Vokietijos prezidentas

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotrauka

Lietuvoje gegužės 30-ąją viešėjo Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Dėmesio vertas susitikimas. Vokietija – svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Visi puikiai žinome, jog vokiečiai vardan bendrojo saugumo sutiko Lietuvoje nuolat laikyti savo karių. Tik dar iki galo neapsispręsta, kokio dydžio būtų vokiškasis kovinis vienetas.

Vienas variantas – visa vokiečių karių grupuotė Lietuvoje dislokuojama nuolat. Tai, beje, būtų pats palankiausias mums sprendimas. Mes tikrai jaustume rimtą karinę paramą. Antrasis – ne toks palankus Lietuvai. Berlyne esama jėgų, kurios į Lietuvą atgabenti norėtų tik dalį brigados. Esą didžioji, smogiamoji, brigados dalis liktų Vokietijoje, tačiau, „esant poreikiui, brigados dydžio karinis vienetas greitai būtų permestas į Vilnių, Klaipėdą ar Šiaulius“. Jų teigimu, visos brigados nėra reikalo laikyti Kazlų Rūdos ar Pabradės miškuose.

Balandžio pabaigoje Berlyne viešėjęs G. Nausėda tvirtino, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant specialiąją infrastruktūrą. Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nepatvirtinusi. Dėl Vokietijos brigados dislokacijos Lietuvoje jau senokai kilusios intensyvios diskusijos. Jos trunka pusę metų. Beje, Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada į Lietuvą atvažiuos ne skyrius, ne būrys, ne kuopa, o skaitlinga, iki dantų moderniausiais ginklais aprūpinta Vokietijos karių brigada.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Šių metų gegužės 30-ąją mūsų prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su Vokietijos prezidentu metu teigė, kad Vokietijos vaidmuo yra esminis tiek remiant už laisvę kovojančią Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą. Be to, ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumui yra reikšmingas visam NATO rytiniam flangui. Prezidentas, kaip parašyta oficialiame Prezidento Gitano Nausėdos internetiniame lrp.lt puslapyje, pabrėžė, kad Lietuva aktyviai investuoja į karinės infrastruktūros plėtrą, kad sukurtų sąlygas priimti vokiečių brigadą savo teritorijoje.

„Lietuva iš savo pusės pasirengusi padaryti viską, kad Vokietijos kariai mūsų žemėje jaustųsi kaip namuose. Sąjungininkų pajėgos būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Turime stiprinti NATO Aljanso rytinį flangą. Tai – priešakinė linija, kuri turi būti itin stipri, įskaitant oro ir priešraketinės gynybos elementus bei didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą regione“, – kalbėjo šalies vadovas (citata – iš Prezidento Komunikacijos grupės parengto oficialaus pranešimo).

Taigi oficialiuose lietuviškuose pranešimuose pasigedau svarbiausio komentaro: mūsų teritorijoje bus dislokuota visa Vokietijos brigada ar tik, vaizdžiai tariant, štabas ir keletas vokiečių sargybinių.

Jei man būtų leista tarti savo žodį, kalbėčiau kategoriškai – vokiečius būtina spausti. Mums reikalingi raštiški vokiečių įsipareigojimai, jog į Lietuvą atvyks visa brigada, o ne vien brigados vadovybė.

Bet net jei išpešime iš besimuistančių vokiečių politikų oficialią sutartį, tai dar nereikš, jog artimiausiu metu tikrai turėsime vokišką brigadą. Skaudi gyvenimiškoji patirtis byloja, jog, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, laužomos net pačios solidžios sutartys. Nusispjaudami į savo pačių pasirašytus dokumentus politikai dažnusyk net neraudonuoja iš gėdos, net neatsiprašo. Puikiausias pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs Budapešto memorandumas, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas drauge su Didžiosios Britanijos premjeru Džonu Meidžoru ir Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pažadėjo saugoti atominio ginklo atsisakiusią Ukrainą. Neprabėgo nė trys dešimtmečiai, ir puikiai matome, ko vertas 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono parašas saugoti Ukrainos nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas nė sykio niekur Budapešto Memorandumo viešai neprisiminė. Tarsi jo nė nebūtų. O šios politikos šalininkai puolė įrodinėti, jog Budapešto memorandumas – nieko nevertas, jis neįpareigoja nei Vašingtono, nei Londono ginti Ukrainą. Tiesiog gražus popiergalis. Be to, turėtume suvokti, jog memorandumas nėra amžinas (tai kas trukdė ponui Dž. Baidenui tapus JAV prezidentu tuoj po inauguracijos slapta informuoti Kijevą, jog amerikiečiais oficialiai atsisako savo įsipareigojimų ir todėl Ukrainai … grąžina atominį ginklą).   

Tad jei Vokietija ypač garsiai ir iškilmingai įsipareigotų Lietuvos poligonuose nuolat dislokuoti savo karių brigadą, net jei toji brigada tikrai atvyktų į Lietuvą, tai dar nėra jokių garantijų, jog, sakykim, galimos Rusijos agresijos išvakarėse Berlynas neišsigąs, nekapituliuos. Paties blogiausio varianto neatmeskime – karo išvakarėse Kremliaus šantažuojamas Berlynas skubiai išveža savo karius iš Lietuvos teritorijos. Vaizdžiai tariant, vokiečiai paaukoja Rytų Europą vardan taikos ir ramybės centrinėje, vakarų ir pietinėje Europoje.

Taip, šiandien ponai Frankas Walteris Steinmeieris ir Olafas Scholzas tarsi linkę saugoti rytinį NATO flangą, kaip kadaise B. Klintonas – Ukrainą. Bet po kelerių metų į valdžią Vokietijoje galbūt ateis Angelos Merkel sukirpimo politikai, kurie nusispjaus į savo pirmtakų pažadus, ir tuomet Lietuva liks apgauta, išduota, parduota, kaip Ukrainą pirmaisiais 2022-ųjų karo mėnesiais išdavė 46-asis JAV prezidentas J. Bidenas (dabar, žinoma, Baltieji rūmai pakeitė nuomonę, ukrainiečius šiek tiek remia ginklais, bet 2022-ųjų vasario mėnesį oficialusis Vašingtonas juk elgėsi išdavikiškai; šito nepaslėpsi, neužtušuosi).  

Tad visi tarptautiniai susitarimai – paguoda tik lengvatikiams. Pafantazuokime: jei sutartyse būtų numatyta, pavyzdžiui, kokia bausmė laukia politikų, nesilaikančių sutartyse numatytų įsipareigojimų, būtų kita šneka. Sakykim, J. Bidenui už tai, kad iš karto pirmosiomis karo dienomis neįgyvendino savo kolegos B. Klintono įsipareigojimų Ukrainai, taikoma apkalta – garbusis senolis po viešo teismo ir pasmerkimo išvežamas į kalėjimą. Arba: F. W. Steinmeieris tupdomas į kalėjimą vien už tai, kad dar visai neseniai rengė Ukrainą išduodančius vadinamuosius „Minsko susitarimus“. Tuomet sutartys, žinoma, taptų solidesnėmis, svaresnėmis.

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Bet taip niekad nebuvo ir niekad nebus. Gyvenimas klostosi pagal kitokias taisykles. Tokia skaudi realybė. Sutartį sulaužęs verslininkas, banko klientas, policininkas, kavinės virėjas, mobilųjį telefoną nusipirkęs vaikinas, girtas teisėjas sulaukia griežtų bausmių už tai, kad pažeidė bent vieną kokios nors sutarties punktą. Tik pamėgink kur nors suklupti. Tuo tarpu ištisas valstybes agresoriui aukojantys politikai džiaugiasi pagarba, turtais, neliečiamybe bei visokiausio plauko imunitetais. Ponia A. Merkel ir Gerhardas Šrioderis taip ir numirs, nesulaukę deramo atpildo už flirtus su Vladimiru Putinu. O juk turėtų, žvelgiant giliau, sėdėti kalėjimuose iki gyvos galvos.

Žodžiu, turime ne itin džiugią realybę, kurios nepastumsi į šoną, kurios neapeisi iš už nugaros. Vienintelė išeitis – su partneriais kalbėtis bent kiek atviriau, drąsiau. Pavyzdžiui, kokiais sumetimais vedinas į Lietuvą gegužės 30-ąją buvo atsibeldęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jei, remiantis vieša informacija, nieko konkretaus neištarė apie Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados dydžius? Atskrido mūsų paguosti, mėgina patiklius lietuvius užliūliuoti saldžiais pažadais, panašiais į 1994-ųjų metų Budapešto memorandumą? Apsimeta, kad jam itin rūpi Lietuvos likimas, Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos teritorinis vientisumas?

Oficialiai: tikiu kiekvienu Vokietijos prezidento ir Vokietijos premjero žodžiu. O širdies gilumoje kirba didžiulis nerimas.  

2023.06.01; 09:00

Aktualijos

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
 
Susitikimo metu šalies vadovai aptars bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, taip pat pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
 
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema. Apie tai šeštadienį paskelbė prezidentas G.Nausėda.
 
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs G. Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi. Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
 
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.30; 07:06
Gordijo mazgas

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris penktadienį sakydamas kalbą apie padėtį valstybėje, kuria buvo siekiama paskatinti pasipriešinimo dvasią, perspėjo tėvynainius, kad jų laukia sunkūs laikai dėl karo Ukrainoje padarinių.
 
„Artėja sunkūs metai“, – perspėjo F. W. Steinmeieris, pridurdamas, kad iki vasario 24 dienos šalis naudojosi „palankiu vėju“, kuris atsirado pasibaigus Šaltajam karui ir dviejų blokų konfrontacijai Europoje.
 
„Taikos dividendai buvo išnaudoti. Vokietijai prasideda priešpriešinio vėjo era“, – sakė prezidentas.
 
Jis sakė, kad dabar Vokietija gali pasinaudoti savo sukaupta stiprybe ir galia – paminėdamas jos ekonominę įtaką, mokslinių tyrimų pažangą, sėkmingai veikiančias įmones, efektyvią valstybę ir didelį, stiprų visuomenės branduolį.
 
Tačiau, pasak jo, dabar to nebeužtenka.
 
„Mes turime tapti pajėgūs spręsti konfliktus tiek viduje, tiek išorėje, – sakė F. W. Steinmeieris. – Mums reikia valios ginti savo interesus ir stiprybės susitvardyti“.
 
Tai ne tas pats, kas karo mentalitetas. „Tačiau mums reikia pasipriešinimo ir atsparumo dvasios“, – pažymėjo jis, akcentuodamas stiprios kariuomenės poreikį ir Vokietijos pareigą prisidėti prie Europos gynybos.
 
„Užtikrinu mūsų partnerius: Vokietija prisiima atsakomybę NATO ir Europoje“, – sakė F. W. Steinmeieris.
 
Vokietija turi „atsisveikinti su senais mąstymo būdais ir viltimis“, ypač susijusiais su Rusija, sakė jis.
 
Šteinmejeris ir jo socialdemokratai sulaukė kritikos už tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolaidžiavo Maskvai ir didino Vokietijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Prezidentas teigė, kad sankcijos Rusijai brangiai kainuoja Vokietijai, tačiau yra neišvengiamos: „Esame suinteresuoti išsivaduoti iš priklausomybės nuo režimo, kuris siunčia tankus į kaimyninę šalį ir naudoja energiją kaip ginklą. Esame suinteresuoti apsisaugoti ir sumažinti savo pažeidžiamumą“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.10.29; 08:30
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.
 
„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, – ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.
 
A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, – pridūrė ambasadorius.
 
Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.
 
„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai“, – teigia Ukrainos atstovas. Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.
 
Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą. „Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo“, – sakė diplomatas.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2022.04.04; 00:30
Aktualijos

Baltijos šalių garbei – tarptautinė Vestfalijos taikos premija. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) kanceliarijos nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto rotušėje Lietuvos žmonių vardu šeštadienį atsiėmė prestižinę Vestfalijos taikos premiją. Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Atsiimdama apdovanojimą prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama už ačiū. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, mūsų tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Mes žinome, kad laisvę galima iškovoti dainuojančia revoliucija, todėl nieko nebijome, net agresyviai besielgiančio kaimyno, nes turime patikimus draugus.

Šalies vadovė sakė, kad didžiuojasi šiuo apdovanojimu, kurį Baltijos šalys gauna už savo darbą ir pasiaukojimą. Prezidentė Lietuvos žmonių vardu taip pat padėkojo Vokietijai, kurios kariai padeda užtikrinti mūsų saugumą ir naujų grėsmių akivaizdoje išsaugoti taiką visai Europai. Prezidentės teigimu, ši premija – tai artimų mūsų šalių ryšių ir bendro įsipareigojimo taikai simbolis.

Istoriniai Vestfalijos susitarimai, kurių vardu pavadinta ši prestižinė premija, užbaigė religinius karus Europoje ir tapo pagrindu kurtis šiuolaikinei suverenių valstybių sistemai. Simboliška ir tai, kad būtent Vokietija išsaugojo ir Lietuvai grąžino mūsų valstybingumą atkūrusį istorinį Vasario 16-osios aktą.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Baltijos šalių žmonės sveikino ir Vokietijos prezidentas Frankas – Walteris Steinmeieris. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką. Tarp premijos laureatų – buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs JT generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofis Ananas, Jordanijos karalius Abdullah II, buvę Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis ir Helmutas Schmidtas.

Šios premijos steigėja – įtakinga Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių Vokietijos kompanijų, kurios dirba ir Lietuvoje. Tai „Schmitz Cargobull AG“, „Miele“, „CLAAS“ ir kitos įmonės. Lietuvai svarbūs ir ryšiai su Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žeme, kuriai priklauso Vestfalijos ir Lipės regionai. Tai svarbiausias Vokietijos energetikos, automobilių, elektronikos pramonės centras, su kuriuo mus sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė – pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Vokietijoje, tarp mūsų miestų užmegzta net 14 partnerystės sutarčių. Būtent čia prieglobstį nuo sovietinės okupacijos žiaurumo gavo daugybė Baltijos šalių pabėgėlių, o šiandien šios žemės mieste Bonoje įsikūrusi gausi Vokietijos lietuvių bendruomenė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.15; 08:44

Trumposios naujienos

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Mums svarbus Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas“, – po susitikimo prezidento rūmuose sakė F. W. Steinmeieris.

Buvo tikimasi, kad prezidentai aptars Ukrainos žingsnius tolesnės integracijos į ES link ir pastangas užbaigti ne vienerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. Vokietijos prezidentas taip pat turėjo kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Vladimiru Groismanu bei susitikti su vokiečių kalbos mokytojais ir studentais Kijeve ir Lvovo mieste.

Dviejų dienų trukmės vizitą pradėdamas F. W. Steinmeieris padėjo vainiką ant nežinomojo kario kapo.

Pastaraisiais metais Vokietija buvo viena iš didžiausių sankcijų, skirtų daryti Rusijai spaudimą grąžinti Ukrainai Krymą ir užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, šalininkių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 06:15

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos Prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier) aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. 

Vokietijos Prezidento Franko Valterio Šteinmejerio sutikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tai pirmasis oficialus Vokietijos vadovo vizitas Lietuvoje jam pradėjus eiti Prezidento pareigas.

Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvai Vokietija yra viena artimiausių valstybių, su kuria mus tvirtai sieja ilgalaikiai istoriniai ir kultūriniai ryšiai, o sėkmingas dvišalis bendradarbiavimas ekonomikos srityje padeda kurti Lietuvos žmonių gerovę. Vokietija yra antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir trečia didžiausia užsienio investuotoja, mūsų šalyje sukūrusi daugiau nei 17 tūkstančių darbo vietų.

Lietuvos vadovės teigimu, ypatingą dvišalį ryšį su Vokietija geriausiai įprasmina jos archyvuose išsaugotas ir šiemet atrastas svarbiausias Lietuvos valstybingumo dokumentas – Vasario 16-osios Aktas. Šiuo metu yra rengiamas susitarimas, pagal kurį Nepriklausomybės Aktas būtų perduotas eksponuoti Lietuvoje.

Viena pagrindinių susitikimo Prezidentūroje temų – saugumo ir gynybos stiprinimas.

Pasak Prezidentės, artėjant pratyboms „Zapad 2017“ geopolitinė įtampa neslūgsta. Nors šios puolamojo pobūdžio ir prieš Vakarus nukreiptos pratybos oficialiai dar neprasidėjo, tačiau jų konvencinė ir nekonvencinė grėsmė jaučiama jau dabar. Rusija ne tik intensyviai militarizuojasi NATO pasienyje, bet ir pseudoakcijomis siekia kelti įtampą ir baimę visuomenėje, kursto priešiškumą Aljansui ir ES, vykdo nuolatines informacines ir kibernetines atakas.

Prezidentė padėkojo už Vokietijos sprendimą vadovauti NATO batalionui Lietuvoje. Tai, pasak šalies vadovės, išskirtinės lyderystės, solidarumo ir Aljanso vienybės pavyzdys.

Susitikime aptartas ir bendradarbiavimas kovojant su propaganda ir skleidžiamu melu. Prieš dvejus metus pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl partnerystės strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo srityje. Tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja abiejų šalių nacionaliniai transliuotojai LRT ir „Deutche Welle“, vyksta žurnalistų ir studentų mainai, vykdomi bendri NVO projektai.

Lietuvą su Vokietija sieja ir aktyvus mokslo, švietimo, kultūrinis ir regioninis bendradarbiavimas, artimi žmonių tarpusavio kontaktai. Beveik 60 Lietuvos miestų ir regionų yra sudarę dvynių partnerystes su Vokietijos miestais bei žemėmis. Ši valstybė taip pat pirmauja pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių, kurių kasmet mūsų šalyje apsilanko daugiau nei 170 tūkstančių.

Antrąją vizito Lietuvoje dieną Prezidentas F. V. Šteinmejeris kartu su Lietuvos vadove Rukloje aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Vokietijos karius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.25; 06:00

Aktualijos

Lietuva atidžiai stebės, ar Rusija laikysis savo įsipareigojimų per rudenį vyksiančias karines pratybas „Zapad 2017“ ir po šių pratybų, teigia Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiuo metu Lietuva yra pakviesta dalyvauti kaip stebėtoja pagal tarptautinius susitarimus „Zapad“ pratybų metu – ne tik stebėtoja, bet ir kaip verifikatorė. Tai sudaro galimybę matyti realiai, ar bus vykdomi pažadai, kurie yra duoti Rusijos dėl kariuomenės išvedimo iš Baltarusijos teritorijos po pratybų“, – ketvirtadienį sakė D. Grybauskaitė, kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su mūsų šalyje oficialaus vizito viešinčiu Vokietijos federaliniu Prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier). 

Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentė nedetalizavo savo komentaro dėl Baltarusijos, bet pabrėžė, kad „stebėsime pratybas ir viską, kas vyks po pratybų“.

D. Grybauskaitės teigimu, dialogas su Rusija būtinas, tačiau jis turi būti vykdomas labai atidžiai.

„Dialogas su Rusija vyksta bet kokiomis sąlygomis. Tai yra Europos kaimynas ir su visais kalbėti reikia. Bet mes turime būti griežti ir objektyvūs vertindami ne žodžius, o konkrečius Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentė.

Vokietijos Prezidentas V. F. Šteinmejeris pareiškė besitikintis kuo daugiau skaidrumo per pratybas „Zapad“.

„NATO ėmėsi kai kurių veiksmų, deda pastangas, kad galėtų sumažinti rizikas, susijusias su ta įtempta situacija, ir nori, kad būtų daugiau skaidrumo atliekant tas pratybas (…). Tikimės, kad tie susitarimai su Rusija bus išlaikyti“, – kalbėjo Vokietijos Prezidentas.

Paklaustas, kiek ilgai Vokietija pasirengusi vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, V. F. Šteinmejeris teigė, kad tai priklausys nuo situacijos regione.

„Saugumo situacija Europoje objektyviai pasikeitė. Tai sakau ne pirmą kartą. Ir turėjome ne tik apie tai svarstyti, bet ir reaguoti. Tokie sprendimai priklauso nuo konteksto. Negaliu atsakyti, kiek ilgai vokiečių kariai bus Lietuvoje. Kol situacija objektyviai nepasikeis į gerąją pusę, turėsime vykdyti sprendimą, kuris dabar priimtas“, – sake Vokietijos Prezidentas.

Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje per pusmetį pasiekė visišką kovinę parengtį. Šiuo metu batalione tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.

Prezidentė D. Grybauskaitė ir Vokietijos vadovas ketvirtadienį aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, saugumo klausimus.

Antrąją vizito dieną – penktadienį – Lietuvos ir Vokietijos prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius.

Tai pirmasis naujojo Vokietijos Prezidento vizitas Lietuvoje jam šį pavasarį pradėjus eiti pareigas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.25: 06:00

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir Lietuvos žmonių vardu padėkojo Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui už tai, kad per sunkių išbandymų kupiną šimtmetį Vokietija sugebėjo išsaugoti vieną svarbiausių Lietuvai dokumentų – 1918–ųjų Vasario 16-osios Aktą.

Pasak Prezidentės, jame yra sutalpintas begalinis mūsų tautos laisvės troškimas. Tai Lietuvos Respublikos gimimo, mūsų valstybingumo ir valios kurti laisvą bei nepriklausomą valstybę įrodymas.  Todėl šio dokumento suradimas artėjant svarbiam valstybės jubiliejui yra vienas nuostabiausių dalykų, kuris galėjo nutikti Lietuvai.

„Esame nuoširdžiai dėkingi Vokietijai, kad nepaisant sudėtingo šimtmečio, išsaugojote šį šiandien vienintelį žinomą, autentišką Vasario 16-osios nutarimo egzempliorių“, – pabrėžiama Prezidentės sveikinime.

Pamatinis Lietuvos valstybingumo dokumentas buvo surastas Vokietijoje – vienoje artimiausių mūsų šalies sąjungininkių ir partnerių.

Šalies vadovės teigimu, dėl galimo Vasario 16-osios dokumento perdavimo Lietuvai tikimasi artimo bendradarbiavimo su Vokietija. Tai būtų ypatinga dovana netrukus šimtąjį valstybės gimtadienį minėsiančiai Lietuvai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.003.31; 15:15

joachimasgauckasirangelamerkel
Aktualijos

Išmanusis internetas vokiečių kalba pateikia daugiau kaip 5000 straipsnių apie naująjį Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką – buvusį evangelikų kunigą, gulago kalinio sūnų, žmogaus teisių gynėją, Štazi archyvo  steigėją ir vadovą. Iš kelių didžiuosiuose laikraščiuose paskelbtų straipsnių filosofiniu užmoju ir politologinėmis įžvalgomis išsiskiria Heriberto Pranti komentaras, paskelbtas populiariame Vokietijos dienraštyje sueddeutschezeitung.de. Siūlome skaitytojams šiek tiek sutrumpintą straipsnį.

Continue reading „Prezidentas Mozė” →

joachimasgauckasirangelamerkel
Aktualijos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė pastoriaus, buvusio Rytų Vokietijos aktyvisto, slaptosios tarnybos „Stasi” tyrinėtojo Joachimo Gaucko kandidatūrai į prezidentus.

Vokietijos kanclerė tokiu būdu bando išvengti nesutarimų su opozicinėmis partijomis. Nenorėdama eskaluoti nesutarimų su opozicinėmis partijomis ji tikisi atitraukti politikų ir visuomenės dėmesį nuo euro zonos krizės problemų. Taigi A.Merkel viešai pritarė J. Gaucko kandidatūrai praėjus vos kelioms paroms po buvusio Vokietijos prezidento Christiano Wulffo atsistatydinimo.

Continue reading „Vokietijos prezidentu turėtų tapti buvęs žymus “Stasi” tyrinėtojas” →