Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad problemos dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kyla dėl to, jog šalies politikai daugiau kalba apie Berlyno įsipareigojimus, nei iš esmės stengiasi paspartinti vokiečių karių perkėlimą į šalį.
Be to, šalies vadovo manymu, situaciją apsunkina ir politinė konkurencija, kai dalis valstybės institucijų bei politikų ginčijasi, „kas labiau myli Lietuvą“ – t. y., kas geriau atliepia šalies nacionalinio saugumo interesus.
G. Nausėda pažymėjo, kad matydama Vilniuje kylančias abejones ir diskusijas, Vokietija kelia klausimą, ar Lietuva iš tikrųjų žino, ko nori. Tad prezidentas ragina atrasti vieningą sutarimą dėl prioritetinio Lietuvos krašto apsaugos klausimo.
„Problema ta, kad mes labai daug šnekame. Jeigu mes tiek pat darytume, kiek šnekame, manau, tikrai turėtume labai apčiuopiamų rezultatų. Bet kol kas visas garas išeina tarpusavio santykių aiškinimuisi ir tai tikrai nepadeda“, – trečiadienį Delfi TV teigė šalies vadovas.
„Vokietijos politikai, Vokietijos visuomenė stebi mūsų diskusijas, daro tam tikras išvadas, kad, kai kuriais požiūriais, pati Lietuva nebežino, ko ji nori“, – pridūrė jis.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Interviu metu paklaustas, ko gi Lietuva nori, G. Nausėda patikino, jog Vilniaus siekis – kiek įmanoma aktyvesnis Berlyno karinis buvimas šalyje. O tai, prezidento įsitikinimu, labiausiai priklauso nuo Lietuvos pasirengimo sukurti sąjungininkų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą. Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš manau, kad tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, nes Vokietijos pusė stebi šį gebėjimą, puikiai supranta, koks pasirengimas yra šiuo metu. Aš manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme“, – patikino jis ir pasidžiaugė Lietuvos daroma pažanga šioje srityje“, – kalbėjo jis.
Ragina politikams nerungtyniauti, kas labiau myli Lietuvą
Pasak šalies vadovo, papildomi keblumai dėl vokiečių karių dislokavimo procesų atsiranda ir tada, kai susitarimas su Berlynu apsipina skirtingomis interpretacijomis.
„Mes kartais lygioje vietoje sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Iš esmės tekstas yra pakankamai aiškus – Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio ir tai yra įtvirtinta Madrido dokumentuose“, – užtikrino G. Nausėda.
Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog santykius su Vokietija itin apsunkina vidinės valdančiosios koalicijos atstovų batalijos bei politinė konkurencija.
„Manau, kad mums visiems kartu, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie komiteto pirmininką Seime, ar krašto apsaugos ministrą, ar valdančiosios koalicijos partijų vadovus – turime labai aiškiai pasakyti, kad Lietuvos interesas yra kiek galima didesnis Vokietijos karinės galios įsitraukimas į rytinio NATO sparno gynybą, saugumo klausimus“, – nurodė jis.
Šalies vadovas tiksliai neįvardijo, kokios personos, jo manymu, įnirtingiausiai laužo ietis, tačiau paragino politikus rasti bendrą sutarimą, o vietoje vidinių kivirčų – kalbėti apie pažangą ir daromus darbus, leisiančius paspartinti karinį Berlyno buvimą Lietuvoje.
„Jeigu mes apie tai (daromą pažangą – ELTA) daugiau kalbėtume, manau, kad tai ir Vokietijos pusei padarytų kur kas didesnį įspūdį negu draskymasis marškinių ant krūtinės ir sakymas, kad aš labiau už tave myliu Lietuvą“, – aiškino prezidentas.
„Tiesiog vyksta tam tikras demonstravimas, kad galbūt vienos institucijos mažiau atsižvelgia į Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, o kitos labiau. Mano manymu, toks ginčas yra beprasmiškas, nes iki galo mes taip ir neišsiaiškinsime. Svarbu, kad visi darytume tuos pačius darbus, nes, manau, kad visi vienodai mylime Lietuvą“, – tęsė jis.
Abejoja, ar reikia įstatymo dėl brigados dislokavimo
Be to, prezidentas G. Nausėda suabejojo ir specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams. Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
„Nesu tikras, ar tam reikia įstatymo. Jeigu toks įstatymas padarytų teigiamą poveikį mūsų partneriams ir savotiškai manifestuotų mūsų didžiulį norą, pasirengimą ir, svarbiausia, apibūdintų, kad tai mums labai svarbus prioritetas, tada sakyčiau galbūt“, – svarstė jis.
„Bet šiuo metu man susidaro įspūdis, kad šio įstatymo svarstymas – tik atvirkščiai – sukelia daugiau klausimų mūsų partneriams negu duoda jiems atsakymų“, – konstatavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Svarbus klausimas
Iš Krašto apsaugos viceministro pareigų pasitraukiantis Vilius Semeška sako, kad saugumo tarnybos turėtų įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių patikimumą. Taip jis įvertino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie jo ankstesnius pasisakymus uždarame NSGK posėdyje.
Šią savaitę portalas DELFI rašė, kad dvišalei vokiečių ir lietuvių darbo grupei dėl brigados dislokavimo vadovavęs V. Semeška uždarame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Prezidentūros, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir parlamento atstovai, užsiminė dvejojantis, ar Gitano Nausėdos ir Olafo Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat jis neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą. Apie tokią buvusio viceministro poziciją uždarame posėdyje DELFI patvirtino bent trys šaltiniai.
„Šiandien, teisybę pasakius, mane labai nustebino viena informacija iš vieno portalo, kad šaltiniai iš NSGK praneša (jiems – ELTA). Žinote, kad NSGK vyko ir vyksta uždari posėdžiai rūsyje. Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas – čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo. Aš tikiuosi, kad šita informacija bus įvertinta ir tam tikrų tarnybų“, – penktadienį KAM surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė V. Semeška.
„Jeigu iš NSGK uždaro, slapto posėdžio yra šaltiniai, kurie informuoja trečiuosius asmenis – čia tikrai yra grėsmė“, – patikino jis.
Mobilusis telefonas – puiki pokalbių pasiklausymo priemonė
DELFI teigė, jog kilusios įtampos dėl Vokietijos brigados galėjo tapti priežastimi V. Semeškai trauktis iš pareigų. Visgi, jis dar kartą patikino, kad turi kitokių ateities planų. Tačiau kokių – neįvardijo.
„Buvo labai intensyvūs 2 metai. Pakrovęs baterijas, manau, kad neužilgo išgirsite apie mano kitus planus“, – nurodė jis.
Vis dėlto, paklaustas, ar Vilnius ir Berlynas valstybės vadovų susitarimą interpretuoja skirtingai, V. Semeška neslėpė, jog komunikatą šalys skaito kitaip. Tačiau politikas tiki, kad dvišalės derybos bus sėkmingos.
„Skaitome tą komunikatą – t. y., pranešimą spaudai, kuris yra išleistas nepasirašytas – skirtingai. Lietuva skaito vienaip, Vokietija – šiek tiek kitaip. Bet Vokietija yra mūsų strateginė partnerė, kuri čia investuoja šimtus milijonų eurų. Aš net neabejoju šitų derybų sėkme“, – kalbėjo politikas.
„Kuo mes mažiau apie tai šnekame, tuo mes geresnį rezultatą turėsime. Tai, vis dėlto, nacionalinio saugumo klausimai“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje frakcijos referentu. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock aiškina, kad dalis vokiečių karių brigados budės Vokietijoje, dalis – Lietuva. Taip ministrė teigė po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Lietuvos rytų flangas yra mūsų bendras, europinis rytų flangas. Todėl kyla grėsmės mūsų visų saugumui ir mes visi esame suinteresuoti apginti jį kaip įmanoma geriau, kiek tik leidžia mūsų galimybės. Balandį mūsų duotas pažadas buvo ištesėtas – kancleris ir prezidentas Nausėda pasirašė susitarimą“, – penktadienį bendros spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Infrastruktūros klausimas yra labai svarbus. Jeigu galvojame apie ilgalaikius sprendimus, mums reikia ilgalaikės infrastruktūros tam, kad turėtume kovai pasirengusią brigadą ir galėtume ją dislokuoti. Kaip minėjau, dalis jos bus Lietuvoje, bet dalis – Vokietijoje, kuri galėtų būti dislokuota šalyje per keletą dienų“, – nurodė ji. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu G. Landsbergis patikino ministrę, kad Lietuva aktyviai sprendžia šį klausimą ir 2026 m. turės visą reikiamą infrastruktūrą brigados dislokavimui.
„Kalbant apie infrastruktūrą, 2026 m. Lietuva bus pasirengusi priimti visą brigadą. Mes turėsime sandėlius, kareivines – viską, ko reikia. Tai viena žinių, kurias perdaviau nuo savo Vyriausybės Vokietijos Vyriausybei. Tai labai svarbus žingsnis Lietuvai, svari investicija ir mes judame pirmyn“, – užtikrino Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dvejonės, ar į Lietuvą atvyks Vokietijos brigada, kilo dėl nesusišnekėjimo. Pasak jos, šis nesusišnekėjimas kilo dėl to, kad iš konteksto išėmus ministro Arvydo Anušausko pasakytas frazes, jos buvo neteisingai suprastos.
„Čia turbūt yra tokio nesusišnekėjimo dalykas, kai iš konteksto iškirptos tam tikros frazės ir gali būti padarytos klaidingos išvados“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
Premjerė tikina ir pati visai neseniai su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht aptarusi apie vokiečių brigados perkėlimo į Lietuvą perspektyvą.
„Neseniai Lietuvoje lankėsi Vokietijos gynybos ministrė, su kuria aš taip pat ir pati buvau susitikusi ir su kuria mes kalbėjome apie brigados persikėlimą į Lietuvą ir tam reikalingą infrastruktūrą. Ir čia, žinoma, nėra dalykai, kurie yra padaromi per dvi savaites ar per du mėnesius. Nes tai yra ir suplanuoti reikalingas dalykas, kas iš esmės yra padaryta, ir įvykdyti reikalingas dalykas, nes tai yra didelė, brangiai kainuojanti infrastruktūra, kurią reikia sukurti tam, kad Lietuva būtų pajėgi priimti brigados dydžio pajėgumus“, – sakė ji.
Premjerė patikino, kad darbai kuriant Vokietijos brigadai reikiamą infrastruktūrą – vyksta.
„Tas darbas yra derinamas taip pat ir su Vokietijos gynybos ministerija, bet jeigu mes kalbame apie dabar, tai yra vienaip, jeigu mes kalbame apie, tarkime, trejų metų laikotarpį, tada yra kitaip, nes jau tada didžioji dalis infrastruktūros, manau, kad tikrai bus sukurta ir parengta“, – paaiškino ministrė pirmininkė.
„Mes laikomės nuomonės, kad tai, kas yra iš esmės sutarta prezidento ir Vokietijos kanclerio tokiame deklaruotame bendrame komunikate, mes pagal tą planą ir dirbame, judame pirmyn ir tą infrastruktūrą kursime per artimiausius dvejus metus bei būsime pasirengę priimti Lietuvoje brigados dydžio pajėgumus“, – akcentavo ji. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
I. Šimonytė taip pat pažymi, kad ministrui A. Anušauskui partijos kolegų išsakyta kritika buvo ne kaltinimai, o labiau priekaištai.
„Turbūt kad žodžiai yra svarbūs ir čia galbūt ne kaltinimai, o priekaištai labiau, sakyčiau. Tie priekaištai būna ir pagrįsti, kad kartais žmonės interpretuoja pasakymus galbūt ne visiškai taip, kaip yra – kad kažkas galbūt nusileido, rankas nuleido, kažko nesiekia ir neprašo, bet niekas nesikeičia ir tiktai dirbame ta pačia linkme, kuria dirbome nuo pat pradžių“, – sakė premjerė.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Vis tik ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Opozicija, dalis konservatorių bei ekspertų teigė, kad ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. LRT ir leidykla Ramona
Šiandien noriu pavartyti 2001-aisiais metais LRT ir leidyklos „Ramona“ išleistą knygelę „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“.
Domina ten paskelbtas A. Čekuolio straipsnis „Žvilgsnis į ateitį pro CŽV žiūroną“. Rašinyje analizuojamas „Amerikos Centrinės Žvalgybos Valdybos pranešimas, koks bus pasaulis 2015-aisiais metais ir kaip jis artės prie šios datos“.
Šios daugiau nei prieš dešimtmetį skelbtos publikacijos prireikė ne tam, kad rasčiau pretekstą kritikuoti JAV slaptąsias tarnybas, nesugebėjusias įžvelgti svarbiausių, aktualiausių, reikšmingiausių įvykių. Šių eilučių autoriui tekstas reikalinga kaip pavyzdys, bylojantis, koks mūsų pasaulis vis tik sudėtingas ir painus, todėl prognozuoti, kas nutiks po keliolikos metų, itin pavojinga. Galima žiauriai apsirikti.
Ir vis tik drįstu pareikšti, jog Amerikos slaptosios ir specialiosios tarnybos bent tais laikais buvo aklos kaip ką tik gimę kačiukai ar šuniukai. Nenumatė 2008-ųjų, kuomet rugpjūčio mėnesį Rusija puls Gruziją ir nuo jos atplėš Pietų Osetiją su Abchazija. Neįžvelgė 2014-ųjų politinės revoliucijos Kijeve (vasario mėnesio Maidanas, kai iš posto buvo išverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius). Nesuprato, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pasiruošęs 2014-ųjų kovą okupuoti Krymą. Taigi toje amerikietiškų žvalgų įžvalgoje – nė mažiausių užuominų, esą Rusija tampa itin pavojinga visam pasauliui.
Amerikos žvalgybaDžocharo Dudajevo knyga
Sakot, tokių žudynių, kaip Kremliaus kariniai išpuoliai prieš Ukrainą, nebuvo įmanoma įžvelgti?
Leiskite nesutikti su tokia išvada. Youtube.com kanale susiraskite Rusijai iššūkį mesti išdrįsusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo komentarą, įrašytą 1995-aisiais: jei kris Čečėnija, tuomet imperialistinė Rusija puls Ukrainą, ji nepasisotins čečėnų krauju.
Taigi čečėnų generolas Dž. Dudajevas dar 1995-aisiais įžvelgė, kokių bėdų Rusija galinti iškrėsti kaimyninėms šalims, o JAV žvalgybų analitikai ir ekspertai savo ataskaitose tvirtino, jog įmanomi karai tik tarp Pakistano ir Indijos, Kinijos ir Taivano, žydų ir arabų, tarp Balkanuose gyvenančių tautų. Apie tai, kad Rusija bandys grubia jėga pavergti Ukrainą, – nė užuominos.
Dabar akivaizdu, jog amerikiečių džeimsams bondams derėjo anuomet rimčiau pažvelgti į čečėnų generolo perspėjimus. Tačiau oficialusis Vašingtonas anuomet čečėnus paaukojo Kremliaus imperialistams. Naiviai manė, jog V. Putinas pasisotins kraujuose paskandinęs Čečėniją.
Tad anuomet klaidų padaryta labai daug. Vienintelė paguoda: klysti – žmoniška. Bet, žinoma, mes visi norėtume, kad klaidų numatant bent keletą žingsnių į priekį, būtų kuo mažiau. Tik kaip jų išvengti?
Jei atvirai, tai aš iki šiol nežinau, su kuo, pavyzdžiui, valgomas amerikietiškasis lendlizas. Pusę metų atidžiai kaupiau viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kaip ir kada amerikietiški ginklai keliaus į Ukrainą, įsigaliojus specialiajam įstatymui, ir vis tik – nežinau. Susipainiojau. Visur – kardinaliai priešingos nuomonės. Pradedant tuo, kad šis potvarkis – tik apgaulė, ir baigiant įžvalgomis, kad Ukrainai, įsibėgėjus lendlizui, nieko niekad nepritrūks.
Tačiau ginklų Ukrainai vis tik neužtenka. Ukraina su dabar turimais ginklais nepajėgi pereiti į rimtus kontrpuolimus visuose frontuose. Jei taip įvykiai klostysis ir ateityje, vadinasi, karas užsitęs, ir Ukrainos sąjungininkai galį pavargti nuo ukrainietiškų bėdų. Esama pavojaus, kad, užsitęsus koviniams veiksmams, ims sekti ir pačių ukrainiečių jėgos. Todėl karą privalu laimėti kuo greičiau.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Tačiau lietuviškoji informacinė agentūra ELTA štai praneša, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, esą dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir mūsų tiekiama ginkluotė“, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
Skaitau šį pareiškimą ir gūžčioju iš nuostabos pečiais: kodėl anksčiau Vokietijos URM vadovė nepajėgė suprasti, kad Ukrainai verkiant reikalingi modernūs oro gynybos prietaisai?
Įtartinas ir Vokietijos URM vadovės pasiteisinimas: „Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“.
Ir vėl – gūžčioju pečiais. Ar tokiems Vokietijos diplomatijos vadovės žodžiams pritaria Ukrainos vadovybė? Kodėl ne Ukraina sprendžia, ko jai labiausiai reikia, bet oficialusis Berlynas nurodinėja Kijevui, ko ukrainiečių kariams trūksta?
Taip pat susipainiojau dėl kitos vokiškosios temos. Omenyje turiu vokiškąją brigadą, kuri artimiausiu metu tarsi turi būti dislokuota Lietuvoje. Viešojoje erdvėje – daug skirtingiausių pareiškimų. Esą Lietuvoje vis tik bus dislokuota ne visa brigada, o tik „brigados vadovybė“, Lietuva neva pati kalta, nes dar deramai nepasiruošusi priimti tiek daug vokiečių karių, bet neverta pergyventi, nes iškilus bėdai, brigada nedelsiant bus permesta į Lietuvą, tereikės dešimties parų…
Žodžiu, visur – skirtingiausios versijos ir paaiškinimai.
O man dingojasi, kad jei visa Vokietijos brigada į Lietuvą pajėgi atkeliauti tik per dešimt parų, vadinasi, Lietuvai neverta tikėtis … jos pagalbos ir paramos. Mat jei Rusija ar Baltarusija tikrai sumanys pulti Lietuvą, lietuvių likimas bus nulemtas kur kas anksčiau nei per dešimt parų.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Keisti ir vokiški pasiteisinimai, esą Lietuva dar nepastatė visų pastatų, reikalingų garbingiems svečiams priimti. Taip, nepastatė, taip, prastai suplanavo, gal net apsižioplino. Tačiau leiskite pateikti ironišką klausimą: nejaugi vokiečių kariai tokie išlepinti, išpaikinti, ištižę, jog negalėtų pusės metų pagyventi palapinėse?
Juk tikrai atėjo labai neramūs laikai. V. Putinas žvangina atominiais ginklais tikėdamasis, jog mes pabūgsime jo grūmojimų. Kremliaus diktatorius vis dar Vakaruose turįs savųjų ruporų, šaukiančių, girdi, užsispyrę ukrainiečiai privalo nusileisti imperialistinėms Maskvos užgaidoms, suprask, tik tuomet pasaulis bus išgelbėtas nuo Trečiojo pasaulinio karo.
Draugas.org
Žodžiu, labai daug nežinomųjų…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skrieja priekaištai krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Kaip teigia komitetui priklausantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, A. Anušauskas yra labai silpnas ministras, o jo daromos klaidos susijusios su tuo, kad ignoruojami komiteto posėdžiai, į kuriuos jis yra kviečiamas.
„Esmė ta, kad žmogus, kuris buvo kviestas į komitetą 92 kartus, sugebėjo atvykti pagal paskaičiavimus nuo 12 iki 13 kartų. Ir tai tik dalimis. Tai daug ką pasako į jo požiūrį, kaip jis žiūri į savo darbą ir kaip jis supranta atskaitomybę NSGK“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje A. Anušauskui kaip tik teko aiškintis dėl kritikos sukėlusios savo komunikacijos.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Tokia ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Kaip trečiadienį tvirtino D. Gaižauskas, vykusiame NSGK posėdyje ministras atsakinėdamas į klausimus išsisukinėjo.
„Išsisukinėjo kaip slidus ungurys. Ungurius reikia imti smėlėtomis rankomis. Galbūt parlamentinė kontrolė jį kažkaip suprotins, kad dalyvauti komitete reikia, kad nebūtų tokių nusikalbėjimų kaip jo pasakymas dėl Vokietijos brigados“, – teigė D. Gaižauskas.
„Panašu, kad krašto apsaugos ministras mato kitur prioritetus, nes, kai buvo sprendžiami klausimai dėl NATO, mes esame užfiksavę, kad jis darė „laivą“ (tiesioginę transliaciją – ELTA) su rinkėjais iš savo kabineto. Toks ir požiūris. Jis visai kitaip mato tas grėsmes“, – sakė politikas, pridurdamas, kad nuo interpeliacijos iniciatyvos A. Anušauskui kol kas susilaikys.
„Manau, kad susitarimas įvyko, jog Anušauskas dalyvaus posėdžiuose ir savo pasisakymus derins ir vykdys jam iškeltus uždavinius. Jei tai bus įgyvendinta, manau, kad jis pareigose liks. Bet mano nuomone – tai labai silpnas ministras“, – sakė D. Gaižauskas.
S. Skvernelis: nerimą kelia tai, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl brigados
Pastabų A. Anušauskui turėjo ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors, jo teigimu, kalbėti apie interpeliaciją ministrui nereikia, Krašto apsaugos ministerija į NSGK poziciją turėtų įsiklausyti įdėmiau.
„Vyriausybė yra atskaitinga parlamentui. Patinka ar nepateka, bet Vyriausybė turi su tuo susitaikyti“, – teigė S. Skvernelis.
„Komitetas nėra dekoracija, jis turi teisę skelbti idėjas ir pasiūlymus. Tą NSGK sėkmingai daro. Ir dažnai greičiau bei geriau nei Krašto apsaugos ministerija“, – pridūrė ekspremjeras.
Visgi S. Skverneliui nerimą kėlė ne tiek A. Anušausko komunikacija, kiek faktas, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl vokiečių karių brigados dislokavimo.
„Šiandien tikrai toks interpretavimas ir skirtingas teksto suvokimas kelia didelį nerimą“, – sakė politikas.
„Kažkokio postūmio čia dar reikėtų. Gal galėtų būti pranešimas kaip supranta Vokietijos ir Lietuvos vyriausybės tarp kanclerio ir mūsų prezidento pasiekto susitarimo esmę“, – svarstė S. Skvernelis.
„Jei abi šalys skirtingai supranta tą susitarimą prasideda definicijos: ar iki brigados, ar brigada, ar Lietuvai, ar Lietuvoje. Tai yra jau nesusipratimas“, – sakė politikas.
A. Anušauskas: Vokietija mūsų dedamas pastangas vertina ir nuo savo įsipareigojimų neatsitraukia
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vokietija neatsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministras akcentuoja, kad Lietuva taip pat tęs savo darbus, jog Vokietijos brigadai reikiama infrastruktūra Lietuvoje būtų sukurta.
„Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina. Tai viešai pasakė Briuselyje ir aš manau, kad ir kituose formatuose tai yra vertinama. Svarbiausiai yra nuoseklus darbas iš abiejų pusių. Tai jie vertina, kad Madrido sumito rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų, tai yra juos vykdo“, – žurnalistams po apsilankymo trečiadienį vykusiame (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) NSGK posėdyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad Lietuva savo įsipareigojimus kurti brigadai reikiamą infrastruktūrą – vykdys.
„Turiu pasakyti, kad Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų. Mes savo namų darbų irgi nekeičiame, juos darysime. Priimsime įstatymus ir aš manau, kad prie įstatymų priėmimo prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – patikino A. Anušauskas.
„Atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus priimami infrastruktūros statymui svarbūs įstatymai“, – taip pat sakė jis.
Juodasis klaustukas
Penktadienį pasibaigus dešimt dienų trukusioms Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados karių pratyboms, iš Lietuvos išvyko Vokietijos 41-osios brigados vadas brg. gen. Christian Nawrat.
Kaip teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus majoras Jurgis Norvaiša, šiuo metu Lietuvoje liko tik vokiečių brigados vadovavimo elemento kariai, kurie į Lietuvą atvyko dar rugsėjo pradžioje.
„Šiuo metu baiginėjasi pratybos, kurios Lietuvoje vyko nuo spalio 4 d. iki 14 d. Tų pratybų metu Lietuvoje lankėsi tiek brigados vadas, tiek bataliono, kuris konkrečiai dalyvavo pratybose, vadas“, – Eltai nurodė J. Norvaiša.
„Pagal šiuo metu esamus sprendimus Lietuvoje nėra dislokuota visa brigada. Buvo dislokuotas vienas iš maždaug 4-6 batalionų – tik dalis brigados“, – priminė J. Norvaiša ir pažymėjo, kad Lietuvoje liko anksčiau dislokuoti vadovavimo elemento kariai.
„Brigados smegenys (štabas – ELTA) visą laiką būna Lietuvoje, o padaliniai atvyksta pagal suplanuotą pratybų planą. Ir brigados vadas, kadangi jo vienetai yra tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, jis pagal poreikį dalyvauja karinių rengimų pratybose tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje“, – aiškino jis.
„Brigados vadas organizuoja veiklą tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje“, – pridūrė J. Norvaiša.
Kariuomenės atstovo teigimu, brigados vado išvykimas yra „kasdieninė rutininė veikla“.
Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
„Kai vyko pratybos, kuriose dalyvavo ir mūsų, ir Vokietijos pajėgos, tai tuo metu buvo svarbus brigados kovinio rengimo ciklas, todėl ir brigados vadas buvo Lietuvoje. Pratybos baigėsi, vadas išvyko, bet vadovavimo pajėgos, brigados smegenys lieka Lietuvoje ir planuoja kitas pratybas“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.
ELTA primena, kad Vokietijos kariuomenės 41-sios brigados priešakinis valdymo elementas Lietuvoje dislokuojamas kaip atskiras vienetas dvišaliu Lietuvos bei Vokietijos sutarimu.
Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai yra NATO ilgojo laikotarpio gynybinės pozicijos dalis – ateityje yra siekiama išvystyti kuo glaudesnius NATO kariuomenių ryšius ir turėti integruotus gynybos planus.
Dėl brigados dislokavimo greičio Lietuvoje kilo diskusija: kritikuotas A. Anušauskas
Šeštadienį Rukloje lankantis Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vis tik, ministro pritarimas viešojoje erdvėje sukėlė nepasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Reaguodamas į situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog jo ir Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo susitarimas dėl vokiečių vadovaujamos brigados dislokavimo Lietuvoje yra galiojantis.
Tuo tarpu Vokietijos ambasadorius Matthias Son trečiadienį paskelbė viešą laišką, kuriame nurodė, kad jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia bei pažymėjo, kad brigada yra ten, kur yra jos vadovybė.
„Praėjusį šeštadienį abiejų mūsų šalių gynybos ministrai atidarė priešakinio valdymo elementą. Paklauskite karinių ekspertų: brigada yra ten, kur yra jos vadovybė. Kviečiu tai pripažinti visus Lietuvos politikos veikėjus.“, – nurodoma laiške.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad šiuo metu Lietuva turi tikslą kaip įmanoma greičiau pasiruošti Vokietijos priskirtos brigados dislokavimui Lietuvoje. Pasak jo, dabar yra numatyta nauja data, kada vokiečių brigada galėtų būti priimta.
„Šią savaitę vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose su Krašto apsaugos ministerija buvo įvardinta nauja data, kada Lietuva bus pasirengusi juos priimti, tai yra 2025 m. birželis. Tai yra dabar mūsų finišo taškas“, – penktadienį Seime žurnalistams, parlamentinėms partijoms pasirašius naują susitarimą dėl šalies gynybos, teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narys sakė, kad turi atsirasti sąsaja tarp Lietuvos ir vokiečių plano, ir tai šiuo metu yra uždavinys Krašto apsaugos ministerijai, parlamentinei diplomatijai ir visiems kitiems, kuriems rūpi šalies gynyba.
„Turime viską padaryti, kad būtume pasiruošę, pirmiausia infrastruktūrą ir, kad šie mūsų infrastruktūros planai ir jų praktinis įgyvendinimas būtų susietas su vokiečių realiais planais, po truputį, kuo daugiau iš tos brigados dislokuoti į Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.
