Vokietijos verslininkai

Verslas

Vokietijos verslininkai įspėja dėl Senate svarstomų JAV sankcijų Rusiją ir Vokietiją sujungsiančiam dujotiekiui „Nord Stream 2“ padarinių.
 
„Dabartiniai Jungtinių Valstijų sankcijų siūlymai pirmiausia pakenktų bendrovėms iš draugiškų Europos šalių, kaip Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos ir Šveicarijos bei paverstų Europos energetikos politiką JAV žaisliuku“, – perspėjo Vokietijos rytų verslo asociacijos pirmininkas Wolfgangas Buechele.
 
Pasak jo, ši „neišvengiama praraja“ tarp Jungtinių Valstijų ir ES labai pakenktų abiem pusėms.
 
„Taigi mes ir toliau raginame, kad nugalėtų tie balsai, kurie pasisako prieš sankcijas Europos bendrovėms ir skatina transatlantinį bendradarbiavimą“, – sakė W. Buechele.
 
JAV Senato užsienio reikalų komitetas praeitą savaitę pritarė įstatymų projektui, kuriuo būtų įvedamos sankcijos įmonėms ir asmenims, prisidedantiems prie Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.
 
„Europos energetikos klausimai yra ir turi likti europiečių reikalu. Europoje mums reikia visų galimybių: naujų vamzdynų, kaip „Nord Stream 2“, dujų tranzito per Ukrainą ir galimybės importuoti SGD (suskystintas gamtines dujas), kad išspręstume dėl klimato kaitos ir Vokietijos planų atsisakyti anglies ir branduolinės energijos kylančius iššūkius“, – tvirtino W. Bruechele.
 
Rugsėjį vyks dar vienas ES, Rusijos ir Ukrainos derybų ratas, kur bus bandoma susitarti dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sąlygų.
„Naujos JAV sankcijos gerokai padidintų šių tebevykstančių derybų naštą“, – įspėjo Vokietijos verslo atstovas.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 09:00
Politinės intrigos

Vokietija oficialiai perspėjo Jungtines Valstijas, jog imsis atsakomųjų veiksmų, jei JAV tikrai paskelbs naujas ekonomines sankcijas Rusijai ir tos naujos, dar griežtesnės nei iki šiol, sankcijos tikrai pakenks su Rusija bendradarbiaujančioms Vokietijos kompanijoms.

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Štai ir išryškėjo tikrasis Vokietijos veidas – iki kaklo susipainiojusi su Rusija pačiais įvairiausiais ekonominiais saitais ir pančiais.

Diplomatinis skandalas tarp Berlyno ir Vašingtono kilo penktadienį, kai Vokietija pagrasino Amerikai atsakomaisiais veiksmais. Vokietija tvirtina galinti imtis atsakomųjų veiksmų, jei planuojamos naujos amerikiečių sankcijos Rusijai padarys realią neigiamą įtaką vokiečių bendrovėms. Bent jau taip skelbia „Reuters“ agentūra.

Slaptai.lt primena: JAV Senatas ketvirtadienį kone vienbalsiai (98 prieš 2) balsavo už naujų sankcijų Rusijai taikymą. Sankcijos bus taikomos Rusijai dėl jos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Kaip bežiūrėsi – amerikiečiai šaunuoliai. Griežtinti sankcijas Rusijai seniai reikėjo. Ne vien dėl to, kad Kremlius bandė koreguoti JAV prezidento rinkimų rezultatus, bet ir už tai, kad Rusijos kariškiai neišsinešdina iš Ukrainos ir Rytų Ukrainoje beveik kasdien žūsta ukrainiečių kariai. Sankcijas griežtinti reikia dar ir dėl kitos akivaizdžios priežasties – Krymas juk negrąžintas tikriesiems šeimininkams. O kad ekonominės sankcijos gali pakenkti vokiečių verslininkams, – kas gi kaltas, jei ne patys vokiečiai. Negražu bičiuliautis su svetimas žemes grobiančiomis, akiplėšiškai meluojančiomis valstybėmis.

Tad jei amerikietiškas įstatymo projektas, numatantis bausmes Vokietijos ir kitų Europos šalių bendrovėms, susijusioms su didžiausiais Rusijos naftos ir dujų projektais, pakenks tokioms vokiškoms įmonėms kaip „Wintershall“, „Uniper“, „Royal Dutch Shell“, OMV ar „Engie“ (įgyvendinančioms „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą Baltijos jūros dugnu), dar sykį norėtųsi pakartoti – gal kitą sykį vokiečių verslininkai prieš sudarydami sandorius pamąstys, ar verta bučiuotis su kaimynines šalis terorizuojančiu Monstru? Juolab kad „Nord Stream 2“ kenkė ir tebekenkia Vokietijos partnerių interesams – Europos Sąjungos ir NATO šalims prie rytinės Baltijos jūros pakrantės.

Štai Vokietijos ekonomikos ministrė Brigita Cypris (Brigitte Zypries) teigia, kad jei įstatymas sulauks Donaldo Trampo (Donald Trump) paramos ir bus priimtas, jos šalis turės svarstyti atsakomųjų veiksmų galimybę. Tegul svarsto. Jos valia. Bet būtų kur kas gražiau ir padoriau svarstyti, kaip „Nord Stream 2“ pakenkė rytinėms NATO ir ES šalims ir sustiprino rytinėms NATO bei ES šalims karine intervencija grasinančią Rusiją.

Kad amerikietiškasis projektas taptų įstatymu, jį dar turi patvirtinti JAV Atstovų Rūmai ir JAV prezidentas. Svarbu žinoti ir tai, jog vieni iš pagrindinių šio įstatymo projekto iniciatorių yra aršūs D. Trampo kritikai, kaip, pavyzdžiui, senatorius Džonas Makeinas (John McCain).

Manoma, kad vienas iš Dž. Makeino tikslų – apriboti D. Trampo galimybes plėtoti artimesnius santykius su Rusija.

Parengta pagal ELTA pranešimą

2017.06.17; 02:30