkti papildomą informaciją ir įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. Detalesnė informacija kol kas nėra teikiama, siekiant nepakenkti išsamiam aplinkybių nagrinėjimui“, – Eltai raštu atsakė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
 
R. Keblienė taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kitais atvejais, sprendimas STT, kada pranešti visuomenei apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, priimamas, kai manoma, kad viešas informacijos pateikimas nepakenks tyrimo sėkmei.
 
Ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. eurų vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas parodo, kad ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikintis ministru. Premjeras taip pat sako nematantis jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
 
Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad taip pat netiki atlikto tyrimo objektyvumu, ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:26

Sostinės vicemeras Vytautas Mitalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visuomenei atkreipus dėmesį į sparčiai akyse nykstantį didžiausią Lietuvoje Vilniaus romų taborą, sostinės vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad procesai vyksta sklandžiai. Jo teigimu, taboro iškraustymas inicijuotas jau anksčiau, o dabar matomas pabaigos rezultatas – per 70 metų gyvavusi romų bendruomenės nelegaliais pastatais apstatyta teritorija baigia savo egzistenciją.
 
V. Mitalo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė kompleksiškai sprendžia romų perkraustymą – tiems, kam priklauso pagal taisykles, siūlomas socialinis būstas, taip pat – kompensacija būsto nuomai. Kiti romai savo ruožtu, pažymėjo vicemeras, patys persikraustė kitur.
 
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas Vilniaus taboro griovimą, V. Mitalas pripažino, kad romų bendruomenėje egzistavusi nusikalstamumo bei narkomanijos problema ir toliau lieka iššūkis, tačiau, patikino jis, savivaldybė tęsia romų integracijos projektus ir tikisi naują šiai bendruomenei skirtą kultūros centrą atidaryti visai kitoje aplinkoje.
 
Gal galite apžvelgti, kas šiuo metu yra daroma Vilniaus tabore?
 
Tabore prieš keletą metų gyveno maždaug 500 žmonių, tas skaičius nuosekliai mažėjo iki maždaug 100 praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje. Dabar Statybų inspekcija yra informavusi gyventojus, kad jie turi pašalinti savo nelegaliai pastatytus statinius iki galo. Gegužės mėnesį matomas procesas, kad tos tvoros ir namai, kurie buvo nelegaliai išdygę, pačių gyventojų yra pašalinami ir taboro egzistencija eina į pabaigą.
 
Ar savivaldybė išsikraustantiems romams, kurie didžiąją laiko dalį praleido šiame tabore, siūlo kažkokią pagalbą?
 
Vilniaus savivaldybė jau keletą metų turi romų integracijos programą, kurios vienas etapas jau baigėsi šiemet, bet mes ir toliau ją rengsime – turime specialią komisiją, kuri sudaryta tiek iš politikų, tiek iš romų atstovų, tiek iš kitų institucijų administracijos darbuotojų. Mes skiriame deramą dėmesį, ta programa finansuojama savivaldybės lėšomis – tai apima švietimo, kultūros tam tikras iniciatyvas ir pastangas suteikti Vilniaus miesto būstą tiems romams, kurie sutinka su būsto tvarka, deklaruoja savo pajamas bei yra nepasiturintys – jiems priklauso socialinis būstas. 23 šeimos jau gyvena socialiniame būste ir dar toks pat skaičius naudojasi nuomos mokesčio kompensacija – yra patys susiradę gyvenamąjį plotą ir tuo naudojasi. Kiti jau dabar nykstančio taboro gyventojai pasirenka patys – išsikrausto kažkur išsinuomoję ar nusipirkę nekilnojamąjį turtą. Kartais tai nėra pats Vilniaus miestas – būna, kad jie išvažiuoja į kitus miestus ar Vilniaus rajoną.
 
Pasižvalgius minėtose teritorijose dabar, matomas didžiulis šiukšlių kiekis – išardytų pastatų liekanos, palikti įvairūs rakandai. Kas sutvarkys taboro teritoriją?
 
Tų teritorijų, kurios yra prišiukšlintos, sutvarkymu rūpinsis savivaldybė. Kai tik turėsime naujus tvarkytojus tai teritorijai, spręsime šį klausimą. Jeigu patys buvusių namų gyventojai tų šiukšlių neišsiveš, nesusitvarkys, Vilniaus miestui teks tai padaryti.
 
Ką planuojama toliau daryti buvusio taboro teritorijoje? Joje yra ir valstybinis miškas, ar jis ten liks?
 
Naujame Vilniaus miesto bendrajame plane visa taboro teritorija plačiąja prasme susideda iš dviejų zonų: viena, pietinė dalis, yra valstybinio miško dalis – ji ten išliks, o dalis teritorijos, kur nėra miško, patenka į sandėliavimo zoną. Tai reiškia, kad ten galėtų atsirasti kažkokie sandėliavimo, logistikos pastatai, reikalingi ir tai aplinkinei infrastruktūrai – patogus susisiekimas su oro uostu, netoli magistraliniai keliai.
 
Vilniaus taboro teritorijoje veikia Romų visuomenės centras. Ar jis, nebelikus taboro, toliau veiks?
 
Buvęs Vilniaus romų taboras. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Mes turime Romų kultūros centro atstovus mūsų darbo grupėje, kuri sprendžia šiuos klausimus. Yra daug minčių ir konkrečių projektų, kaip vienokį ar kitokį kultūros centrą atidaryti ne taboro teritorijoje ir net ne šalia tos teritorijos, o kažkokioje kitoje vietoje, kur būtų galima visai kitokioje aplinkoje tos bendruomenės nariams susitikti ir nuveikti kokią nors kultūrinę veiklą ar prisiminti tradicijas. Tokių iniciatyvų yra, bet kol kas konkrečiai, kaip ir kur tai įvyks, negaliu pasakyti, nes tie projektai dar svarstomi, bet aš tikiuosi, kad jie vienaip ar kitaip bus įgyvendinti. Tų alternatyvų taip pat atsiras.
 
Ne paslaptis, kad romų bendruomenėje, tabore klestėjo narkotikų prekyba. Kaip reaguoja gyventojai, į kurių kaimynystę, pavyzdžiui, socialinius būstus, atsikrausto romų šeimos? Ar savivaldybė nesulaukia gyventojų prieštaravimo, skundų?
 
Kalbant apie tas šeimas, kurios gyvena savivaldybės socialiniuose būstuose ar kompensuojančios nuomą, tai kažkokių didesnių klausimų, kuriuos reikia spręsti, mes neturime. Tai yra geros žinios. Aišku, retkarčiais pasitaiko įvairių mažesnių klausimų, bet tai, palyginti su visu mastu, kas vyksta, tikrai įveikiamas iššūkis. Juolab, kad mes socialinio būsto politiką vykdome tolygiai, socialinius būstus plėsdami skirtinguose rajonuose, stengiamės nesikoncentruoti kažkuriame rajone ir tuos naujus pirkimus darome, atsižvelgdami į jau esamą koncentraciją, kad ten, kur yra socialinių būstų, jų kiekio nedidintume. Taip stengiamės pasiekti kuo geresnį įsitraukimą į visuomenę ir taip pat – kad vietiniai gyventojai nežiūrėtų kažkaip kritiškai į mus ir šį planą. Čia kalbu apie bendrą socialinio būsto plėtros politiką, kurios laikomės visame mieste.
 
Ar nesibaiminama, kad tabore egzistavęs narkotikų nusikalstamumas išplis po miestą?
Buvusiame Vilniaus romų tabore. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Saugumo ir narkotikų prekybos aspektas yra iššūkis. Žinoma, policija turi daugiau duomenų ir labiau seka šią situaciją nei miesto savivaldybės administracija, bet mes dėl šių ir kitų priežasčių matome prasmę, kad romų integracijos programa ties šiuo etapu neturi sustoti ir pasibaigti. Ji turi tęstis ir į tuos aspektus, kuriuos reikia ypatingai sekti, kai taboras išvis nustos egzistuoti, taip pat bus atkreiptas ypatingas dėmesys. Mes ir toliau žadame konkrečius veiksmus daryti, kad šis klausimas būtų kokybiškai išspręstas, o ne tik formaliai neliktų tų trobų.
 
Kaip patys vietiniai taboro romai reagavo į iškraustymą, raginimą griauti nelegaliai pastatytus namus? Ar savivaldybė negavo daug skundų?
 
Skundų „užvertimo“ mes nepajutome dėl to, kad tai nebe naujas klausimas – jis buvo darbotvarkėje jau kurį laiką. (…) Kadangi mes bendradarbiaujame su įvairiais romų bendruomenės atstovais, tai tas dialogas neleidžia tokiems skundų protrūkiams įsigalėti.
 
Dėkoju už pokalbį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 14:42

Privalomas grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį informavo, kad sostinės savivaldybė pradėjo vykdyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl privalomojo grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimo.
 
P. Poderskio teigimu, savivaldybė imasi viešbučiuose izoliuoti visus asmenis, grįžusius iš užsienio.
 
„Visi žmonės skenuojami termovizoriais, vėliau, jei pasirodo, kad temperatūros yra, jie pasodinami ir tikrinami simptomai – temperatūra matuojama dar kartą jau kontaktiniais termometrais. Tuomet juos karantinuojame atskirai ir išvežame su greitąja medicinos pagalba.
Kol kas tokių dalykų neprireikė, tikėkimės, kad neprireiks, bet visko gali būti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.
 
Jis taip pat informavo, kad visus žmones pasitinka visuomenės sveikatos specialistai, grįžusieji iš užsienio turi pildyti anketas, o kariškiai jiems paduoda informacinius lapelius apie ministro įsakymą dėl privalomosios izoliacijos.
 
„Jie persiskaito, yra informuojami ir tada sugrupuojami, susodinami į autobusus ir vežami į paskirties vietą. Visi autobusai, kurie šiandien buvo, išvažiavo į „Urbihop“ viešbutį, Ąžuolyno g. 7, ir ten bus karantinuojami“, – kalbėjo P. Poderskis.
 
Jo teigimu, viešbučius saugos apsaugos pareigūnai, prireikus, – ir policija.
 
„Viešbučiai bus saugomi apsauga, taip pat tikriausiai tam pasitelksime ir policijos pareigūnus“, – patikino P. Poderskis.
 
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė pavyzdį, kad vieną Estijos pilietę Estijos konsulatas nuvežė iki sienos.
 
„Tokia buvo improvizuota išimtis, kurią, manau, tikrai įteisinsime vėliau“, – tvirtino P. Poderskis.
 
Jo teigimu, dėl žmonių, kurie į Lietuvą atskrido siekdami tranzitu kirsti šalį, izoliacijos spręs tų šalių ambasados ir konsulatai.
 
Kalbėdamas apie žmonės iš kitų savivaldybių, P. Poderskis teigė, kad, jeigu savivaldybė turi galimybes tokius asmenis pasiimti savo specialiuoju transportu, jie bus perduodami savivaldybės atsakomybėn. 
 
Paklausus, ar pasitaikė asmenų, nepatenkintu privalomąja izoliacija, P. Poderskis tai patvirtino.
 
„Be abejo, buvo, bet jų jausmai ir emocijos prie bagažo jau nuslopinami ir į lauką retai prasiveržia. Bet kuriuo atveju to nepasitenkinimo kyla tikrai nemažai, nes ne visi yra girdėję apie tą sprendimą, ir mes stengiamės paaiškinti. Ne į visus klausimus turime atsakymus, yra daug pačių įvairiausių atvejų, bet stengsimės visais pasirūpinti taip civilizuotai, kaip pavyks“, – teigė P. Poderskis.
 
Pasak jo, radus tinkamas išimtis ir sprendimus, bus siekiama didelę dalį žmonių iš viešbučio atiduoti į kitas savivaldybes arba karantinavimo vietas namuose.
 
Pasak P. Poderskio, bus stengiamasi įgyvendinti žmonių specialiuosius poreikius – užtikrinti tinkamą mitybą, pristatyti būtinus medikamentus.
Saviizoliacija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Į visus praktinius dalykus stengsimės atsižvelgti pagal galimybes. Veganams visada galima užtikrinti sklandžią dietą, tai nesudėtinga. (…) Kas dėl kitų, tai labiausiai, matyt, reikia pasirūpinti vaistais. Turime galimų atvejų, kad yra diabetikai, jiems reikės pristatyti (vaistus. – ELTA). Kalbėsimės su vaistinių tinklais, žinome, kad kai kurie yra pasiruošę tam tikras mažas siuntas, jas beliks tik nuvežti tam žmogui“, – sakė P. Poderskis, pridūręs, kad tokiems atvejams bus pasitelkiamos ir įvairios organizacijos, taip pat viešbučių personalas.
 
„Iš esmės pirksime viską turbūt patys ir tikėsimės vėliau iš valstybės kompensacijos“, – teigė P. Poderskis.
 
Nemano, kad savivaldybė privalomai izoliuos lengva koronaviruso forma sergančius asmenis
 
Kartu P. Poderskis pažymėjo, kad A. Verygos įsakyme numatytas savivaldybių įsipareigojimas privalomai izoliuoti visus lengva koronaviruso forma sergančius asmenis tikriausiai nebus praktiškai įgyvendinamas.
 
„Nemanau, kad ši įsakymo dalis išgyvens daugiau nei dieną, nes iš esmės teisinga būtų 60 proc. žmonių, kurie lengvai serga, leisti jiems sirgti namuose. Maždaug 30 proc. žmonių, kurie serga sunkiau, guldyti į ligonines, (…) o 10 proc. bus jau maždaug intensyvios priežiūros reikalaujantys žmonės. Jie bus guldomi į pagrindines ligonines, taip pat pasijungs Lazdynų ir Antakalnio ligoninė, visos kitos“, – teigė P. Poderskis.
 
Jis taip pat informavo, kad privalomai izoliuoti iš užsienio grįžę lietuviai viešbučiuose karantine praleis 14 dienų.
 
„Mes pritartume, kad, 7 dienas pabuvus, daromas momentinis testas, jeigu jis neigiamas, tada – lauk. Kad greičiau suktųsi ir mums mažiau būtų tie viešbučiai užimti, bet (…) čia yra tik rekomendacija SAM. Kaip jie nuspręs, tai jau žiūrėsime“, – sakė P. Poderskis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pasak sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus, yra žinomas artimiausių skrydžių iš užsienio sąrašas, tačiau informacija, kiek tiksliai žmonių minėtais reisais atvyks į Vilniaus oro uostą, nuolat tikslinama.
 
„Mes tikėjomės 1 tūkst. žmonių šiandien, bet matome, kad tikrai tiek nebus, nes tas rytinis reisas iš Minsko nebuvo pilnas, Frankfurto reise buvo nemažai, bet Dublino ir Oslo (reisuose. – ELTA) po keliasdešimt žmonių tik bus“, – sakė P. Poderskis.
 
ELTA primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymas, kuriuo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti grįžtančiųjų iš užsienio asmenų privalomuoju izoliavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:58

Naujoji atminimo lenta, skirta Jono Noreikos garbei. Slaptai.lt nuotr.
Generalinės prokuratūros prokuroras, papildomai atlikęs tyrimą, spalio 17 d. priėmė nutarimą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro priimtą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai demontavimo.
 
To paties nutarimo dalis, kuria atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemonės dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimo, palikta nepakeista.
 
Įvertinus tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės mero, tiek administracijos direktoriaus veiksmai demontuojant atminimo lentą J. Noreikai-Generolui Vėtrai buvo neteisėti, siekiant, kad ateityje analogiški veiksmai nepasikartotų, prokuroras priėmė nutarimą įspėti Vilniaus miesto savivaldybės merą ir administracijos direktorių, kad nedarytų teisės pažeidimų.
 
Vilniaus miesto savivaldybės meras vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl atminimo lentos J. Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo politiniais motyvais. Nutarime pažymėta, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas žodžiu, pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais.
 
Ta aplinkybė, kad Vilniaus savivaldybės taryba nėra nustačiusi tvarkos dėl atminimo lentų demontavimo, nesuponuoja išvados, jog meras turi teisę vienasmeniškai priiminėti sprendimus dėl tokių lentų demontavimo, nes tai nenumatyta mero kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose.
 
Vilniaus savivaldybės mero veiksmai, vienašališkai priimant politinį sprendimą dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo, nesant atitinkamo teisinio reguliavimo, teisės aktuose įtvirtintų aiškių tokio sprendimo priėmimo tikslų bei kriterijų ir nepriskirti mero kompetencijai, įvertinti kaip nurodytų vietos savivaldos principų pažeidimas ir veikimas ultra vires. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus žodinio mero nurodymo dėl atminimo lentos demontavimo vykdymas vertintinas kaip neteisėto nurodymo vykdymas.
 
Be to, atsižvelgiant tiek į sprendimo priėmimo bei atminimo lentos demontavimo aplinkybes, padaryta išvada, kad akivaizdžiai buvo pažeisti viešumo ir skaidrumo principai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 08:30

Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rusišką patarlę „Против лома нет приема, кроме, как другого лома“, į lietuvių kalbą išversčiau „Prieš laužtuvą tėra būdas – kitas laužtuvas“. Kam prisireikė aptarti tokį necivilizuotą kovos būdą?

Pasirodo, kai vandalizmą ar net šventvagystes provokuoja valdžios (kalbu apie Vilniaus merą Šimašių) atstovai, piliečiai nebepaiso formalios vertybių apsaugos, patys imasi vykdyti teisingumą necivilizuotai, vandalizmo, tačiau išprovokuoto, būdu.

Policija pranešė nustačiusi moterį, įtariamą sekmadienį raudonais dažais apipylusią sostinės Lukiškių aikštėje stovintį monumento „Laisvės kalva“ fragmentą. Vilniaus apskrities policijos duomenimis pranešta, kad tą pačią dieną apie 14 val. nenustatyta moteris apipylė „Laisvės kalvos“ maketą raudonos spalvos dažais. Padarytas nuostolis tikslinamas – laukiama, kol informaciją apie tai pateiks Vilniaus savivaldybė.

Policija skelbia identifikavusi pažeidėją ir iškvietusi ją į komisariatą. Pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Memorialo fragmentas Lukiškių aikštėje pastatytas praėjusią savaitę.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Čia dera atkreipti dėmesį, kad pats „Laisvės kalva“ fragmentas bei jos pievelės teritorija už fragmento yra išdėstyti ant šventinto Laisvės kovų Memorialo Relikvijoriaus ir informacinių apie Relikvijoriaus turinį granito plokščių. Toks „Laisvės kalvos“ išdėstymo projektas pristatomas visuomenei. Taigi su mero leidimu Lukiškių aikštėje leista vykdyti vandalizmui ir šventvagystei prilygstantį aktą, didelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Kadangi akibrokštas iš mero pusės Lukiškių aikštėje yra pasikartojantys (leista pagrobti kapsulę su relikvijomis, plokštes su relikvijų sąrašais), siūlau jam, prisiėmus didelį viešosios tvarkos pažeidimą, kreiptis į policijos komisariatą su prašymu skirti jam nusikaltimą atitinkančią baudą bei tramdyti savo begėdišką elgesį, o moters poelgį dėl čia aptartos padėties vertinti kaip pilietiškumo apraišką.

2019.10.01; 12:35

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Visgi Vilniaus miesto Taryboje sėdintys patriotai, laikantys save teisiais, pasisakydami prieš Kazio Škirpos alėjos pervadinimą, pasirodė visiškais liurbiais (tiesa, pažiūrėjau tik paskutinius kelis pasisakymus ir balsavimą). 

Atvykusieji dalyvavo balsavime, tuo pačiu pripažindami, jog balsavimas teisėtas (balsavimo rezultatai: 22 už pervadinimą, prieš – 15, susilaikė -1).

Taigi, jei opozicija būtų nedalyvavusi, tai balsuotojų būtų mažiau pusės 51/2+1, ir sprendimas nebūtų priimtas. 

Ypač nusivyliau TS-LKD atstovais, nes laikiau juos geriau teisiškai pakaustytus. Vienas A. Zuokas po viskam kažką pravebleno apie teismus. Vladimiras Putinas trina rankas, pergalė. Toks pirmas slogus įspūdis.

O juk dar šiandien rašiau, pakartosiu:

„Kazio Škirpos alėja jau yra Lietuvos kultūros paveldo dalis, o ne grupės Vilniaus miesto Tarybos narių nuosavybė, ir naikinti jį be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimo yra nusikaltimas. Toks pats, jeigu deputatų grupė nubalsuotų pakeisti Gedimino prospekto pavadinimą, apkaltinusi Gediminą jo valdymo metu padarytomis klaidomis.

Pulkininkas Kazys Škirpa

Siūlau tiems Tarybos nariams, kurie nepritaria tokiam niekšiškam nusikaltimui, susivienyti, ir žodžiu bei raštu pareikšti protestą dėl tokio balsavimo, įspėti likusius Tarybos narius, kad susivienijusi grupė kreipsis dėl jo neteisėtumo į teismą, ir kad balsavime ji nedalyvaus.

Jei dalyvaus balsavime, tuo pačiu pripažins balsavimo teisėtumą, sukurdama precedentą panašiems balsavimams ir ateityje.

Na štai dabar jau galima organizuoti balsavimą paminklo Vincui Kudirkai Vilniuje nugriovimo klausimu, nes buvo jo gyvenime periodas, kai jis nemėgo žydų. Tik ką likusiai Lietuvai su Kazio Škirpos ir Vinco Kudirkos atminimo ženklais reikės daryti?

Bet viltis miršta paskutinė. Gal Kultūros paveldo departamentas pareikš savo nuomonę? O gal atsiras TS-LKD vadovybėje nors keli Seimo nariai, ne liurbiai, kurie iš tiesų apskųs nutarimą teismui?

2019.07.24; 15:20

Europos aikštėje priešais Vilniaus savivaldybę liepos 10-ąją buvo surengtas piketas, kurio dalyviai smerkė sumanymą naikinti Kazio Škirpos alėją.

Slaptai.lt skelbia 13 min. trukmės videoreportažą, pasakojantį, kodėl Kazys Škirpa – Lietuvos didvyris ir kodėl Lietuvos sostinei būtina išsaugoti Kazio Škirpos alėją.

2019.07.10; 15:40 

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Konservatorių ir „valstiečių“ lyderiai savivaldos rinkimams pasibaigus deklaravo nesikišią į koalicijų formavimo peripetijas rajonuose. Pasak Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio, nacionalinėje politikoje esanti priešprieša tarp valdančiųjų ir opozicijos neturėtų tapti veiksniu, trukdančiu politinėms jėgoms sueiti į koalicinius santykius rajonuose. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, šiose politikų deklaracijose esama tiesos, tačiau, teigė jis, nepaisant to, kad savivaldybių tarybose išties veikia kiti dėsniai nei nacionalinėje politikoje – formuoti valdančiąsias koalicijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išskyrus Kauną, nebus lengva.

Vienos jėgos dominuojamoje laikinojoje sostinėje, sako T. Janeliūnas, iššūkiai laukia ne formuojant valdančiąją daugumą, bet dėl demokratijos kokybės, padidėjusios korupcijos rizikos ir valdžios atskaitomybės piliečiams.

Politologas pažymi, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose partijų skyriai yra dideli, vietiniams politikams atitrūkti nuo nacionalinės politikos imperatyvų yra sunkiau nei mažesniuose miestuose. Kita vertus, pabrėžia jis, mandatų, po rinkimų tekusių politinėms jėgoms, pasiskirstymas bei įtampos, atsiradusios per pastaruosius ketverius metus, taip pat trukdys sklandžiai formuoti valdančiąsias daugumas. 

zuokas2
Artūras Zuokas. Facebook.com
Vienos didžiausių įtampų tvyro Vilniaus mieste, kuriame dar laukiama atomazgos – ar antrajame ture bus perrinktas dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius, ar buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. T. Janeliūno manymu, priklausomai nuo to, kuris iš jų bus išrinktas Vilniaus meru, priklausys ir tai, apie kurią frakciją kitos jėgos ims telkti jėgas.

Tačiau, atkreipia dėmesį TSPMI profesorius, sutelkti koalicijai būtinus 25 tarybos narių mandatus nebus lengva, net jei, pavyzdžiui, mero postą laimėtų R. Šimašius, kurio komandos sąskaitoje šiuo metu daugiausiai – 17 – mandatų.

„Nors konservatoriai turi pakankamai mandatų (Vilniuje konservatoriai laimėjo 9 mandatus. – ELTA), kad būtų sudaryta dauguma iš dviejų politinių jėgų ir apskritai konservatoriai atrodo galintys būti artimi sąjungininkai liberalams, tačiau nežinia, ar tai pavyks padaryti. Nesena patirtis rodo, kad savivaldybėje, tuomet dar Šimašiaus liberalams, nepavyko išlaikyti sąjungos su konservatoriais. Tad koalicijų formavimas tikrai nebus lengvas“, – sakė T. Janeliūnas. Pasak jo, tai, ar liberalai ir konservatoriai imsis dar kartą konstruoti sąjungą savivaldoje, priklausys ir nuo to, kokios gilios asmeninės nuoskaudos yra likusios po aistras kėlusio partijų išsiskyrimo. 

„Kartais asmeniai įsižeidimai būna tokie gilūs, kad ir politiniai interesai tampa antraeiliais“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Politologas aiškino, kad A. Zuokui, Vilniaus taryboje laimėjusiam 10 mandatų, bus kiek sudėtingiau formuoti valdančiąją daugumą. Vilniaus miesto savivaldoje Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga laimėjo 6 mandatus, Darbo partija – 5, o „valstiečiai“ – 3 mandatus. 

„Zuokui reikia daugiau paramos nei Šimašiui ir jam neužtenka sudaryti su viena komanda susitarimo, kad būtų suformuota valdančioji dauguma. Koalicijai reikia mažiausiai 25 balsų. Tad A. Zuokas gali turėti daugumą tik sujungus visas, išskyrus Remigijaus Šimašiaus, politines jėgas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Ne ką mažesnė intriga laukia ir Klaipėdoje. Dabartinio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vadovaujamas komitetas laimėjo 9 mandatus, o jo oponento dėl uostamiesčio mero posto Artūro Vaitkaus vedami „valstiečių“ atstovai – 7 mandatus. 

„Siekiant suformuoti valdančiąją koaliciją Klaipėdoje reikia turėti bent 15 narių, o tai nėra lengva. Viena vertus, gali būti tokia „grand koalicija“ tarp Grubliausko ir „valstiečių žaliųjų“, tačiau, kita vertus, dabar tarpusavyje jie yra didžiausi konkurentai. Todėl reikėtų ypač didelių kompromisų ir pasidalinimo įtakos sferomis, kad būtų įmanoma susieiti į bendrą koaliciją“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Politologas primena, kad Klaipėdoje liberalai ir konservatoriai ilgą laiką buvo pagrindiniai priešininkai. Todėl, pasak jo, tai gali būti svarbus veiksnys, pavyzdžiui, jei būtų deramasi dėl valdančiosios daugumos sudarymo tarp V. Grubliausko komiteto ir konservatorių. Kita vertus, akcentavo T. Janeliūnas, 6 mandatus uostamiestyje laimėjusiems konservatoriams koalicija su buvusiu svarbiausiu oponentu V. Grubliausku gali būti suvokiama kaip mažesnė blogybė nei, pavyzdžiui, leisti miestą valdyti V. Grubliausko ir A. Vaitkaus sąjungai.

„Aš manau, kad dėl to savo nepasitenkinimą ir nusivylimą Grubliausku konservatoriai gali ir užgniaužti“, – sakė politologas. 

Apibendrindamas T. Janeliūnas sakė, kad tai, kaip pakryps valdančiosios daugumos formavimas Klaipėdoje nemažai priklausys ir nuo to, kokia strategija vadovausis po tris mandatus laimėjusio Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos centro partijos. Visgi, sutiko politologas, kaip ir A. Zuokui Vilniuje, taip ir A. Vaitkui Klaipėdoje valdančiąją daugumą sudaryti bus sudėtingiau. 

Pasak TSPMI profesoriaus, Klaipėdoje į koalicijas veikiausiai nebus traukiamas tik skandalingais pareiškimais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pagarsėjęs Viačeslavas Titovas, kuris su savo rinkimų komitetu laimėjo 2 mandatus. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Intrigos kalbant apie tai, kaip artimiausius metus bus valdomas miestas iš esmės negalioja Kaunui. Miesto meru jau pirmajame ture išrinktas Visvaldas Matijošaitis, o jo vedamas komitetas su 32 mandatais užsitikrino absoliučią daugumą taryboje. Likę 8 mandatai atiteko konservatoriams.

T. Janeliūno teigimu, toks valdžios pasiskirstymas, nors ir užtikrins stabilumą laikinojoje sostinėje, rizika dėl demokratijos kokybės ar net korupcijos, lyginant su kitų didžiųjų miestų savivaldomis, bus kur kas didesnės. 

„Visada galioja taisyklė, kad valdžia gadina žmones, o absoliuti valdžia skatina maksimalią korupciją ir gadina maksimaliai. Tad šiuo atveju aš esu tikras, kad tokia rizika gresia Kaunui, kuriame nebus jokios atsvaros ir galimybės konstruktyviai kritikai. Tai gali padidinti ir riziką priimti mažiau pasvertus sprendimus ar apskritai ignoruoti racionalius pasiūlymus“, – apibendrino T. Janeliūnas.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.08; 05:00

Skveras prie Rusijos ambasados bus pavadintas Boriso Nemcovo vardu. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Boriso Nemcovo pagerbimo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai, kad Vilniuje atsirastų Boriso Nemcovo vardu pavadintas skveras. Simboliška, kad kovos už demokratiją Rusijoje simboliu tapusi asmenybė, aktyviai demokratijos vertybes puoselėjęs ir už savo įsitikinimus nužudytas opozicijos narys bus įamžintas būtent priešais Rusijos ambasadą Vilniuje.

„Gerbiu B. Nemcovo, Anos Politkovskajos, kitų nužudytų Rusijos demokratų ir žurnalistų atminimą ir vertinu jų kovą prieš Putino režimą. Žinoma, kad tokie iškilūs žmonės yra verti būti pagerbti ir įamžinti Vilniuje. Taip pagerbsime ir tą pusę milijono Maskvos gyventojų, kurie po 1991 metų sausio 13 išėjo į gatves palaikyti Lietuvos“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Prieš porą mėnesių meras susitiko su sostinėje viešėjusiais žymiais Rusijos demokratais, opozicijos atstovais, gavusiais prieglobstį Lietuvoje, protestų ir solidarumo akcijų organizatoriais, žurnalistais. Išklausęs jų lūkesčius meras pasiūlė, kaip simboliškai galėtų būti įamžinti Rusijos demokratai Vilniuje.

„Ypatingas jausmas kaskart atvykti į Lietuvą – šalį, kuri visada yra už dialogą ir už palaikymą. Borisas Nemcovas sudėtingiausiais Rusijos demokratijai laikais kovojo prieš autoritarinio režimo kursą, nepaisydamas rizikos, puldinėjimų, sulaikymų, liko ištikimas savo įsitikinimams. Galima nužudyti žmogų, tačiau neįmanoma nužudyti atminties ir demokratijos principų. Tikime, kad ateis diena, kai ir mes galėsime pagerti B. Nemcovą Rusijoje, ir esame dėkingi Vilniui, kuris yra pirmasis pasaulyje miestas, ėmęsis iniciatyvos įamžinti Boriso atminimą Vilniuje“, – Tarybos salėje kalbėjo B. Nemcovo bendražygis, Rusijos opozicionieriaus Vladimiras Kara-Murza. 

Boriso Nemcovo pagerbimo akcija Vilniuje prie Rusijos diplomatinės atstovybės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Borisas Nemcovas. Slaptai.lt nuotr.

Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui.

B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-osios Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir palaikė buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius Sausio 13-osios įvykių metu bei vėliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:56

Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.

„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.

Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:30

Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pritaria Žvėryno bendruomenės iniciatyvai rytoj, gegužės 9 d., 12 val. pikete prie Vilniaus savivaldybės pareikšti protestą dėl naikinamo Vilniaus paveldo ir neskaidriai, nušalinant visuomenę vystomų plėtros projektų – niokojamo Žvėryno, darkomo Misionierių ansamblio, planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei visų atvejų, kai „lygesni už lygius“ slapta nuo visuomenės tvarkosi savo pelningus reikalus.

„Vilniaus savivaldybė ne tik naikina kultūrinę Vilniaus tapatybę, bet ir diskredituoja savivaldos idėją, piktybiškai neatsakinėdama į visuomenės klausimus. Mums nesvarbu, su kokiais rubikonais, mg baltic‘ais ar kitais uab‘ais konsultuojasi Vilnių valdančios partijos – bet tegu jie patraukia rankas nuo mūsų paveldo ir prisimena, kad privalo atsakyti į vilniečių klausimus“, – pažymi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narė skulptorė Joana Noreikaitė.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau 9 mėnesius neatsako į jam asmeniškai, o taip pat Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriui Gediminui Rutkauskui adresuotą 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą skubiai inicijuoti viešą susitikimą su visuomene dėl skandalingų statybų Vilniaus senamiestyje – Misionierių ansamblyje, Pacų rūmuose, Platerių rūmuose (Bokšto g. Nr. 6), Astorijos viešbutyje (Rotušės a. Nr. 33) – bei planų statyti aukštybinį pastatą senamiesčio apsaugos zonoje, Konstitucijos prospekte.

Šis prašymas merui buvo primintas 2018 m. kovo 21 d. piketo rezoliucijoje, prašant viešai su visuomene aptarti ir planus užstatyti viešbučiu šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Iš pradžių Vilniaus savivaldybė aiškino, esą susitikimo surengti negali dėl atostogų, vėliau – esą laukia UNESCO misijos išvadų, bet taip ir nesurengė iki šiol.

Be to, jau beveik 2 mėnesius Vilniaus savivaldybė ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nepateikia informacijos dėl planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurios Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis paprašė 2018 m. kovo 16 d., cituojame:

kodėl, kokiu pagrindu, kokiais tyrimais remiantis buvo persvarstytos ir pakeistos Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės, Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai priimant 2017-06-15 aktą Nr. VI-RM-01/3? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimųmedžiagos kopijas.

ar rengiant detalųjį planą, pagal kurį prie Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio planuojamos statybos, buvo atlikti istoriniai tyrimai? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.

Pranciškonų vienuolynas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ar buvo atlikti menotyriniai tyrimai, būtini tokios vertės objektui? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.

prašome pateikti atliktų archeologinių tyrimų ataskaitos skaitmeninę kopiją arba nurodyti, kur, kokia tvarka galime su ja susipažinti.

iš 1845 m. Šv. Pilypo ir Jokūbo vienuolyno plano matyti, kad nepaisant ligoninės plėtimo ir kai kurių sklypų nusavinimo, carinė valdžia buvo palikusi vienuolynui sodą. Pagal detalųjį planą jo nelieka, toje vietoje numatytas biurų vidinis kiemas, o vienuolynas netenka privatumo, nors pagal istorinės urbanistinės miesto raidos koncepciją tokiam objektui turėjo būti palikta erdvė. Prašome paaiškinti, kuo pagrįsti sprendiniai užstatyti vienuolyną ir paversti jo sodą vidiniu biurų kiemu.

Pagarbiai – Paulius Markevičius, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio valdybos pirmininkas

2018.05.09; 08:08

Pasiklausymas – slaptas, bet ar teisėtas?

Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius tarybos narių grupės vardu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Tarybos posėdžio metu slapta darytų opozicijos narių garso įrašų bei jų viešinimo.

„Vilniaus savivaldybės mero ir administracijos direktorius elgesys įrengiant slaptus mikrofonus prie Violetos Podolskaitės darbo vietos viršijo visas suvokiamas politikų elgesio ribas ir yra baudžiamojo persekiojimo dalykas“, – teigia V. Urbonavičius.

Ši trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai sulaukė pranešimų, kad žiūrintieji tarybos posėdžio transliaciją internetu girdi ir nepasisakančiųjų tarybos narių V. Podolskaitės, Justinos Kašėtaitės, Valdo Benkunsko, Vido Urbonavičiaus ir kitų asmenų privačius pokalbius.

„Pradėjus ieškoti šaltinio, ant V. Podolskaitės darbo stalo rastas pritvirtintas į sagą panašus daiktas, iš kurio po stalu ėjo laidai. Kreipusis į merą, buvo paaiškinta, kad tai „foninio garso mikrofonai“, tuo pat metu atėjo techniniai darbuotojai, kurie pasakė, jog išjungė šiuos mikrofonus, kurie buvo įrengti administracijos direktoriaus Povilo Poderskio nurodymu“, – sako V. Urbonavičius.

Dėl tokių mero ir administracijos direktoriaus veiksmų, turinčių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymių, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.19; 04:51

Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą viešosios infrastruktūros plėtotės ir atnaujinimo projektui, kuris bus įgyvendinamas socialinių ir demografinių problemų gausa pasižyminčiame, bene labiausiai kontrastingame Vilniaus miesto rajone – Šnipiškėse.

Visai Vilniaus miesto šiaurinei tikslinei teritorijai būdinga problema – kokybiškos rekreacijos ir aktyvaus poilsio infrastruktūros trūkumas. Dėl to mažėja teritorijos patrauklumas gyventi ir kurti verslą, didėja socialinė atskirtis, dažnėja mažo fizinio aktyvumo sukeltų visuomenės sveikatos sutrikimų. Rekreacinės infrastruktūros poreikis ypač aktualus Šnipiškių rajono, kuris išsiskiria socialinių ir demografinių problemų gausa, gyventojams.  Šnipiškės bene labiausiai kontrastingas sostinės rajonas – už kelių šimtų metrų nuo šiuolaikinių dangoraižių gyvena žmonės, kurių tualetas  kieme, o vanduo – gatvės kolonėlėje. Apleista ir nepritaikyta rekreacijai šiuo metu yra ir Šnipiškių rajone esanti Neries senvagės slėnio teritorija.

Įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis“, Neries senvagės slėnis bus pritaikytas rekreacijai ir aktyviam poilsiui, padidės vietovės patrauklumas verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, sumažės vietos gyventojų socialinė atskirtis.

Projekto metu bus atnaujinta Neries senvagės slėnio teritorija: nutiesti dviračių takai, jungiantys Ozo g. su Konstitucijos pr., įrengti (atnaujinti) pėsčiųjų takai, įrengta rekreacijos ir aktyvaus laisvalaikio zona aplink vandens telkinius Senvagės parke, laiptai ir medinės terasos ant vandens telkinių bei uždara šunų treniravimo aikštelė, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, kelio ženklinimas, prisijungimo prie inžinerinių tinklų įvadai, suformuotas reljefas ir sutvarkyti želdiniai.

Įrengus Neries senvagės rekreacinę infrastruktūrą, atsiras erdvė rekreacijai ir laisvalaikio praleidimui, gyventojų bendravimui. Tai leis sustiprinti socialinius ryšius, sudaryti sąlygas gyvenamosios vietovės bendruomenės veiklos plėtrai, padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Rekreacinės infrastruktūros įrengimas paskatins papildomus lankytojų srautus, kartu formuojant paklausą aplinkiniams verslams ir skatina jų plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.

Minėto projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 2,1 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 1,9 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.

Projektas įgyvendinamas pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Šiai priemonei finansuoti  iš viso skirta iki bemaž 150,7 mln. eurų, iš kurių bemaž 138,5 mln. eurų – ES fondų lėšos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos vidaus reikalų ministerija. VRM nuotr.

2017.01.23; 05:39

Ar tokį teiginį galėtų paneigti esami ir buvę Seimo pirmininkai, premjerai ir sostinės merai?

Negalėtų, nes užtenka Vilniaus Lukiškių aikštėje apsilankyti, kad pamatytų tikrą padėtį. Iškeldinant Leniną aikštė buvo desovetizuota, tačiau ne visai: palikti masyvūs šviestuvai, budriai saugoję naktimis Iljičių, tokie pat masyvūs špižiniai suolai. Aikštė tarsi tebelaukia „jo“.

Continue reading „Stalino saulė užgeso, Putino patekėjo, todėl mūsų valdžios laukia sugrįžtančio Lenino“

Diskusija visuomenėje, ar reikia artimiausiu metu pradėti Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose metropolitenų statybą jau eina į pabaigą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad dauguma vilniečių pasisako „už“.

Meru būnant Artūrui Zuokui Vilniaus savivaldybė teikė prioritetus kitoms miesto transporto vystymo kryptims.

Dabar jau daugumos vilniečių nuomonė aiški, Vilniuje jau kitas savivaldybės sąstatas. Manytina, jog anksčiau ar vėliau jis savo kadencijos metu nuomonę dėl metropoliteno idėjos pareikš ir greičiausiai teigiamą (negi eisi prieš rinkėjų valią).

Continue reading „Vilniaus metropolitenas. Dabar ar kada nors?“

Rugpjūčio 13-ąją videostudijai SLAPTAI teko stebėti prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos surengtą piketą. Piketo iniciatyva priklauso Medikų ir Samdomų darbuotojų profesinių sąjungų vadovams. Piketo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kokie įtempti santykiai susiklostė tarp poliklinikos vadovybės ir profsąjungoms priklausančių darbuotojų. Omenyje turima kineziterapeutė, profsąjungos aktyvistė Albina Kavaliauskaitė, kuria poliklinikos vadovai bet kokia kaina siekia atsikratyti. 

Ar pavyks apginti principingąją profsąjungos aktyvistę? Piketo metu pažerta itin daug kritikos Karoliniškių poliklinikos vadovei Jelenai Kutkauskienei. Vilniaus savivaldybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai kritikuoti už tai, kad nesidomi, kas gi iš tiesų dedasi Karoliniškių poliklinikoje. Videointerviu užfiksuoti išsamūs SAMPRO vadovės Irinos JUDINOS bei Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Violetos SEILIUVIENĖS komentarai.

Continue reading „Apie tai, kas dedasi Karoliniškių poliklinikoje“

Kviečiame Slaptai.lt skaitytojus, o ypač plačiąsias medikų mases, susipažinti su Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės, Lietuvos medikų profesinės sąjungos (LPMS) pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės neeiliniu sveikatos patikrinimu Antakalnio poliklinikoje dalyvaujant medikų profesinės sąjungos nariams ir žiniasklaidos atstovams.

Įdomu tai, kad šis A. Kavaliauskaitės sveikatos patikrinimas jau trečias per pusmetį, lyg ją į kosmosą skraidinti būtų ruošiama. Todėl galima įtarti, kad niekuo nepagrįstas dar vienas sveikatos patikrinimas gali būti priedanga jos atleidimui iš darbo.

Continue reading „Atleidimo iš darbo procesas Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje (1)“

Portalas Slaptai.lt jau ne sykį rašė apie "Karoliniškių poliklinikoje" terorizuojamos Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės vargus. Šiandien mes dar sykį priversti prisiminti "Karoliniškių poliklinikoje" kilusį gegužės 29-osios incidentą. Priversti prisiminti ne todėl, kad mums būtų malonu mėgautis konfliktinėmis situacijomis.

Nesutarimai tarp darbdavių ir pavaldinių kyla ne vien Jelenos  Kutkauskienės vadovaujamoje "Karoliniškių poliklinikoje". Darbdavių ir pavaldinių ginčai – dažnas nutikimas pačiose įvairiausiose įstaigose. 

Bet tai, ką pastaruoju metu tenka stebėti būtent "Karoliniškių poliklinikoje", – glumina. Ar bandymai bet kokiomis priemonėmis išstumti profesinės sąjungos lyderę Albiną Kavaliauskaitę iš VšĮ "Karoliniškių poliklinikos" neperžengė civilizuotoms visuomenėms privalomų reikalavimų? Ar neatėjo metas šia istorija susidomėti visoms be išimties valstybinėms struktūroms, įskaitant ir Vilniaus savivaldybės tarnautojus, kuriems oficialiai pavaldi "Karoliniškių poliklinika",  ir Sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, kiekviena pasitaikiusia proga deklaruojantį prioritetus ne privačioms, bet valstybinėms gydymo įstaigoms? "Karoliniškių poliklinika" – ne privatus šeimos gydytojų kabinetas. "Karoliniškių poliklinika" – viena iš stambiausių valstybinių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Continue reading „Poliklinika, primenanti įkalinimo įstaigą“

Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė visai Lietuvai, kad ji gali viską.

Pasirodo, keli už mūsų visų mokesčius išlaikomi tarnautojai turi teisę pasisavinti pagrindinę sostinės gatvę.

O teismas, skelbiantis sprendimus Lietuvos Respublikos vardu, toleruoja valdžiažmogių gatvės užvaldymą, pavadindamas tai pirmumo teise. Vadovaujantis tokia „geležine logika“, jei miesto susisiekimo transporto taisyklėse nurodyta, esą įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi nėščios moterys ir pagyvenę žmonės, tai jie, pasinaudodami ta teise, gali iš viso kitų socialinių grupių neįleisti į transporto priemones.

Continue reading „Kas pasisavino pagrindinę sostinės gatvę?“