Vladimiras Makejus. EPA – ELTA nuotr.
Minskas, lapkričio 26 d. (ELTA). Mirė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus. Tai šeštadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
V. Makejus gimė 1958 metais Gardino srityje. 1980 metais baigė Minsko valstybinį pedagoginį užsienio kalbų institutą, 1993 metais – Austrijos URM Diplomatijos akademiją.
1980-1991 metais tarnavo SSRS ginkluotosiose pajėgose, buvo atsargos pulkininkas.
Baltarusijos užsienio reikalų ministru V. Makejus buvo paskirtas 2012 metų rugpjūčio 22 d.
Apie jo mirties priežastis ir aplinkybes nepranešama.
Baltarusijos valdžia stojo prieš Baltijos šalių premjerų ketinimą apsilankyti Minske. Tai ketvirtadienį pranešė Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas.
„Taip, aš pasiūliau, kad į Minską vyktų trys (Baltijos šalių) premjerai ir trys užsienio reikalų ministrai, – sakė jis interviu portalui ERR. – Mes susisiekėme su Baltarusijos URM ir vyriausybės kanceliarija. Ir mes, kaip ir visi kiti Europos Sąjungos šalių vadovai, gavome atsakymą, kad su mumis nenorima kontaktuoti“.
Anot J. Rato, Estijos URM vadovas Urmas Reinsalu rugpjūčio 20 d. telefonu pateikė atitinkamą pasiūlymą savo kolegai Baltarusijoje Vladimirui Makejui.
Baltijos politikų delegacija Minske norėjo susitikti su savo kolegomis baltarusiais, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais, bet ne su prezidentu Aliaksandru Lukašenka. „Tokio mūsų prašymo nebuvo. To nebuvo mūsų planuose“, – sakė J. Ratas.
„Nemanau, kad Baltarusijos valdžia šiandien eina teisingu keliu, ignoruodama bet kokius tarptautinius kontaktus, – pareiškė Estijos premjeras. – Kad būtų rasta išeitis iš susiklosčiusios situacijos, kaip tik ir reikia bendrauti tarptautiniu lygiu“.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficdelegacijaialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
L. Linkevičius ir V. Makėjus. URM nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius farsu vadina sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus. Jo teigimu, žinutę su analogiška mintimi jis nusiuntęs ir savo kolegai kaimyninėje valstybėje – Baltarusijos užsienio reikalų ministrui Vladimirui Makėjui.
„Aš panašią žinutę nusiunčiau ir savo kolegai, užsienio reikalų ministrui Vladimirui Makėjui, su kuriuo mes palaikėme ryšį. Aš parašiau, kad visa tai, kas vyko sunku pavadinti demokratiniu procesu. Tai labiau panašu į farsą“, – LRT televizijai pirmadienį teigė L. Linkevičius.
Jo teigimu, po to kai valdžia, pasibaigus rinkimams, panaudojo prievartą prieš taikius protestuotojus, oficialiajam Minskui bus labai sunku pagrįsti ar pateisinti savo veiksmus.
„Labai sunku bus įtikinti savo veiksmų teisėtumu ne tik kitus, bet ir save“, – įsitikinęs L. Linkevičius ir kritiškai apibendrino Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pirmadienį išsakytą komentarą, esą rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimai praėjo kaip šventė.
„Jei vienam atrodo kaip šventė, o kitiems kaip pažeminimas – tai vargu ar galima rasti kažkokį bendrą vardiklį šioje situacijoje. Žmones reikia gerbti. Mes jokiu būdu neketiname kištis į šios šalies vidaus reikalus. Neturime nei tokios teisės, nei tokių ketinimų… Bet visiškai nekreipti dėmesio į tai, kas ten vyksta, mes taip pat negalime, tai yra mūsų kaimynai. Mums svarbu ne tik stabilumas, bet ir suartėjimas su Europos Sąjunga, kuris galėjo įvykti“, – tvirtino L. Linkevičius.
Sankcijų gražinimo galimybė turi būti kruopščiai apgalvota
Užsienio reikalų ministras taip pat teigė, kad santykiai su Baltarusija toliau turėtų išlikti selektyvūs ir pragmatiški. Tačiau, akcentavo jis, didesnis dėmesys turės būti skiriamas žmogaus teisių Baltarusijoje klausimui.
„Laikysena bus kaip ir iki šiol – selektyvi, aktyvi, pragmatiška. Ten kur matysime poreikį ir naudą, tai ten dialogas vyks. Žinoma, turi būti didesnis dėmesys visuomenei bei žmogaus teisėms ir laisvėms. Politinių partijų laisvėms. Tokio dėmesio buvo prieš tai, bet turės būti dar daugiau“, – tvirtino L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad kalbos apie sankcijų Baltarusijai grąžinimą neturėtų būti skubotos.
„Tai turi būti labai kruopščiai apgalvota. Priminsiu, atšaukėme sankcijas, kuomet buvo paleisti politiniai kaliniai. Sakėme ne kartą ir tai kartojau savo kolegai, kad jei vėl bus grįžtama prie tos temos, tai bus grįžtama ir prie sankcijų. Tai nėra ta kalba, kuria turėtume kalbėtis, bet tai vienas iš būdų kaip paveikti situaciją. Žinoma, mes tai turime labai kruopščiai apgalvoti, kad nenukentėtų žmonės, nenukentėtų žmonių interesai“,– apibendrino L. Linkevičius. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose atmetė oficialius rezultatus, pagal kuriuos A. Lukašenka neva pasiekė triuškinamą pergalę sekmadienį vykusiuose rinkimuose, ir pareikalavo, kad jis perduotų valdžią opozicijai.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
Astravo rajone Baltarusijoje atidarytas lietuviškai kalbantis darželis
Gardino regiono, Astravo rajono, Rimdžiūnų kaime penktadienį iškilmingai atidaryti du darželiai – Rimdžiūnų vaikų darželis lietuvių mokomąja kalba ir Rimdžiūnų vaikų darželis baltarusių mokomąja kalba.
Nuo 1994 m. veikiantis Rimdžiūnų vaikų darželis mokomąja lietuvių kalba iki šiol veikė atskirame 170 kv. m pastate. Per 25 metus pastatas tapo beveik avarinės būklės, todėl Baltarusijos institucijos nuo šių metų rugsėjo buvo uždraudusios ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą šioje įstaigoje.
Šių metų vasario pradžioje Rimdžiūnuose susitikę užsienio reikalų ministrai Vladimiras Makėjus ir Linas Linkevičiaus nusprendė dėti pastangas, kad nuo rugsėjo 1 d. Rimdžiūnų vaikų darželio auklėtiniai būtų „apgyvendinti” Rimdžiūnų vidurinės mokyklos patalpose.
Mokyklos patalpos per kelis mėnesius buvo rekonstruotos, ikimokyklinukai ir mokytojai gavo ne tik atnaujintas patalpas, bet ir naują įrangą, baldus.
Dabar bendroje įmonėje „Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centras“ yra du vaikų darželiai baltarusių ir lietuvių kalbomis, dvi vidurinės mokyklos baltarusių ir lietuvių kalbomis, biblioteka.
Baltarusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Astravo krašto lietuvių diaspora jau seniai turėjo galimybę mokytis vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba, čia leisti laisvalaikį, organizuoti įvairias nacionalines šventes ir renginius, o ikimokyklinio amžiaus vaikų apgyvendinimo klausimas ilgą laiką išliko labai opus.
Tuo rūpinosi abiejų šalių Švietimo ministerijos, jungtinėje patariamojoje komisijoje dirbo šalių Užsienio reikalų ministerijos, vietos valdžios institucijos.
