Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Jau esu ne sykį užsiminęs: Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Tačiau man atrodo, jog pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo išeičių ar ne, – šalutinės. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga?

Šiandien jūsų dėmesiui – trys pavyzdžiai.

Jurijaus Felštinskio argumentai

Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto

Štai JAV šiuo metu gyvenantis rusų istorikas Jurijus Felštinskis keliuose viešuose savo komentaruose minėjo, jog didžiosios NATO ir Europos Sąjungos valstybės buvo nutarusios paaukoti Ukrainą. Vakarai manė, jog Rusija – labai stipri, o Ukraina – silpna, todėl laikėsi taktikos, jog Kijevui neverta padėti, mat po kelių dienų ar kelių savaičių jis neabejotinai kris. Vašingtonas, Berlynas bei Paryžius buvo įsitikinę, jog jiems ir vėl teks derėtis su Kremliumi, nes Ukrainos tiesiog nebebus.

Štai kodėl JAV ir kitos NATO šalys deramai neparėmė Ukrainos rimtais ginklais karo išvakarėse. Štai kodėl Vakarai net dabar neduoda Ukrainai pačių svarbiausių ginklų – puolamosios ginkluotės, įskaitant tankus, toliašaudę artileriją ir naikintuvus. Jie tiesiog neatsikvošėję po patirto šoko, kai Ukraina užtektinai lengvai pasipriešino Rusijos agresijai puikiai parodydama, kad Velnias – ne toks juodas, kaip buvo galima manyti.

Tačiau Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, todėl kiekvienas Vladimiro Putino pagrūmojimas net mažiausiu piršteliu verčia juos iš baimės tūpčioti, aikčioti, griebtis už galvos.

Esama vilčių, jog Vakarai po truputį atgauna žadą vis giliau suprasdami, esą Rusija, jei šiandien jos nesutramdysime, netrukus kels dar bjauresnių problemų. Tačiau tai, kad Vašingtonas, Paryžius ir Berlynas 2022-ųjų vasario pradžioje buvo nusprendę paaukoti Ukrainą lygiai taip pat, kaip kadaise aukojo Čečėniją, Moldovą, Gruziją (Sakartvelą), – didelė jų nuodėmė. Vakarai nebeturi nė menkiausios teisės vadinti savęs demokratais, kuriems pirmiausia – padorumas, sąžiningumas, garbė, tiesa. Vakarai pasirodė esą maždaug tokie pat cinikai, kaip ir tos valstybės, kurias jie kaltina korupcija, amoralumu ar žiaurumu. Ar šią mirtiną vakarietišką nuodėmę kada nors bus galima pamiršti, ją dovanoti nurašant į praeitį? – nežinau. 2022-ieji metai parodė, kad iki tikro nuoširdumo bei padorumo – dar labai toli.

Vokietijos kanclerio išdavystė

Būtent tokiu žvilgsniu vertinu Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Man atrodo, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Net jei rytoj ar poryt Vokietijos kancleris atsikvošės, šios nuodėmės jau niekad nenusiplaus. Nes kiekviena uždelsta diena – tai skaitlingos ukrainiečių netektys.

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Visus Berlyno pasiteisinimus (vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, derina savo žingsnius su amerikiečiais, kaltina ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius!

Puikiai prisimenu, kaip anuomet, būdamas jaunas žurnalistas, džiaugiausi, kai Lietuva sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Džiaugsmas liejosi per kraštus. Dabar puikiai matau, jog preteksto dideliems džiūgavimams nebuvo. Šios dvi organizacijos – labai gražios, puikios. Bet tik – šiltnamio sąlygomis. Užtenka Rusijai pradėt mojuoti savo kuokomis, ir europietiškos institucijos tampa bedantės, bailios, ištižusios.

Kai giliau žvelgiu vidun, matau vien klaidas ir klystkelius.

Europietiška korupcija

Štai Belgijos teismas atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri viena iš svarbiausiųjų figūrų plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje.

Priminsiu: E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju, nes pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, kaltinami korupcija. 44 metų buvusi žinių vedėja jau daugiau kaip mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais. E. Kaili suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

Kad Europa demaskuoja savus kyšininkus, – puiku. Tačiau E. Kaili tema tarsi byloja, jog Europa mažai kuo skiriasi nuo tų šalių, kurias pastaruosius keletą dešimtmečių įkyriai kaltino korupcija. Pasipūtusi, išdidi Europa nurodinėjo kitoms šalims, kokius įstatymus šios privalo priimti, kokius saugiklius naudoti, kokias bausmes skirstyti. Dabar akivaizdu, jog pirmiausia derėtų apsišluoti savo kieme, ir tik po to – ieškoti svetimų nuodėmių. Lietuviai turi puikią patarlę: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“.

Tačiau net E. Kaili byloje europiečiai elgiasi ne iki galo nuosekliai. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru ir Maroku. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras  pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Nejaugi Belgijos teisėsaugai neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azerbaidžano spauda.

Švediška kvailystė

Kurdų karinė grupuotė

Kita europietiška nesąmonė, kurią užfiksavau, – Švedijoje. Prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas – musulmonams šventa knyga. Keista, kad išsilavinusi Švedija nemato nieko blogo, kai viešai deginamos knygos. Juolab keista, jog išsilavinusi Švedija nesutrukdė prieš islamą nusiteikusiam politikui Rasmusui Paludanui viešai deginti Korano teisindamasi neva „plačia savo šalies žodžio laisvės samprata“. Tiesa, Švedijos politikai smerkė Koraną išniekinusį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Tačiau tvirtino, jog būtent tokia „žodžio laisvės samprata“. O man atrodo, kad šiuo konkrečiu atveju teisesnis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, įsitikinęs, jog Korano deginimas yra „neapykantos nusikaltimas“, jog „niekas neturi teisės tyčiotis iš šventųjų“.

Nesuprantu švedų net tada, kai jie leido Švedijoje gyvenantiems kurdams prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabinti R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Jei Turkijos prezidento iškamšą Švedijoje būtų išniekinę švedai, – būtų viena byla. Dabar gi įsidėmėkime: Turkijos prezidentą įžeidinėja ne švedai, o į Švediją atvykę kurdai. Įžeidinėja būtent tuo metu, kai Stokholmui verkiant reikia Turkijos pritarimo stojimui į NATO.

Kaip į tokius antiturkiškus, antimusulmoniškus išpuolius reaguoja oficialioji Ankara? Akivaizdu, jog turkai įsižeidę. Suprantama, jog Turkijoje reziduojantys švedų diplomatai buvo iškviesti pasiaiškinti dėl antiturkiškų išpuolių. Nenuostabu ir tai, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė: „Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Tad kaip dabar bus, jei Turkija tikrai mirtinai supyko ir niekad niekaip nepritars Švedijos narystei NATO aljanse? Beje, nepritardama Turkija teisi: jei sėdime vienoje valtyje, privalome tarpusavy derinti savus interesus. Jei Švedijai nusispjauti į turkiškas problemas, turkai turi teisę nusispjauti į švediškas problemas. Turkai turi teisę pareikšti: „dabar švedus nuo galimos Rusijos agresijos tegul gina kurdai“.   

Visiems aišku, jog kurdai niekad negins Švedijos. Švedijos saugumas jiems tiek ir terūpi. Bet gal tai ir yra didžioji Kremliaus afera: kurdų pagalba Švediją sukiršinti su Turkija? 

Labai paprasta, genealu, jei naivieji švedai Rusijos žvalgybinėje operacijoje temato „žodžio laisvę“…

2023.01.24; 09:00

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotr.

Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti Kyjivui.
 
Europos sąjungininkai maldauja Vokietijos kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
 
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį, kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli ES lyderiai ragino priimti sprendimą.
 
Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su savo partneriais“.
 
Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu.
 
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau išvardydamas ginklus nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“, jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Vietoj to jis pakartojo, kad „mes remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“. „Niekada nieko nedarome vieni, bet kartu su kitais, ypač Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
 
Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai prisidėjo prie vis garsiau skambančių raginimų, kad Berlynas uždegtų žalią šviesą „Leopardų“ siuntimui į Ukrainą.
 
Ukrainą remiančios Vakarų šalys penktadienį susitiks JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kad suderintų savo naujausius pažadus Ukrainai.
 
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir pozityvių signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.
 
Nuo karo pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai. Šis klausimas bus vienas svarbiausių naujai paskirto ir antradienį pradėjusio eiti pareigas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbe.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.19; 04:52

O. Scholzas Berlyne susitiko su V. Orbanu. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį vyriausybės rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.
 
Pagrindinė pokalbių tema, vyriausybės duomenimis, buvo reakcija į Rusijos karą Ukrainoje ir naujausi su karu susijęs įvykiai.
 
Bendros politikų spaudos konferencijos nebuvo. Susitikime, anot vyriausybės, taip pat buvo aptariami Europos, dvišaliai, ekonominiai politiniai bei tarptautiniai klausimai.
 
Tarp Berlyno ir Budapešto jau daug metų yra rimtų politinių nesutarimų, be kita ko, dėl pabėgėlių politikos bei teisinės valstybės principų pažeidinėjimo Vengrijoje. Be to, V. Orbanas nors ir smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau reguliariai griežtai kritikuoja ES sankcijų Maskvai politiką.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.11; 00:02

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, rugsėjo 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, – trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. – Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.
 
V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. „Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, – kalbėjo jis. – Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.
 
Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
 
Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.
 
Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.09.22; 09:00

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, rugsėjo 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas diplomatiniu būdu išspręstų Rusijos invazijos į Ukrainą problemą ir nutrauktų ugnį, pranešė kanclerio biuras.
 
Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos jie vėl 90 minučių kalbėjosi telefonu.
 
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, O. Scholzas „paragino“ V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
 
Kancleris taip pat paragino V. Putiną laikytis susitarimo, kuris leidžia eksportuoti grūdus iš Ukrainos ir kurį Rusija ne kartą kritikavo.
 
O. Scholzas sakė V. Putinui „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į įtemptą padėtį pasaulinėje maisto rinkoje.
 
Pokalbio metu Vokietijos kancleris iškėlė didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės saugumo klausimą, šiai pastarosiomis savaitėmis tapus kovų židiniu.
 
Vokietijos lyderis pareikalavo V. Putino „vengti bet kokios eskalacijos ir visiškai įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomenduojamas priemones“.
 
Po vizito elektrinėje anksčiau šį mėnesį TATENA paragino aplink ją nustatyti saugumo zoną.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.14; 06:00

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta kritiką dėl iki šiol Ukrainai nepristatytos sunkiosios ginkluotės.
 
Vokietija „perduos visas“ ginklų sistemas, kurias pažadėjo, pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su rytinių federalinių žemių ministrais pirmininkais.
 
O. Scholzas pažymėjo, jog „klaida“ būtų tiesiog perduoti modernias ginklų sistemas, pavyzdžiui, savaeiges haubicas 2000, „be instrukcijų, be apmokymų“. Apmokymai šiuo metu vyksta Vokietijoje, sakė kancleris. Tas pats taikytina priešlėktuviniams tankams „Gepard“.
 
Tikslas turi būti suteikti Ukrainai „tikrai efektyvią pagalbą“, pabrėžė O. Scholzas. Ukrainiečių pajėgos kare su Rusija esą turi ir mokėti naudotis sunkiąją technika. „Tam reikia pasirengimo“, – teigė jis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.14; 08:33

J. Stoltenbergas pasveikino Berlyno planus didinti karių skaičių Lietuvoje. EPA-ELTA nuotr.

Briuselis, birželio 9 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasveikino Berlyno planus nusiųsti į Lietuvą daugiau vokiečių karių ir Bundesvero apginklavimui skirti 100 mlrd. eurų.
 
Apie tai J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį tviteryje po vaizdo konferencijos su kancleriu, kuri buvo skirta pasirengti birželio 28-30 dienomis Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
 
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, komentuodamas pokalbį, sakė: „Federalinis kancleris ir generalinis sekretorius buvo vieningos nuomonės, kad viršūnių susitikimas turi pasiųsti Aljanso ryžto ir vienybės signalą“.
 
O. Scholzas patvirtino, jog viršūnių susitikimo spendimai turi garantuoti, jog NATO ir ateinantį dešimtmetį galės patikimai ir sėkmingai vykdyti pagrindinę savo misiją – užtikrinti kolektyvinę Europos ir Šiaurės Amerikos Aljanso teritorijos apsaugą. Vokietija esą įneš deramą savo indėlį.
 
J. Stoltenbergas ketvirtadienį turėjo lankytis Berlyne, tačiau dėl jam diagnozuotos juostinės pūslelinės vizitas buvo atšauktas. Šis negalavimas NATO vadovui esą galėjo pasireikšti dėl persirgtos COVID-19 ligos.
 
Antradienį lankydamasis Vilniuje O. Scholzas paskelbė, kad Vokietija pasirengusi iki brigados lygio stiprinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių. NATO pajėgos bus sustiprintos ir Estijoje bei Latvijoje. Galutinis sprendimas dėl to bus priimtas viršūnių susitikime Madride.
 
Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė apie 100 mlrd. eurų investicijas į gynybą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.10; 06:46

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje.
 
Lietuvos ir Vokietijos vadovai komunikate įvardijo Rusiją kaip ilgalaikę karinę grėsmę Europai ir patvirtino šalių įsipareigojimą kolektyvinei visų sąjungininkių gynybai. Vadovai pabrėžė, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką euroatlantinėje erdvėje, yra būtina atitinkamai atnaujinti NATO ilgalaikę laikyseną.
 
Komunikate, kaip praneša Prezidentūra, teigiama, kad Lietuvos ir Vokietijos vadovai pritaria siekiui toliau stiprinti rytinę NATO dalį, kad Aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir gynybą regione. Taip pat pabrėžiama, kad Vokietija įsipareigoja sukurti brigadą Lietuvoje. Tai bus stipri ir išskirtinai tik šiam tikslui sukurta kovinė struktūra, pasirengusi būti greitai dislokuota ir vykdyti užduotis. Šios pajėgos bus integruotos į regioninio lygmens intensyvią ir plataus masto pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenė.
 
Lietuva savo ruožtu įsipareigoja sukurti visą reikiamą infrastruktūrą ir teikti priimančiosios šalies paramą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.08; 07:27

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Antradienį Lietuvoje lankysis ir su prezidentu Gitanu Nausėda susitiks Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Lietuvos prezidentas su kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą šalyje.
 
Prezidentas G. Nausėda ir O. Scholzu taip pat planuoja apsilankyti Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia valstybių lyderiai lankys Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų (eFP) bataliono kovinę grupę.
 
Vilniuje vyks ir keturšalis Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos vadovų susitikimas, kurio metu bus aptarta saugumo situacija Europoje, Baltijos regiono saugumo stiprinimas, kiti su pasirengimu NATO viršūnių susitikimui Madride susiję klausimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.07; 08:09

Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis paliks Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybą, po visuomenės spaudimo penktadienį pranešė bendrovė.
 
„Rosneft“ pranešė, kad „G. Schroederis ir „Nord Stream 2“ generalinis direktorius Matthiasas Warnigas informavo bendrovę, jog „neįmanoma tęsti savo įgaliojimų direktorių taryboje“. Tai paskelbta kitą dieną, kai Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš G. Schroederio kai kurias oficialias privilegijas.
 
„Rosneft“ gyrė jų „strateginę viziją“ ir „svarbų indėlį į tarptautinį bendrovės verslą“. „Jų vaidmuo įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus Rusijoje ir Vokietijoje, siekiant padidinti Vokietijos ekonomikos ir jos pramonės efektyvumą bei piliečių gerovę, yra neįkainojamas“, – pridūrė „Rosneft“.
 
Ketvirtadienį Berlynas atėmė iš G. Schroederio, 1998–2005 m. buvusio Vokietijos kancleriu, oficialias lengvatas dėl jo ryšių su Rusija. Toks sprendimas priimtas po ilgai trukusių pastangų priversti jį nusigręžti nuo prezidento Vladimiro Putino, sustiprėjusių, kai Rusija pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
 
Europos Sąjungos įstatymų leidėjai taip pat priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ragina bloką taikyti sankcijas G. Schroederiui ir kitiems europiečiams, nenorintiems atsisakyti pelningų vietų Rusijos bendrovių valdybose.
 
78 metų G. Schroederis birželį turi tapti dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų tarybos nariu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.21; 09:27

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
 
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
 
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.05.03; 07:38

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 22 d. (ELTA). Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.
 
Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
 
Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.
 
„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų“, – pažymėjo O. Scholzas.
 
Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.
 
„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.23; 08:00

Vytautas landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie Vokietijos ambasados Vilniuje vykusio protesto metu kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kritikavo Vakarų valstybių pasyvumą, stebint Kremliaus režimo vykdomus žudymus Ukrainoje.
 
„Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių. Ir vaikų, ir senelių, ir motinų, ir naujagimių. Žudymas vyksta. O tiek daug tartum civilizuoto pasaulio veikėjų ir gyventojų žiūri. Stovi ir žiūri. Žiūri į tą baisų spektaklį, kuris vyksta ne taip toli nuo mūsų, toje pačioje Europoje“, – pirmadienį mitinge kalbėjo V. Landsbergis.
 
Profesorius pažymi, kad Ukrainą naikina „teroristas-sadistas“, o ukrainiečiai yra priversti tiesiog stebėti, kadangi turėdami pakankamai rankų, jie nesulaukia užtektinai ginklų iš galinčių padėti valstybių.
 
„Mes ginsimės patys. Mes turime rankų. Mes turime širdis. Mums trūksta ginklų, tinkamų ginklų, kuriuos jūs turite, ten kažkur pasaulyje. Jūs turite tuos ginklus, tai duokite mums. Mes neprašome, kad jūs ateitumėte patys, su savo jaunuoliais, su savo kareivėliais. Gal jų labiau gaila. Bet duokite mums tiesiog ginklų ir mes apsiginsime nuo to brudo, nuo tų niekšų, išsigimėlių“, – ukrainiečių mintis įgarsino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak V. Landsbergio, Ukraina sulaukia nepakankamai arba pavėluotos paramos. Profesorius kelia klausimą ar ukrainiečiai apskritai sulauks pagalbos, reikiamų ginklų bent rytoj, kuomet „galbūt Mariupolis jau bus sutriuškintas“, o aukų skaičius taps dar didesnis.
 
„Prisiminkime nors jau nužudytus vaikus, kurie kaip ir nesuprato, kodėl jie yra kankinami, kodėl jie negauna kasnelio, gurkšnelio vandens subombarduotuose griuvėsiuose, kurie ir toliau bombarduojami. Kas tą daro, kokie išsigimėliai, kokie nužmogėję padarai“, – retoriškai klausė jis.
 
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas neabejoja, kad karo akivaizdoje buvo galima įsitikinti, jog Ukraina yra tikroji Europa. Todėl profesorius paragino Vakarus gelbėti tikrąją Europą ir nebijoti laikinai paaukoti savo komforto, siekiant padėti Kremliaus režimui besipriešinantiems ukrainiečiams.
 
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

„Tie, kurie dar žmonės, jie turi apsispręsti, kur jie stovi. Atsistokite ten, kur galite ginti ne tik žodžiu, ne iš tolo. Ne rezoliucijomis. Ponai politikai, ministrai, generolai. Ar matysite, kai naktį ateis tie nužudyti vaikai ir žiūrės jums į akis ir klaus, kur tu dėde buvai, kai mane žudė.
Kodėl tu nesustabdei, kodėl tu nedavei ginklų, kuriais mano broliai, mano tėvai galėjo mane apginti. Bet jiems trūko, stokojo ginklų, o tu nedavei, nes rūpinaisi, o gal žudikui tai nepatiks, gal žudikas ant manęs supyks“, – tikino V. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko į protesto akciją „Berlyne, pabusk!“, kuria mitingo dalyviai siekė paraginti šią Europos valstybę dar aktyviau padėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
 
Renginio iniciatoriai skatino Berlyną nestabdyti ginklų pardavimo Ukrainai, atsisakyti rusiškos naftos ir dujų pirkimo bei apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Vokietijos sostinėje.
 
Ukrainos vėliavomis ir simbolika pasipuošę sostinės Z.Sierakausko gatvėje susirinkę mitinguotojai atsinešė plakatus, skelbiančius ,,Scholz, be like Boris”, viena moteris laikė plakatą su užrašu „Genocide in Ukraine is real”, o kita jį papildančiu „and your money made it possible”. Taip pat, dalis protestuotojų atsinešė nuotraukas su Bučos žudynių vaizdais.
 
Vokietijos kancleris žadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai
 
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė Ukrainai reikalingą pagalbą, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ rašė paraginęs O. Scholzą padėti rasti už Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus žmones. Abu politikai sutarė, kad karo nusikaltėlius reikia nustatyti ir nubausti.
 
Jie taip pat aptarė sankcijas prieš Rusiją ir karinę bei finansinę paramą Ukrainai.
 
O. Scholzo atstovė spaudai vėliau sakė, kad kancleris pasmerkė Rusijos kariuomenės žiaurius karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Jis taip pat pažadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai.
 
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Ukraina sekmadienį skelbė norinti įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.
 
Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.
 
Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
 
Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.
 
Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.04.12; 08:03

Borisas Džonsonas ir Olafas Šolcas. EPA – ELTA nuotr.

Londonas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija siunčia Ukrainai daugiau „aukštos kokybės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvines raketas „Starstreak“ ir 800 prieštankinių raketų, po „protu neaprėpiamos“ atakos geležinkelio stotyje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
 
Ataka Kramatorske „parodo, kiek giliai įklimpusi (Vladimiro) Putino kadaise šlovinga armija“, sakė B. Johnsonas žurnalistams greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, pavadinusio Rusijos smūgį „žiauriu“.
 
„Aukštos kokybės karinės įrangos“ vertė – 150 milijonų svarų sterlingų (180 milijonų eurų), sakė B. Johnsonas.
 
O. Scholzas taip pat gynė Vokietiją nuo kritikos, kad ji vilkina Rusijos energijos importo nutraukimą kaip dalį Vakarų sankcijų dėl V. Putino invazijos į Ukrainą. „Darome viską, ką galime, ir darome daug“, – sakė kancleris, atkreipęs dėmesį į ilgalaikę Vokietijos diversifikaciją į alternatyvią energiją ir kitus gamtinių dujų tiekėjus.
 
Po derybų su O. Scholzu Dauning Stryte B. Johnsonas sakė, kad Didžioji Britanija ir Vokietija dirbs kartu, kurdamos atsinaujinančias technologijas. „Negalime per naktį transformuoti savo energetikos sistemų, bet taip pat žinome, kad ir V. Putino karas nesibaigs per naktį“, – sakė premjeras.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.04.09; 08:00

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas apkaltino Rusijos kariuomenę įvykdžius žiaurius išpuolius prieš Ukrainos civilius ir paragino atlikti išsamų tyrimą.
 
„Reikalauju, kad tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas būtų sudaryta galimybė pasiekti šias teritorijas ir nepriklausomai dokumentuoti žiaurumus. Privalome principingai ištirti Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus“, – sekmadienį Berlyne sakė F. Scholzas.
 
„Nusikaltimus įvykdę asmenys, taip pat tie, kurie davė įsakymus, privalo būti patraukti atsakomybėn“, – sakė kancleris, visgi susilaikydamas nuo termino „karo nusikaltimai“.
 
Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurią vos prieš kelias dienas kontroliavo Rusijos kariškiai, buvo aptikta dešimtys nušautų civilių gyventojų ir masinė kapavietė.
 
Irma Jančiauskaitė (DPA)
 
2022.04.04; 07:02

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, kovo 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą“. „Šis karas yra Putino karas“, – ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.
 
Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė jis.
 
M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kyjivo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno“, – ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.
 
O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.03.19; 08:19

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulyje prasidėjo „nauja era“.
 
Kancleris kartu pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkams šiuo metu keliamas klausimas, ar jie gali sukaupti pakankamai jėgų, jog nustatytų ribas tokiems „karo kurstytojams“, kaip Vladimiras Putinas.
 
„Iš esmės tai yra klausimas, ar galia gali palaužti teisę“, – specialioje parlamento sesijoje teigė O. Scholzas.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.02.28; 06:40

Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, vasario 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis buvo paskirtas į Rusijos valstybinės dujų bendrovės „Gazprom“ stebėtojų tarybą, penktadienį pranešė bendrovė.
 
1998–2005 metais Vokietijai vadovavęs G. Schröderis yra socialdemokratas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas. Jo ryšiai su Rusija dažnai yra nesutarimų šaltinis, be kita ko, ir jo paties partijoje, kuri vadovauja naujajai koalicinei vyriausybei.
 
Jo paskyrimas į „Gazprom“ stebėtojų tarybą turėtų būti patvirtintas per metinį visuotinį susirinkimą birželio 30 dieną.
 
G. Schröderis pakeis Timurą Kulibajevą, buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žentą. T. Kulibajevas buvo nušalintas iš pareigų po sausį Kazachstane kilusių kruvinų neramumų.
 
77 metų G. Schröderis jau užima nemažai aukštų pozicijų Rusijos versle. Jis yra valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
 
Jis taip pat yra „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas ir „Nord Stream 2 AG“ direktorių tarybos pirmininkas.
 
Abu dujotiekiai per Baltijos jūrą jungia Rusiją ir Vokietiją. Rusijos kritikai, ypač JAV, teigė, kad „Nord Stream 2“, kuris dar neveikia, gali būti panaudotas kaip svertas prieš Maskvą, jei ji surengtų karinę invaziją į Ukrainą.
 
Ukrainos reikalavimus tiekti ginklus iš savo šalininkų Vakaruose, tvyrant įtampai prie sienos su Rusija, G. Schröderis apibūdino kaip „žvanginimą ginklais“.
 
Jis taip pat kaltino NATO dėl Rusijos masinio karių telkimo prie sienos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
20222.02.05; 05:05

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, sausio 18 d. (dpa-ELTA). Po Didžiosios Britanijos sprendimo tiekti Ukrainai ginklų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Berlynas to nedarys.
 
„Vokietijos federalinė vyriausybė daug metų vykdo vienodą strategiją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad mes neeksportuojame letalinių ginklų“, – sakė jis antradienį Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
 
„Praėjusių metų gruodį pasikeitus vyriausybei, ši pozicija nepasikeitė“, – pridūrė O. Scholzas.
 
Ukraina daug metų reikalauja ginklų iš Vokietijos, kad galėtų apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo – tačiau iki šiol nesėkmingai.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock jau pirmadienį lankydamasi Kijeve atmetė ginklų tiekimą Ukrainai. Didžioji Britanija tą pačią dieną paskelbė, kad aprūpins šalį lengvaisiais prieštankiniais ginklais. Būtina gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė britų gynybos ministras Benas Wallace‘as. Tai esą nėra strateginiai ginklai, ir jie nekelia pavojaus Rusijai.
 
Maskva griežtai kritikuoja ginklų tiekimą Ukrainai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.19; 08:00

Vokietijos socialdemokratams vadovaus S. Esken ir L. Klingbeilis. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, gruodžio 11 d. (ELTA). Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) vadove perrinkta Saskia Esken, o organizacijos antruoju pirmininku tapo Larsas Klingbeilis, iki šiol ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas. Tokį sprendimą šeštadienį priėmė partijos suvažiavimo delegatai.
 
SPD laimėjo rugsėjo 26 d. surengtus Bundestago rinkimus ir pasiūlė į Vokietijos kanclerio postą Olafą Scholzą. Partiją į pergalę atvedė S. Esken ir Norbertas Walteris Borjansas, kuris nusprendė trauktis iš pirmininko posto. Jo vietą užims L. Klingbeilis.
 
S. Esken surinko 76,7 proc. balsų, o L. Klingbeilis, kuris dabar atsisakys generalinio sekretoriaus įgaliojimų, – 86,3 proc. Iš viso balsavo 606 delegatai.
 
Abu politikai pagal reglamentą pareiškė, kad pripažįsta rinkimų rezultatus. Jie padėkojo partijos bičiuliams už pasitikėjimą.
 
Manoma, kad SPD generaliniu sekretoriumi taps buvęs socialdemokratų jaunimo organizacijos vadovas Kevinas Kühnertas.
 
SPD turi daugiausiai vietų naujos sudėties parlamente – 206. Partija sudarė valdančiąją koaliciją su žaliaisiais, turinčiais 118 vietų, ir Laisvąja demokratų partija (FDP), kuriai atstovauja 92 parlamentarai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.12; 03:16