Nevyriausybininkai kreipėsi į aukščiausius šalies politikus prašydami išsiaiškinti kirtimų Punios šile aplinkybes.
 
„Užfiksuota medžiaga liudija apie neseniai iškirstas sveikas pušis. Galimai tai prieštarauja kirtimų stabdymo pavedimui, kurį aplinkos ministras pasirašė reaguodamas į prezidento raginimus užtikrinti adekvačią apsaugą Punios šile. Kol vyksta Aplinkos ministerijos organizuoti procesai, reali Punios šilo apsauga yra vilkinama, medžiai kertami”, – pranešime sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žygimantas Morkvėnas.
 
„Mūsų turimose nuotraukose matosi rietuvė sveikų 80-100 metų amžiaus pušų. Jų žievėgraužiai tipografai nepuola, todėl šie kirtimai negali būti siejami su sanitarine apsauga. Tai – ne gamtos išteklius lentoms pjauti, bet valstybės saugomo gamtos paveldo dalis”, – tikina jis.
 
„Baltijos aplinkos forumas“ tikina kreipęsis į aukščiausius šalies politikus prašydamas išsiaiškinti šių kirtimų aplinkybes ir informaciją pateikti visuomenei.
 
„Visuomeninė organizacija prašo nutraukti bet kokius kirtimus iki kol Aplinkos ministerija nesuorganizuos įvairių suinteresuotų grupių argumentuotos diskusijos, pasiūlančios tinkamą sprendimą, kaip užtikrinti Punios šilo gamtinės ekosistemos išsaugojimą ir kol nebus užtikrinti teisiniai instrumentai, įpareigojantys laikytis sutartų gamtos apsaugos principų“, – teigiama pranešime.
 
Aplinkos ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis Eltai teigė, kad netrukus bus baigtas rengti naujasis šilo teritorijos apsaugos planas.
„Punios šilą, ne tik jo saugomos teritorijos dalį, reikia visapusiškai apsaugoti ir mes tam rengiamės – šiuo metu baigiamas rengti naujasis šilo teritorijos apsaugos plano pirminis variantas, apie kuri diskutuoti netrukus pakviesime visuomeninių organizacijų atstovus, mokslininkus“, – Eltai sakė J. Jaskonis.
 
Jis taip pat paragino visuomenininkus neužsiimti viešųjų ryšių akcijomis.
 
„Tik dar kartą norėčiau pakviesti visuomeninių organizacijų atstovus dialogui darbiniame lygmenyje, o ne viešųjų ryšių akcijai. Kaip rodo Klaipėdos atvejis – tai veikia“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:30

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
 
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
 
Kaip skelbia KAM, planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai.
 
Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Atsargos karininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
 
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
 
KAM pranešime spaudai pažymima, kad šiais metais nauja bus tai, kad į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
 
Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt.  Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
 
Planuojama, kad 2020 m. šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 16 d.
 
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.
 
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
 
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 00:55

Piketas prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau susimąstau apie mūsų tautiečių veiklą įvairiais laikotarpiais, kuriuose teko gyventi bei išgyventi.

Šiandien norėčiau paanalizuoti Lietuvos NVO veiklą ir jų poveikį politikos bei įstatymų leidybos formavime. Statistika skelbia, jog Lietuvoje yra daugiau kaip du tūkstančiai įvairaus tipo NVO, taigi viena organizacija tenka vienam tūkstančiui gyventojų. Daug tai ar mažai, spręsti ne man. Man yra svarbiau, kokia veikla ji užsiima ir kokią naudą sukuria visuomenei.

Tarpukario Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklos kryptys ir tikslai buvo nukreipti į tautinio atgimimo skatinimą, kultūros ir švietimo veiklą.

Aš manau, kad nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, nepaisant vyriausybės ar politikų nepasitenkinimo, privalo vykdyti pasirinktų krypčių veiklas. Nagrinėjant Lietuvos NVO istorinį paveldą, galėtume daryti išvadas, jog jos turi gilias tradicijas, kurios skatino savanorystę, filantropiją ir altruizmą, remiant vaikus, neįgaliuosius,  skurstančius ir t.t.

Dar Sąjūdžio laikais man teko garbė dalyvauti jos veikloje, nors tuometinė partinė nomenklatūra netoleravo mūsų veiklos, tačiau pirmieji laisvės spinduliai jau budino naujus jausmus.

Iki šių dienų vis dar dalyvauju NVO veikloje, todėl galiu teigti, jog turiu šiokią tokią patirtį. Mano asmeninė patirtis NVO veikloje daugiausia orientuota į šalies gynybą bei jos saugumą, todėl šioje srityje turiu daugiau žinių. Istoriniai faktai byloja, jog tarpukarių Lietuvoje labai aktyviai veikė paramos beglobiams ar mažai pasiturintiems vaikams auklėti bei patriotinio ugdymo stovyklų ar kt. renginių organizavimas. Dalinai šios organizacijos buvo remiamos valstybės, bet didžiausia parama buvo visuomeninio pobūdžio.

Dabartiniu metu vyriausybės ar politinės vadovybės požiūris į NVO nėra dalykiškas, bet turi komercinių arba kaip politinių dividendų šaltinio požymių. 1984 m. Lietuvoje veikė 5 sporto draugijos, 72 mokslinės ir mokslinės-techninės draugijos, 6 kūrybinės sąjungos (kompozitorių, architektų, rašytojų, žurnalistų ir dailininkų) ir 20 kitų įvairia veikla užsiimančių organizacijų, kurios Tarybų Sąjungoje veikė kaip jų padaliniai.

Menant sovietinį laikotarpį, kai visos „NVO“ buvo griežtai  kontroliuojamos vienos partijos, kuriai tarnavo visos jėgos struktūros. Susidaro įspūdis, kad šiame bare nesame toli pažengę. Rinkiminės kompanijos metu visi kandidatai kalba apie šalies ir visuomenės klestėjimą bei socialinės atskirties mažinimą, glaudesnį valdančiųjų bei visuomenės bendradarbiavimą, tačiau po rinkimų vėl viskas gižta į savo vietas ir laukiama naujų pažadų, naujų geresnio gyvenimo pranašų Lietuvos padangėje. 

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje NVO veiklą reglamentuoja įstatymai. Keista, bet  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros valdymo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienas iš veiklos tikslų – formuoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Kaip galima kuruoti nevyriausybinę organizaciją vyriausybine institucija? Nevyriausybinių organizacijų pagrindinis veiklos tikslas yra visuomenės intereso gynimas, viešosios gerovės kūrimas. Nevyriausybinių organizacijų poreikis atsiranda iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos, kurių nepajėgia aprėpti valdžios ir verslo sektoriai. Aktyvi ir pilietiškai organizuota visuomenė yra atsakingas, konstruktyvus ir pozityvus, pokyčius bei naujoves skatinantis visuomenės ir valstybės pažangos variklis. Panašiais žodžiais yra apibūdinama NVO veikla Lietuvos vyriausybės nutarime.

Mano supratimu, NVO turėtų kuruoti Lietuvos seime sudaryta komisija arba Lietuvos respublikos prezidentės paskirta komisija. Dabartiniu metu NVO finansuoja ir kontroliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiais metais Lietuvos savivaldybėms NVO finansavimui yra skirta 2 630 000 eurų. Finansavimas vyksta pateikus „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ paraišką, pusę sumos projektui prašomų lėšų privalo turėti pats pareiškėjas. Dauguma NVO neturi lėšų ar turtingų rėmėjų, kurie finansuotų jų veiklą, todėl yra „pasmerkti“ vegetavimui, o ne aktyviai veiklai. Gaila, bet ten, kur skirstomos lėšos, atsiranda korupcijos apraiškų.

Kiek NVO yra patyrusių rašyti paraiškas pagal projektus, kiek garantijų, kad jų projektas bus finansuojamas ir t.t.? Čia atsiranda įvairių „gudročių“, kurie už tinkamą mokesti siūlosi padėti įforminti reikiamus dokumentus. Taigi galime daryti prielaidą, kad taip sukuriama dar viena palanki „dirva“ korupcijai ar nepotizmui klestėti. Kalbantis su politikais ar vyriausybės atstovais apie NVO dalyvavimą įstatymų ar valstybės valdyme, baigiasi tik pažadais, kad būsime kviečiami svarstymo etapuose ar bent supažindinti.                

Tautos išrinktieji, pradėję savo valdymo erą, dažniausiai tampa protingiausiais ir viską suprantančias veikėjais, kuriems nereikia nei patarimų, nei pagalbos sprendžiant mūsų tautai ir valstybei dabarties bei ateities problemas. Tik bendromis pastangomis galėsime pasiekti norimų rezultatų idant Tauta galutinai „neišsivaikščiotų“. Penkiasdešimties metų sovietinė okupacija padarė savo juodą darbą mūsų sąmonėje, todėl ne tik mes, bet ir mūsų vaikai „paveldėjo“ abejingumą.

Šalyje vykstančiais politiniais ar ekonominiais procesais mes dažniausiai piktinamės ir reiškiame nepasitenkinimą tik savyje arba artimų draugų aplinkoje. Liekame įtakojami praeities baimių, jog esame per silpni ką nors pakeisti. Tik vienas bandymas sukilti prieš valdančiuosius prie Seimo buvo pasitiktas guminėmis kulkomis, taigi „atšaldė“ norą viešai reikšti savo nuomonę.

Rinkiminės kompanijos metu konservatorius Mantas Adomėnas padarė „užuominą“ reklaminiame plakate automagistralėje į Kauną pasitikdamas rinkėjus su šakėmis. Gal tai buvo „užuomina“  kuo reikia sklaidyti debesis?

2017.07.03; 06:15   

EESRK Grupės III "Įvairūs interesai" konferencijos „Lietuva prie Europos integracijos vairo – naujas žvilgsnis į Europą!“ dalyviams

Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos pareiškia, kad dabartinė juridinė bazė Lietuvoje, nepagrįstairibodamapiliečių konstitucines rinkimų teises, suteikiaprivilegijas politinėms partijoms ir neleidžia piliečiams tiesiogiai dalyvauti savo valstybės valdyme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijaneįtvirtinaišskirtiniopolitinių partijų atstovavimovalstybės valdyme. Tačiau šalies rinkimų įstatymai į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir vietos savivaldybių tarybas iš esmės sudaro sąlygas vientik politinėms partijoms kelti savo kandidatus į šias institucijas. Pvz., niekas, išskyrus politines partijas, negali kelti savo kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą, jokia nevyriausybinė organizacija arba vietos bendruomenė negali kelti savo kandidatųį vietos savivaldybių tarybas. 

Continue reading „Dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės“

jurkevicius_evaldas

Seimo narys Evaldas Jurkevičius užregistravo įstatymo pataisas, įtvirtinančias piliečių ir visuomeninių organizacijų apsaugą nuo teisminio persekiojimo, kai šios bando apginti viešąjį interesą.

„Kiekvienais metais sparčiai daugėja ieškinių prieš visuomenę, kuriais siekiama išieškoti neva verslininkų patirtus nuostolius dėl pilietinės visuomenės teismuose sustabdytų statybos leidimų ar detaliųjų planų galiojimo. Dabar galiojanti teisinė bazė nenumato jokių apsaugos priemonių ir sudaro sąlygas verslo bendrovėms nevaržomai persekioti piliečius dėl viešojo intereso gynimo. Tad pilietinė visuomenė, ginanti pamatines visuomenės vertybes, pati tampa verslininkų taikiniu“ – sakė E. Jurkevičius.

Continue reading „Evaldas Jurkevičius: „Ieškiniai prieš visuomenę – legalus būdas įbauginti““

video_cip

Tai – antrasis videostudijos „SLAPTAI“ interviu su buvusiu Krašto apsaugos departamento direktoriumi Audriumi Butkevičiumi. Šiandien buvęs KAD vadovas A.Butkevičius svarsto, kaip derėtų vertinti Lietuvos teisėsaugos sprendimą sušvelninti kardomąją priemonę Eglei Kusaitei, analizuoja, ar Rusijos slaptosios tarnybos gali būti atsakingos dėl Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūties aviakatastrofoje ties Smolensku.

Buvęs gynybos ministras taip pat pastebi, jog visos parlamentinės Lietuvos partijos – panašios kaip du vandens lašai. Net konservatoriai su socialdemokratais turi daugiau panašumų nei skirtumų. A.Butkevičius įsitikinęs, kad dabartinė politinė situacija mūsų šalyje tokia sudėtinga, kad rinkimuose į Seimą reikėtų leist dalyvauti ir visuomeninėms organizacijoms. Nepaisant slypinčių pavojų. Kalbama ir apie STT nenorą imtis rimtų korupcinių bylų bei korupciją – lietuviškoje žiniasklaidoje.

Continue reading „Buvęs KAD direktorius Audrius Butkevičius: “Tokį pasikėsinimą surengti labai paprasta”“