Europos aikštėje priešais Vilniaus savivaldybę liepos 10-ąją buvo surengtas piketas, kurio dalyviai smerkė sumanymą naikinti Kazio Škirpos alėją.

Slaptai.lt skelbia 13 min. trukmės videoreportažą, pasakojantį, kodėl Kazys Škirpa – Lietuvos didvyris ir kodėl Lietuvos sostinei būtina išsaugoti Kazio Škirpos alėją.

2019.07.10; 15:40 

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Konservatorių ir „valstiečių“ lyderiai savivaldos rinkimams pasibaigus deklaravo nesikišią į koalicijų formavimo peripetijas rajonuose. Pasak Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio, nacionalinėje politikoje esanti priešprieša tarp valdančiųjų ir opozicijos neturėtų tapti veiksniu, trukdančiu politinėms jėgoms sueiti į koalicinius santykius rajonuose. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, šiose politikų deklaracijose esama tiesos, tačiau, teigė jis, nepaisant to, kad savivaldybių tarybose išties veikia kiti dėsniai nei nacionalinėje politikoje – formuoti valdančiąsias koalicijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išskyrus Kauną, nebus lengva.

Vienos jėgos dominuojamoje laikinojoje sostinėje, sako T. Janeliūnas, iššūkiai laukia ne formuojant valdančiąją daugumą, bet dėl demokratijos kokybės, padidėjusios korupcijos rizikos ir valdžios atskaitomybės piliečiams.

Politologas pažymi, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose partijų skyriai yra dideli, vietiniams politikams atitrūkti nuo nacionalinės politikos imperatyvų yra sunkiau nei mažesniuose miestuose. Kita vertus, pabrėžia jis, mandatų, po rinkimų tekusių politinėms jėgoms, pasiskirstymas bei įtampos, atsiradusios per pastaruosius ketverius metus, taip pat trukdys sklandžiai formuoti valdančiąsias daugumas. 

zuokas2
Artūras Zuokas. Facebook.com
Vienos didžiausių įtampų tvyro Vilniaus mieste, kuriame dar laukiama atomazgos – ar antrajame ture bus perrinktas dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius, ar buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. T. Janeliūno manymu, priklausomai nuo to, kuris iš jų bus išrinktas Vilniaus meru, priklausys ir tai, apie kurią frakciją kitos jėgos ims telkti jėgas.

Tačiau, atkreipia dėmesį TSPMI profesorius, sutelkti koalicijai būtinus 25 tarybos narių mandatus nebus lengva, net jei, pavyzdžiui, mero postą laimėtų R. Šimašius, kurio komandos sąskaitoje šiuo metu daugiausiai – 17 – mandatų.

„Nors konservatoriai turi pakankamai mandatų (Vilniuje konservatoriai laimėjo 9 mandatus. – ELTA), kad būtų sudaryta dauguma iš dviejų politinių jėgų ir apskritai konservatoriai atrodo galintys būti artimi sąjungininkai liberalams, tačiau nežinia, ar tai pavyks padaryti. Nesena patirtis rodo, kad savivaldybėje, tuomet dar Šimašiaus liberalams, nepavyko išlaikyti sąjungos su konservatoriais. Tad koalicijų formavimas tikrai nebus lengvas“, – sakė T. Janeliūnas. Pasak jo, tai, ar liberalai ir konservatoriai imsis dar kartą konstruoti sąjungą savivaldoje, priklausys ir nuo to, kokios gilios asmeninės nuoskaudos yra likusios po aistras kėlusio partijų išsiskyrimo. 

„Kartais asmeniai įsižeidimai būna tokie gilūs, kad ir politiniai interesai tampa antraeiliais“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Politologas aiškino, kad A. Zuokui, Vilniaus taryboje laimėjusiam 10 mandatų, bus kiek sudėtingiau formuoti valdančiąją daugumą. Vilniaus miesto savivaldoje Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga laimėjo 6 mandatus, Darbo partija – 5, o „valstiečiai“ – 3 mandatus. 

„Zuokui reikia daugiau paramos nei Šimašiui ir jam neužtenka sudaryti su viena komanda susitarimo, kad būtų suformuota valdančioji dauguma. Koalicijai reikia mažiausiai 25 balsų. Tad A. Zuokas gali turėti daugumą tik sujungus visas, išskyrus Remigijaus Šimašiaus, politines jėgas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Ne ką mažesnė intriga laukia ir Klaipėdoje. Dabartinio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vadovaujamas komitetas laimėjo 9 mandatus, o jo oponento dėl uostamiesčio mero posto Artūro Vaitkaus vedami „valstiečių“ atstovai – 7 mandatus. 

„Siekiant suformuoti valdančiąją koaliciją Klaipėdoje reikia turėti bent 15 narių, o tai nėra lengva. Viena vertus, gali būti tokia „grand koalicija“ tarp Grubliausko ir „valstiečių žaliųjų“, tačiau, kita vertus, dabar tarpusavyje jie yra didžiausi konkurentai. Todėl reikėtų ypač didelių kompromisų ir pasidalinimo įtakos sferomis, kad būtų įmanoma susieiti į bendrą koaliciją“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Politologas primena, kad Klaipėdoje liberalai ir konservatoriai ilgą laiką buvo pagrindiniai priešininkai. Todėl, pasak jo, tai gali būti svarbus veiksnys, pavyzdžiui, jei būtų deramasi dėl valdančiosios daugumos sudarymo tarp V. Grubliausko komiteto ir konservatorių. Kita vertus, akcentavo T. Janeliūnas, 6 mandatus uostamiestyje laimėjusiems konservatoriams koalicija su buvusiu svarbiausiu oponentu V. Grubliausku gali būti suvokiama kaip mažesnė blogybė nei, pavyzdžiui, leisti miestą valdyti V. Grubliausko ir A. Vaitkaus sąjungai.

„Aš manau, kad dėl to savo nepasitenkinimą ir nusivylimą Grubliausku konservatoriai gali ir užgniaužti“, – sakė politologas. 

Apibendrindamas T. Janeliūnas sakė, kad tai, kaip pakryps valdančiosios daugumos formavimas Klaipėdoje nemažai priklausys ir nuo to, kokia strategija vadovausis po tris mandatus laimėjusio Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos centro partijos. Visgi, sutiko politologas, kaip ir A. Zuokui Vilniuje, taip ir A. Vaitkui Klaipėdoje valdančiąją daugumą sudaryti bus sudėtingiau. 

Pasak TSPMI profesoriaus, Klaipėdoje į koalicijas veikiausiai nebus traukiamas tik skandalingais pareiškimais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pagarsėjęs Viačeslavas Titovas, kuris su savo rinkimų komitetu laimėjo 2 mandatus. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Intrigos kalbant apie tai, kaip artimiausius metus bus valdomas miestas iš esmės negalioja Kaunui. Miesto meru jau pirmajame ture išrinktas Visvaldas Matijošaitis, o jo vedamas komitetas su 32 mandatais užsitikrino absoliučią daugumą taryboje. Likę 8 mandatai atiteko konservatoriams.

T. Janeliūno teigimu, toks valdžios pasiskirstymas, nors ir užtikrins stabilumą laikinojoje sostinėje, rizika dėl demokratijos kokybės ar net korupcijos, lyginant su kitų didžiųjų miestų savivaldomis, bus kur kas didesnės. 

„Visada galioja taisyklė, kad valdžia gadina žmones, o absoliuti valdžia skatina maksimalią korupciją ir gadina maksimaliai. Tad šiuo atveju aš esu tikras, kad tokia rizika gresia Kaunui, kuriame nebus jokios atsvaros ir galimybės konstruktyviai kritikai. Tai gali padidinti ir riziką priimti mažiau pasvertus sprendimus ar apskritai ignoruoti racionalius pasiūlymus“, – apibendrino T. Janeliūnas.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.08; 05:00

Skveras prie Rusijos ambasados bus pavadintas Boriso Nemcovo vardu. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Boriso Nemcovo pagerbimo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai, kad Vilniuje atsirastų Boriso Nemcovo vardu pavadintas skveras. Simboliška, kad kovos už demokratiją Rusijoje simboliu tapusi asmenybė, aktyviai demokratijos vertybes puoselėjęs ir už savo įsitikinimus nužudytas opozicijos narys bus įamžintas būtent priešais Rusijos ambasadą Vilniuje.

„Gerbiu B. Nemcovo, Anos Politkovskajos, kitų nužudytų Rusijos demokratų ir žurnalistų atminimą ir vertinu jų kovą prieš Putino režimą. Žinoma, kad tokie iškilūs žmonės yra verti būti pagerbti ir įamžinti Vilniuje. Taip pagerbsime ir tą pusę milijono Maskvos gyventojų, kurie po 1991 metų sausio 13 išėjo į gatves palaikyti Lietuvos“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Prieš porą mėnesių meras susitiko su sostinėje viešėjusiais žymiais Rusijos demokratais, opozicijos atstovais, gavusiais prieglobstį Lietuvoje, protestų ir solidarumo akcijų organizatoriais, žurnalistais. Išklausęs jų lūkesčius meras pasiūlė, kaip simboliškai galėtų būti įamžinti Rusijos demokratai Vilniuje.

„Ypatingas jausmas kaskart atvykti į Lietuvą – šalį, kuri visada yra už dialogą ir už palaikymą. Borisas Nemcovas sudėtingiausiais Rusijos demokratijai laikais kovojo prieš autoritarinio režimo kursą, nepaisydamas rizikos, puldinėjimų, sulaikymų, liko ištikimas savo įsitikinimams. Galima nužudyti žmogų, tačiau neįmanoma nužudyti atminties ir demokratijos principų. Tikime, kad ateis diena, kai ir mes galėsime pagerti B. Nemcovą Rusijoje, ir esame dėkingi Vilniui, kuris yra pirmasis pasaulyje miestas, ėmęsis iniciatyvos įamžinti Boriso atminimą Vilniuje“, – Tarybos salėje kalbėjo B. Nemcovo bendražygis, Rusijos opozicionieriaus Vladimiras Kara-Murza. 

Boriso Nemcovo pagerbimo akcija Vilniuje prie Rusijos diplomatinės atstovybės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Borisas Nemcovas. Slaptai.lt nuotr.

Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui.

B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-osios Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir palaikė buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius Sausio 13-osios įvykių metu bei vėliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:56

Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.

„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.

Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:30

Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pritaria Žvėryno bendruomenės iniciatyvai rytoj, gegužės 9 d., 12 val. pikete prie Vilniaus savivaldybės pareikšti protestą dėl naikinamo Vilniaus paveldo ir neskaidriai, nušalinant visuomenę vystomų plėtros projektų – niokojamo Žvėryno, darkomo Misionierių ansamblio, planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei visų atvejų, kai „lygesni už lygius“ slapta nuo visuomenės tvarkosi savo pelningus reikalus.

„Vilniaus savivaldybė ne tik naikina kultūrinę Vilniaus tapatybę, bet ir diskredituoja savivaldos idėją, piktybiškai neatsakinėdama į visuomenės klausimus. Mums nesvarbu, su kokiais rubikonais, mg baltic‘ais ar kitais uab‘ais konsultuojasi Vilnių valdančios partijos – bet tegu jie patraukia rankas nuo mūsų paveldo ir prisimena, kad privalo atsakyti į vilniečių klausimus“, – pažymi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narė skulptorė Joana Noreikaitė.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau 9 mėnesius neatsako į jam asmeniškai, o taip pat Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriui Gediminui Rutkauskui adresuotą 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą skubiai inicijuoti viešą susitikimą su visuomene dėl skandalingų statybų Vilniaus senamiestyje – Misionierių ansamblyje, Pacų rūmuose, Platerių rūmuose (Bokšto g. Nr. 6), Astorijos viešbutyje (Rotušės a. Nr. 33) – bei planų statyti aukštybinį pastatą senamiesčio apsaugos zonoje, Konstitucijos prospekte.

Šis prašymas merui buvo primintas 2018 m. kovo 21 d. piketo rezoliucijoje, prašant viešai su visuomene aptarti ir planus užstatyti viešbučiu šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Iš pradžių Vilniaus savivaldybė aiškino, esą susitikimo surengti negali dėl atostogų, vėliau – esą laukia UNESCO misijos išvadų, bet taip ir nesurengė iki šiol.

Be to, jau beveik 2 mėnesius Vilniaus savivaldybė ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nepateikia informacijos dėl planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurios Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis paprašė 2018 m. kovo 16 d., cituojame:

kodėl, kokiu pagrindu, kokiais tyrimais remiantis buvo persvarstytos ir pakeistos Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės, Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai priimant 2017-06-15 aktą Nr. VI-RM-01/3? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimųmedžiagos kopijas.

ar rengiant detalųjį planą, pagal kurį prie Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio planuojamos statybos, buvo atlikti istoriniai tyrimai? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.

Pranciškonų vienuolynas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ar buvo atlikti menotyriniai tyrimai, būtini tokios vertės objektui? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.

prašome pateikti atliktų archeologinių tyrimų ataskaitos skaitmeninę kopiją arba nurodyti, kur, kokia tvarka galime su ja susipažinti.

iš 1845 m. Šv. Pilypo ir Jokūbo vienuolyno plano matyti, kad nepaisant ligoninės plėtimo ir kai kurių sklypų nusavinimo, carinė valdžia buvo palikusi vienuolynui sodą. Pagal detalųjį planą jo nelieka, toje vietoje numatytas biurų vidinis kiemas, o vienuolynas netenka privatumo, nors pagal istorinės urbanistinės miesto raidos koncepciją tokiam objektui turėjo būti palikta erdvė. Prašome paaiškinti, kuo pagrįsti sprendiniai užstatyti vienuolyną ir paversti jo sodą vidiniu biurų kiemu.

Pagarbiai – Paulius Markevičius, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio valdybos pirmininkas

2018.05.09; 08:08

Pasiklausymas – slaptas, bet ar teisėtas?

Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius tarybos narių grupės vardu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Tarybos posėdžio metu slapta darytų opozicijos narių garso įrašų bei jų viešinimo.

„Vilniaus savivaldybės mero ir administracijos direktorius elgesys įrengiant slaptus mikrofonus prie Violetos Podolskaitės darbo vietos viršijo visas suvokiamas politikų elgesio ribas ir yra baudžiamojo persekiojimo dalykas“, – teigia V. Urbonavičius.

Ši trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai sulaukė pranešimų, kad žiūrintieji tarybos posėdžio transliaciją internetu girdi ir nepasisakančiųjų tarybos narių V. Podolskaitės, Justinos Kašėtaitės, Valdo Benkunsko, Vido Urbonavičiaus ir kitų asmenų privačius pokalbius.

„Pradėjus ieškoti šaltinio, ant V. Podolskaitės darbo stalo rastas pritvirtintas į sagą panašus daiktas, iš kurio po stalu ėjo laidai. Kreipusis į merą, buvo paaiškinta, kad tai „foninio garso mikrofonai“, tuo pat metu atėjo techniniai darbuotojai, kurie pasakė, jog išjungė šiuos mikrofonus, kurie buvo įrengti administracijos direktoriaus Povilo Poderskio nurodymu“, – sako V. Urbonavičius.

Dėl tokių mero ir administracijos direktoriaus veiksmų, turinčių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymių, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.19; 04:51

Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą viešosios infrastruktūros plėtotės ir atnaujinimo projektui, kuris bus įgyvendinamas socialinių ir demografinių problemų gausa pasižyminčiame, bene labiausiai kontrastingame Vilniaus miesto rajone – Šnipiškėse.

Visai Vilniaus miesto šiaurinei tikslinei teritorijai būdinga problema – kokybiškos rekreacijos ir aktyvaus poilsio infrastruktūros trūkumas. Dėl to mažėja teritorijos patrauklumas gyventi ir kurti verslą, didėja socialinė atskirtis, dažnėja mažo fizinio aktyvumo sukeltų visuomenės sveikatos sutrikimų. Rekreacinės infrastruktūros poreikis ypač aktualus Šnipiškių rajono, kuris išsiskiria socialinių ir demografinių problemų gausa, gyventojams.  Šnipiškės bene labiausiai kontrastingas sostinės rajonas – už kelių šimtų metrų nuo šiuolaikinių dangoraižių gyvena žmonės, kurių tualetas  kieme, o vanduo – gatvės kolonėlėje. Apleista ir nepritaikyta rekreacijai šiuo metu yra ir Šnipiškių rajone esanti Neries senvagės slėnio teritorija.

Įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis“, Neries senvagės slėnis bus pritaikytas rekreacijai ir aktyviam poilsiui, padidės vietovės patrauklumas verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, sumažės vietos gyventojų socialinė atskirtis.

Projekto metu bus atnaujinta Neries senvagės slėnio teritorija: nutiesti dviračių takai, jungiantys Ozo g. su Konstitucijos pr., įrengti (atnaujinti) pėsčiųjų takai, įrengta rekreacijos ir aktyvaus laisvalaikio zona aplink vandens telkinius Senvagės parke, laiptai ir medinės terasos ant vandens telkinių bei uždara šunų treniravimo aikštelė, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, kelio ženklinimas, prisijungimo prie inžinerinių tinklų įvadai, suformuotas reljefas ir sutvarkyti želdiniai.

Įrengus Neries senvagės rekreacinę infrastruktūrą, atsiras erdvė rekreacijai ir laisvalaikio praleidimui, gyventojų bendravimui. Tai leis sustiprinti socialinius ryšius, sudaryti sąlygas gyvenamosios vietovės bendruomenės veiklos plėtrai, padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Rekreacinės infrastruktūros įrengimas paskatins papildomus lankytojų srautus, kartu formuojant paklausą aplinkiniams verslams ir skatina jų plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.

Minėto projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 2,1 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 1,9 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos.

Projektas įgyvendinamas pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Šiai priemonei finansuoti  iš viso skirta iki bemaž 150,7 mln. eurų, iš kurių bemaž 138,5 mln. eurų – ES fondų lėšos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos vidaus reikalų ministerija. VRM nuotr.

2017.01.23; 05:39

Ar tokį teiginį galėtų paneigti esami ir buvę Seimo pirmininkai, premjerai ir sostinės merai?

Negalėtų, nes užtenka Vilniaus Lukiškių aikštėje apsilankyti, kad pamatytų tikrą padėtį. Iškeldinant Leniną aikštė buvo desovetizuota, tačiau ne visai: palikti masyvūs šviestuvai, budriai saugoję naktimis Iljičių, tokie pat masyvūs špižiniai suolai. Aikštė tarsi tebelaukia „jo“.

Continue reading „Stalino saulė užgeso, Putino patekėjo, todėl mūsų valdžios laukia sugrįžtančio Lenino“

Diskusija visuomenėje, ar reikia artimiausiu metu pradėti Vilniuje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose metropolitenų statybą jau eina į pabaigą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad dauguma vilniečių pasisako „už“.

Meru būnant Artūrui Zuokui Vilniaus savivaldybė teikė prioritetus kitoms miesto transporto vystymo kryptims.

Dabar jau daugumos vilniečių nuomonė aiški, Vilniuje jau kitas savivaldybės sąstatas. Manytina, jog anksčiau ar vėliau jis savo kadencijos metu nuomonę dėl metropoliteno idėjos pareikš ir greičiausiai teigiamą (negi eisi prieš rinkėjų valią).

Continue reading „Vilniaus metropolitenas. Dabar ar kada nors?“

Rugpjūčio 13-ąją videostudijai SLAPTAI teko stebėti prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos surengtą piketą. Piketo iniciatyva priklauso Medikų ir Samdomų darbuotojų profesinių sąjungų vadovams. Piketo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kokie įtempti santykiai susiklostė tarp poliklinikos vadovybės ir profsąjungoms priklausančių darbuotojų. Omenyje turima kineziterapeutė, profsąjungos aktyvistė Albina Kavaliauskaitė, kuria poliklinikos vadovai bet kokia kaina siekia atsikratyti. 

Ar pavyks apginti principingąją profsąjungos aktyvistę? Piketo metu pažerta itin daug kritikos Karoliniškių poliklinikos vadovei Jelenai Kutkauskienei. Vilniaus savivaldybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai kritikuoti už tai, kad nesidomi, kas gi iš tiesų dedasi Karoliniškių poliklinikoje. Videointerviu užfiksuoti išsamūs SAMPRO vadovės Irinos JUDINOS bei Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Violetos SEILIUVIENĖS komentarai.

Continue reading „Apie tai, kas dedasi Karoliniškių poliklinikoje“

Kviečiame Slaptai.lt skaitytojus, o ypač plačiąsias medikų mases, susipažinti su Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės, Lietuvos medikų profesinės sąjungos (LPMS) pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės neeiliniu sveikatos patikrinimu Antakalnio poliklinikoje dalyvaujant medikų profesinės sąjungos nariams ir žiniasklaidos atstovams.

Įdomu tai, kad šis A. Kavaliauskaitės sveikatos patikrinimas jau trečias per pusmetį, lyg ją į kosmosą skraidinti būtų ruošiama. Todėl galima įtarti, kad niekuo nepagrįstas dar vienas sveikatos patikrinimas gali būti priedanga jos atleidimui iš darbo.

Continue reading „Atleidimo iš darbo procesas Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje (1)“

Portalas Slaptai.lt jau ne sykį rašė apie "Karoliniškių poliklinikoje" terorizuojamos Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės vargus. Šiandien mes dar sykį priversti prisiminti "Karoliniškių poliklinikoje" kilusį gegužės 29-osios incidentą. Priversti prisiminti ne todėl, kad mums būtų malonu mėgautis konfliktinėmis situacijomis.

Nesutarimai tarp darbdavių ir pavaldinių kyla ne vien Jelenos  Kutkauskienės vadovaujamoje "Karoliniškių poliklinikoje". Darbdavių ir pavaldinių ginčai – dažnas nutikimas pačiose įvairiausiose įstaigose. 

Bet tai, ką pastaruoju metu tenka stebėti būtent "Karoliniškių poliklinikoje", – glumina. Ar bandymai bet kokiomis priemonėmis išstumti profesinės sąjungos lyderę Albiną Kavaliauskaitę iš VšĮ "Karoliniškių poliklinikos" neperžengė civilizuotoms visuomenėms privalomų reikalavimų? Ar neatėjo metas šia istorija susidomėti visoms be išimties valstybinėms struktūroms, įskaitant ir Vilniaus savivaldybės tarnautojus, kuriems oficialiai pavaldi "Karoliniškių poliklinika",  ir Sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, kiekviena pasitaikiusia proga deklaruojantį prioritetus ne privačioms, bet valstybinėms gydymo įstaigoms? "Karoliniškių poliklinika" – ne privatus šeimos gydytojų kabinetas. "Karoliniškių poliklinika" – viena iš stambiausių valstybinių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Continue reading „Poliklinika, primenanti įkalinimo įstaigą“

Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė visai Lietuvai, kad ji gali viską.

Pasirodo, keli už mūsų visų mokesčius išlaikomi tarnautojai turi teisę pasisavinti pagrindinę sostinės gatvę.

O teismas, skelbiantis sprendimus Lietuvos Respublikos vardu, toleruoja valdžiažmogių gatvės užvaldymą, pavadindamas tai pirmumo teise. Vadovaujantis tokia „geležine logika“, jei miesto susisiekimo transporto taisyklėse nurodyta, esą įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi nėščios moterys ir pagyvenę žmonės, tai jie, pasinaudodami ta teise, gali iš viso kitų socialinių grupių neįleisti į transporto priemones.

Continue reading „Kas pasisavino pagrindinę sostinės gatvę?“

{sigplus}fotoreportazai/ane{/sigplus}

Jaunimui kitąmet nebus leidžiama surengti tradicinių Kovo 11-osios eitynių sostinės Gedimino prospekte. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą, kad Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos organizuojamai eisenai žygiuoti bus leidžiama tik toliau nuo Vilniaus centro, Upės gatvėje, kur trispalvės ir tautinė simbolika bus mažiau pastebima.

Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga tokį savivaldybės elgesį vadina įžeidimu tautiškumui. Prašymas gauti eitynių leidimą Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas prieš mėnesį. Dar praėjusią savaitę patriotiškai nusiteikusiam jaunimui buvo neoficialiai pasakyta, kad eitynes bus leista organizuoti.

Tačiau Vilniaus savivaldybės Renginių (susirinkimų) derinimo komisija staiga pakeitė nuomonę. Tautinio jaunimo sąjungai pasiūlyta eitynes organizuoti atokiau nuo sostinės centro, už Neries, Upės gatvėje, kurioje 2009-aisiais metais vyko homoseksualistų eitynės. Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje tautininkams buvo paaiškinta, kad centre jie netilps, esą šioje vietoje numatyta kitų renginių.

Continue reading „Kovo 11-osios švęsti neleidžiama“

kunigas_laurinavicius_bronius

Prieš 30 me­tų Vil­niu­je pa­stum­tas po sunk­ve­ži­mio ra­tais žu­vo vie­nas žy­miau­sių oku­puo­tos Lie­tu­vos di­si­den­tų, Lie­tu­vos Hel­sin­kio gru­pės na­rys kun. Bro­nius Lau­ri­na­vi­čius (1913–1981).

So­vie­tų lai­kais jis bu­vo vie­nas drą­siau­sių ko­vo­to­jų už žo­džio ir ti­kė­ji­mo lais­vę, vie­nas ak­ty­viau­sių Lie­tu­vos „Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­kos“ ben­dra­dar­bių, nuo­lat per­se­kio­tas KGB.

2000 m. ku­n. B. Lau­ri­na­vi­čius įra­šy­tas į Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kan­ki­nių są­ra­šą. Po mir­ties Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas jį ap­do­va­no­jo Vy­čio kry­žiaus II-ojo laips­nio or­di­nu už nar­są, iš­tver­mę ir pa­si­au­ko­ji­mą ko­vo­jant dėl tau­tos lais­vės.

At­kū­rus Ne­pri­klau­so­my­bę, kun. B. Lau­ri­na­vi­čiaus at­mi­ni­mas bu­vo pa­gerb­tas jo var­du pa­va­di­nant jo žū­ties vie­tą – skve­rą Kal­va­ri­jų, Žal­gi­rio ir Ver­kių gat­vių san­kry­žo­je. Skve­ras bu­vo su­tvar­ky­tas, pa­sta­ty­tas kop­lyt­stul­pis, ša­lia esan­ti trans­por­to sto­te­lė pa­va­din­ta ku­ni­go B. Lau­ri­na­vi­čiaus var­du (de­ja, po me­tų pa­va­di­ni­me ku­ni­go ti­tu­lo ne­be­li­ko).

Continue reading „Protestas prieš pasityčiojimą iš kunigo Broniaus Laurinavičiaus atminimo“

steponavicius_gintaras

Vilniuje mokyklų bei vaikų darželių renovaciją vykdo Vilniaus savivaldybė.

Gatvių, šaligatvių bei aplinkos tvarkymą – taip pat savivaldybė.

O štai Lazdynų vienmandatėje apygardoje kandidatuojantis į Seimą Švietimo ir mokslo ministras, švietimo reformą pavertęs verslu, Gintaras Steponavičius (Liberalų sąjūdis) renovuotas mokyklas laiko savo nuopelnu, o neužlygintomis duobėmis kiemuose baksnoja savo varžovą apygardoje, buvusį Lazdynų seniūną, neseniai išrinktą Vilniaus tarybos nariu Algį Strelčiūną (TS-LKD).

Continue reading „Sarmata, negražu…“

kkkoral_a

Pabandykime įsivaizduoti situaciją: vienai sostinės poliklinikos darbuotojai nei iš šio, nei iš to liepiama vyktį į Santariškių ligoninę tikrintis sveikatos.

Vadovaujantis mūsų įstatymais, toks poliklinikos vadovybės parėdymas – teisėtas. Medicinos darbuotojams (kaip ir daugeliui kitų darbuotojų) ne rečiau kaip kartą per metus tenka vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, kur profesionalūs medikai tikrina jų pačių, gydytojų, sveikatos būklę. Šie patikrinimai reikalingi tam, kad būtų apsaugotos pacientų teisės sulaukti ne vien profesionalios, bet ir saugios medicininės pagalbos (o taip pat – rūpinantis ir pačių darbuotojų – gydytojų sveikata).

Continue reading „Incidentas Karoliniškių poliklinikos koridoriuje“

bikulcius

Šviesios atminties publicistas Vilius Bražėnas patardavo asmeniui linkint sveikatos ar tvirtybės, nepamiršti palinkėti išminties, nes sveikas ir tvirtas kvailys gali eibių pridaryti.

Panašu, kad per inauguracijas kelioms kadencijoms Vilniaus merui Artūrui Zuokui visuomenė palinkėti išminties pamiršo.

Daugiaaukščiais monstrais sudarkytas Vilniaus veidas, šimtų tūkstančių litų iššvaistymas mero susapnuotiems projektams kurpti ir realizuoti, įsisiautėjusiam, sveikam ir tvirtam merui – geri darbai, miestelėnams – bjaurastis, prilygstanti ne kūrybinei minčiai, o mero susapnuotos minties aborto rezultatui. Tramdyti merą turėtų visuomenė, tačiau visuomenės nuomonės dažniausiai neklausiama arba ji ignoruojama.

Continue reading „Susapnuotos minties aborto rezultatas“

dainu_0-k

Laiko ratui persiritus per Naujuosius Metus, pavasariui įsibėgėjant, pasitinkamos šventės: Vasario 16-ji, Kovo 11-oji, Velykos, Motinos, Tėvo dienos, Joninės.

Švenčių minėjimus rengia valstybės institucijos, tačiau itin gražu, kai šventimas, švenčių ženklinimas kūryba, gražiais darbais kyla iš visuomenės be paskatų „iš viršaus“.

Gera žinoti ir stebėti, kaip pavasarį pasitinka Vilniaus miesto Lazdynų ir Trakų Vokės mokyklos. Mokyklose vyksta vidiniai renginiai, tačiau jau keliolikti metai organizuojami tarpmokykliniai moksleivių kūrybos konkursai (piešinių, dainų). Tokiam šventimo būdui, pasirodo, pakanka keleto veiklių visuomenininkų.

Pradžią prasmingam švenčių minėjimui, kurį visapusiškai rėmė daugiametis Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas, davė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubo ir judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ nariai Rimantas Skaistis ir rašytojas Alfredas Guščius. Nelieka nuošaly TS-LKD Lazdynų skyriaus pirmininkas Evaldas Maceika ir LSDP Lazdynų skyriaus pirmininkas Romas Nefas.

Continue reading „Motinos dienai – tautinių dainų konkursas“