Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.

Buvusio Vokietijos federalinio kanclerio Gerhardo Schroderio pavardė atsidūrė Ukrainos „valstybės priešų“ sąraše. Vyriausybei artimas portalas „Mirotvorec“ („Taikdarys“), turintis ryšių su Vidaus reikalų ministerija Kijeve, priskyrė socialdemokratų politiką „antiukrainiečiams“.

Buvęs kancleris į sąrašą veikiausiai įtrauktas po interviu Vokietijos laikraščiui „Aachener Nachrichten“, kuriame jis demonstravo supratimą Rusijos įvykdytai Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai 2014 metais.

„Negi jūs rimtai manote, kad kuris nors Rusijos prezidentas ateityje tai vėl atšauks? Šią realybę vieną dieną reikės pripažinti“, – sakė G. Schroderis. Jis, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pusiasalį 1954-aisiais tuometinis sovietų premjeras Nikita Chruščiovas padovanojo Ukrainai. Ir Rusija, ir Ukraina tada buvo TSRS dalis.

G. Schroderis palaiko draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo Krymo aneksijos Rusijos ir Ukrainos santykiai yra sudėtingi. Jau kovą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas užsiminė apie sankcijas G. Schroderiui.

„Valstybės priešų“ sąraše yra tūkstančiai pavardžių, tarp jų – buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko. Du sąraše buvę opozicionieriai 2015 metais buvo nužudyti Kijeve.

G. Schroderio žmona teigė esanti sunerimusi. „Mano šalyje ir mano kultūroje mes nesuprantame tokių išpuolių prieš demokratišką politiką, ypač – buvusį federalinį kanclerį“, – sakė iš Pietų Korėjos kilusi Soyeon Schroder-Kim.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.15; 06:45

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) paskirtas didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ direktorių valdybos pirmininku, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros TASS ir „Interfax“.

Tačiau valstybės valdomos „Rosneft“ atstovas agentūrai dpa telefonu galėjo patvirtinti tik tiek, kad Sankt Peterburge vykusio akcininkų susirinkimo metu G. Šrioderis buvo išrinktas įmonės valdybos nariu.

Pastaruosius trejus metus „Rosneft“ yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kurios buvo įvestos kaip atsakas į Rusijos kišimąsi į Ukrainos konfliktą.

G. Šrioderis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs nuo 1998 iki 2005 metų, praėjusį mėnesį pareiškė, kad įsidarbinimas „Rosneft“ – jo asmeninis reikalas.

Dėl artimų ryšių su Rusijos naftos milžine G. Šrioderį kritikavo ne tik kanclerė Angela Merkel, bet ir jo paties partijos, socialdemokratų, vadovybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.30; 07:18

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) turi naują širdies draugę, ketvirtadienį pranešė šalies žiniasklaida.

Naujoji keturis kartus vedusio buvusio Socialdemokratų partijos (SPD) lyderio draugė – 48-erių metų Sojon Kim (Soyeon Kim) iš Pietų Korėjos, skelbia dienraštis „Bild“ ir žurnalas „Bunte“.

73-ejų metų G. Šrioderio atstovai naujienų agentūrai dpa šiuos pranešimus komentuoti atsisakė.

Buvusio kanclerio dabartinė žmona Doris Šrioder-Kiopf (Doris Schroeder-Koepf), pernai pradėjusi gyventi atskirai nuo vyro, feisbuke parašė, kad žinia, jog jos sutuoktinis galbūt susirado naują partnerę, reiškia, kad jiedu gali tęsti santuokos nutraukimo procesą.

Pati D. Šrioder-Kiopf šiuo metu susitikinėja su Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministru, taip pat SPD nariu Borisu Pistorijumi (Boris Pistorius).

Sojon Kim yra sėkminga verslininkė. Ji gyvena Seule, kur konsultuoja Pietų Korėjos bendroves, norinčias atidaryti parduotuves Vokietijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 03:00

Rick Noack / The Washington Post

Gerhardas Šrioderis. ELTA nuotr.

„Septynerius metus Gerhardas Šrioderis buvo tankiausiai apgyvendintos demokratijos Vakarų Europoje lyderis, – rašo Rikas Noakas amerikiečių laikraštyje „The Washington Post“. – Jis modernizavo šalies socialinio aprūpinimo sistemą, įsiutino Džordžą Bušą – jaunesnįjį, atsisakęs dalyvauti įsiveržiant į Iraką, ir buvo nušalintas pritrūkus tik trupučio balsų, todėl pralaimėjo rinkimuose Angelai Merkel 2005 metais“.

Pasak autoriaus, Šrioderis galėjo lengvai praleisti likusią savo karjeros dalį būdamas nusipelnęs valstybės veikėjas, lankydamasis viršūnių susitikimuose bei rašydamas prisiminimų knygas. Bet vietoj to – jis Vladimiro Putino draugas: jis užstojo Rusijos lyderį kaip „nepriekaištingą demokratą“ – pasirinko karjerą rusiškame biznio pasaulyje, sakoma straipsnyje.

„Didžiąją dalį praėjusio dešimtmečio Šrioderis praleido darbuodamasis Rusijos energetikos pramonei: jis ėjo svarbias pareigas keleto konsorciumų valdybose, kuriose Rusijos vyriausybės kontroliuojama energetikos kompanija „Gazprom“ yra arba mažoritarinė, arba vienintelė akcininkė“, – pažymi žurnalistas.

„Ir vis dėlto, nepaisant jo akivaizdžių ryšių su Rusijos vyriausybe, kuriuos daugelis vokiečių laiko nepatogiais, Šrioderis neseniai vėl išpopuliarėjo tarp vokiečių socialdemokratų, arba VSDP, – sakoma toliau. – Partijos nariai plojo buvusiam kancleriui per retą rinkiminę kalbą partijos suvažiavime birželį“.

„Tai, kas dedasi JAV, reikia atvirai ir griežtai kritikuoti“, – kalbėjo Šrioderis. Nors, kaip perduoda autorius, jis pareiškė, kad nenusistatęs prieš Ameriką, bet vis tik sukritikavo „siaubingą“ JAV politinę įtaką ir paragino vokiečius ignoruoti Donaldo Trumpo reikalavimus išleisti gynybai bent jau 2 proc. nuo BVP.

„Dabar Šrioderio balansavimas tarp Vokietijos politikos kuluarų ir su Kremliumi susijusios prekybos avangardo stebina taip pat, kaip ir kelias, kuriuo jis ėjo, kad iki to prieitų“, – rašo žurnalistas. Būdamas kancleris Šrioderis gynė sandėrį su Rusija dėl dujotiekio „Šiaurės srautas“, pasakoja Noakas. Paskui, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai paliko politiką, Šrioderis pats ėmė vadovauti dujotiekio projekto realizavimui – tąsyk kaip verslininkas Rusijoje ir kaip Nord Stream AG akcininkų komiteto vadovas.

2014 metais, tęsia autorius, „Ukrainos krizės įkarštyje, Šrioderis atšventė savo septyniasdešimtmetį su Putinu, sukeldamas neigiamą tarptautinę reakciją. Pasirinkęs po politikos verslo karjerą Rusijoje, Šrioderis iš esmės nusprendė prisidėti prie Putino administracijos, sakė jo kritikai. Buvusi jo paties partija tuo pasipiktino“.

„Ir vis dėlto po trejų metų vis daugiau žmonių tarp vokiečių kairiųjų vėl žavisi Šrioderiu“, – praneša žurnalistas.

Tuo metu, kai pasaulio pasitikėjimas JAV laisvai krenta dėl Trumpo administracijos politikos, Šrioderiui ir kitiems prorusiškiems balsams Vokietijoje vis lengviau ginti Putiną, pareiškė autoriui tarptautinės politikos profesorius iš Regensburgo universiteto Štefanas Birlingas, – taip pat, kaip ir daugeliui vokiečių, kurie labai lengvai atleidžia ir užmiršta, kai prabylama apie jų buvusį lyderį.

Informacijos šaltinis: The Washington Post

2017.08.14; 05:00

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis. Reuters nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Europos Parlamente Strasbūre dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje, skirtoje buvusiam Vokietijos federaliniam kancleriui ir Europos garbės piliečiui Helmutui Koliui (Helmut Kohl) pagerbti.

Ilgametis Vokietijos vyriausybės vadovas ir vienas įtakingiausių Europos bei pasaulio politikų mirė birželio 16 dieną savo namuose Liudvigshafene. Jam buvo 87-eri. H. Kolis Vokietijos kancleris buvo nuo 1982 iki 1998 metų – ilgiau už bet kurį savo pirmtaką.

Jo atminimui pagerbti rengiama pirmoji valstybinė Europos Sąjungos (ES) ceremonija, į kurią susirinks visų ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Po ceremonijos ES sostinėje Strasbūre H. Kolio palaikai tą pačią dieną bus pervežti į Špejerį, vieną seniausių, Romos imperijos laikus menančių Vokietijos miestų, ir ten iškilmingai palaidoti.

H.Kolis į istoriją įėjo kaip Vokietijos suvienijimo architektas, tvirtai rėmęs bei puoselėjęs ir visos Europos vienybės idėją. Kancleris daug prisidėjo prie politinių procesų, lėmusių, kad Lietuva ir kitos, už geležinės uždangos įkalintos valstybės sugrįžo į Europos tautų šeimą ir tapo transatlantinės bendruomenės narėmis.

Ilgametis Vokietijos kancleris buvo stiprios ES šalininkas, daug prisidėjęs prie jos integracijos ir visų Europos žmonių gerovės, saugumo ir taikaus tarpusavio sugyvenimo. H. Kolis aktyviai pasisakė už bendros ES valiutos įvedimą ir buvo stipri euro varomoji jėga.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.01; 04:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė užuojautą Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Joachimui Gauckui dėl buvusio Vokietijos Kanclerio Helmuto Schmidto netekties.

„Helmutas Schmidtas buvo atsakingas ir išmintingas politikas, valstybės tarnautojas, ilgus metus atsidavusiai dirbęs savo šalies ir jos žmonių labui. Kancleris Schmidtas buvo ypač gerbiamas ir vertinamas ne tik kolegų politikų, bet ir Vokietijos žmonių – jis buvo telkiantis politikas, savo valdymo metais šalį vedęs augimo ir visapusiško stiprėjimo keliu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Continue reading „Prezidentė pareiškė užuojautą dėl buvusio Vokietijos Kanclerio netekties“

Dabar jau akivaizdu ir nėra ko slėpti – JAV Nacionalinio saugumo agentūra intensyviai klausėsi buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Fritz Kurt Schröder) pokalbių. Pagal tyrimo rezultatus, kuriuos atliko Voietijos televizijos kanalas NDR ir laikraštis Süddeutche Zeitung, amerikiečių specialioji tarnyba dar 2002 metais įrašė šį vokiečių politiką į vadinamąjį numanomų šnipinėjimo taikinių sąrašą. Įrašė 388-uoju numeriu.

Kaip tvirtina šaltiniai, artimi Amerikos vyriausybei ir NSA, G.Šrioderis pradėtas sekti dėl jo konfrontacinio kurso rengiantis Amerikos įsiveržimui į Iraką ir dėl galimo NATO skilimo. „Mes turėjome pagrindo manyti, kad G.Šrioderis netalkino būsimai Šiaurės Atlanto aljanso sėkmei“, – pareiškė vienas iš šaltinių, turinčių tiesioginės informacijos apie pasiklausymus.

Continue reading „NSA sekė ir Gerhardą Šrioderį“

helmuts_kolis

„Skirtingai nuo daugelio KDS (Krikščionių demokratų sąjunga) karštakošių – šaltojo karo šalininkų, Helmutas Kolis savo politikoje buvo realistas ir 1991 metų pradžioje buvo SSSR kaip nuspėjamos partnerės išsaugojimo šalininkas“.

Taip rašo “Der Spiegel”, remdamasis neseniai išslaptintomis ir paskelbtomis buvusio VFR kanclerio kalbomis, pasakytomis jo partijos – KDS – prezidiume.

Anot Uvės Klusmanno, Droste leidyklos išspausdintas kalbų rinkinys dažnai „toks pat įdomus, kaip JAV Valstybės departamento diplomatinės depešos, paskelbtos 2010 metais WikiLeaks svetainėje“.

Continue reading „Korumpuoti Helmuto Kolio draugužiai iš Kremliaus“