Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta neseniai išleista Arkadijaus Vinokuro knyga „Mes nežudėme“. Pristatyme dalyvavo knygos autorius Arkadijus Vinokuras, Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Anušauskas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Renginyje dalyvavo ir VU filosofijos fakulteto psichologijos profesorius, dr. Albinas Bagdonas. Renginiui vadovavo muziejaus direktorius Žilvinas Beliauskas.

Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras.

Slaptai.lt skelbia keletą video ištraukų iš šio renginio.

Arkadijus Vinokuras:

„Knyga „Mes nežudėme“ ne apie nusikaltėlius, dalyvavusius bendra-piliečių žydų naikinime. Teigiu, jog lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Knygoje susipažinsite su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi savo skausmu, gėda ir neretai – meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. Šioje knygoje nerasite kaltinimų, priekaištų, nes kalbuosi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų – nusikaltėlių aukos. Knyga skirta tiltui tiesti tarp mūsų abiejų tautų iškankintų sielų. Knygoje taip pat yra 426 žudikų ar kitaip dalyvavusių genocido nusikaltimuose sąrašai. Tame sąraše yra ir  60 reabilituotų asmenų arba dereabilituotų banditų, apsimetusių pokario partizanais.“

VU filosofijos fakulteto psichologijos profesorius, dr. Albinas Bagdonas:

„Nusikaltėlių ir jų artimųjų santykį analizuočiau iš evoliucinės psichologijos pozicijų. Kaltės ir gėdos jausmai yra universalūs – jie visoms kultūroms įgimti. Tai grupinės atrankos išdava. Klausimą čia komplikuoja tik tai, kad mes ir žydai buvome lyg ir skirtingos grupės. Tačiau šalia grupinių (nacionalinių) vertybių yra ir bendražmogiškosios: konflikto atveju vyrauja pirmosios (jos silpnina kaltės ir gėdos jausmus), dingus konfliktui – tie jausmai sustiprėja (ne tik tų, kurie tai darė, bet ir tų, kurie susiję su dariusiais).

Tačiau žmonės susieti ne tik genetiniais, bet ir sociokultūriniais ryšiais – jie kartais stipresni net už genetinius. Todėl kaltės ir gėdos jausmai gali paliesti visą bendruomenę ar tautą. Aš, pavyzdžiui, ne kaip jaučiuosi, kai žinau kad mano tėvų bendraamžiai kartu su vokiečiais išžudė apie 2000 Šilalės rajono žydų. Ačiū Dievui, kad tame reikale nedalyvavo nei tėvai, nei kiti artimi giminės. Kaltės ir gėdos jausmai sukuria vidines konfliktines situacijas, kurios, anot psichoanalitikų, veda psichikos sutrikimų link. Juk esant kaltės jausmui atsiranda ir savotiškas dvilypumas: siekis pateisinti savo ar artimo žmogaus elgesį ir savęs ar to artimo kaltinimas.

Kaltė, kaip psichinis reiškinys, yra dvikryptis: 1) kaltės išgyvenimas dėl savo ar artimojo poelgio; 2) suvokimas, kad tave kaltina ar kaltins kiti. Be to, ir kaltė, kaltės atribucija yra skirtingų lygmenų: netarpiškas jos išgyvenimas kartu su gėdos jausmu ir racionalus, atsietas nuo netarpiškų išgyvenimų. Man regis mes dabar ir esame tame racionaliame – lėtojo mąstymo lygmenyje.“

2017.02.18; 18:30

Sausio 31 d., 18 val. nuoširdžiai kviečiame į Vilniaus žydų viešąją biblioteką, Gedimino pr. 24, Vilnius (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo), kur vyks filmo „THE FORGOTTEN. UŽMIRŠTI“ peržiūra.

O prieš tai – susitikimas su kūrybine grupe – Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos lietuvių  kalbos mokytoju Mariumi Janulevičium ir „Laisvės“ gimnazijos gimnazistais, su kuriais jie drauge kūrė filmą, tai dvyliktokai Andžej Davlevič, Dominykas Veršalovičius, Deividas Švenčionis.

Filmas „THE FORGOTTEN. UŽMIRŠTI“ skirtas žydų istorijos Lietuvoje atminimui, o tiksliau – tą istoriją užvaldžiusiai užmarščiai. Kaip rašo pats Marius Janulevičius: „…atėjo kiek ciniškas supratimas, kad Holokausto atmintis Lietuvoje reikalinga visai ne žydams, o lietuviams. Knaisiotis po savo praeities gėdą gali tik stiprios tautos. Ir mūsų tautoje tokių žmonių daugėja.“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-13-the-forgotten-uzmirsti-kaip-mes-bandeme-prisiminti-holokausta/152741)

Susitikime taip pat dalyvaus filmo du filmo veikėjai – rašytoja Rūta Vanagaitė, kurios knyga „Mūsiškiai“ įkvėpė šio filmo atsiradimą, ir rašytojas, Vilniaus valstybinio Gaono muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Informacijos šaltinis – Vilniaus Žydų viešoji biblioteka.

2017.01.30; 05:33

Maloniai kviečiame į internetinę konferenciją „Paulis Celanas – pasaulinis genijus su ukrainietiškomis šaknimis“

Ją pasiūlė surengti Černovicių srities Michailo Ivasiuko vardo biblioteka. Ji suformulavo temą ir pateikė savo pagrindinius pranešėjus. Mes iš savo pusės parinkome savus. Taigi, pranešimai, o taip pat klausimai bei atsakymai per Skype skraidys į abi puses ir abi pusės matys viena kitos veidus.

Konferencija vyks Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24, 2015 m. gruodžio 1 d. nuo 14 val. iki 15.30.

Continue reading „Internetinė konferencija apie Paulį Celaną“

Vilniaus žydų viešoji biblioteka pažymi Vilniaus geto uždarymo 70-metį žymaus dailininko iš Suomijos parodos atidarymu.

Rugsėjo 25 d. (trečiadienį) 16 val., Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje Gedimino pr. 24, Vilniuje atidaroma Michaelio Rogatchi meno darbų paroda „Žydiška melodija“. Tai IV Pasaulio litvakų kongreso, vykstančio rugsėjo 20 – 25 d.d  kultūrinės programos dalis. Parodos atidarymas įvyks paskutinę kongreso dieną ir taps vienu svarbių meninių baigiamųjų akordų prieš pat jo iškilmingą uždarymą 19 val. Rusų dramos teatre.

Continue reading „Pažymimas Vilniaus geto uždarymo 70-metis“