Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme dar reikės apsvarstyti, ar valstybei tinkamesnis sprendimas būtų priimti ir apgyvendinti 158 migrantus, ar sumokėti apie 3 mln. eurų.
„Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. Šiuo atveju Lietuvai yra galimybė priimti 158 asmenis arba pasirinkti mokėti apie 3 mln. eurų. Matyt, šis sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas“, – penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė.
Ministrė akcentuoja, kad Lietuva galės pasirinkti sprendimą, kuris jai yra tinkamiausias.
„Patyrus šitą instrumentalizuotą migrantų krizę, mes tikrai turime infrastruktūrą, esame pasiruošę. Ir taip pat Seime yra svarstomas naujas migrantų apgyvendinimo agentūros įstatymo projektas, kuris dedikuos atskirą instituciją, kuri ir bus atsakinga už visas procedūras, apgyvendinimą, buitinius klausimus. Ir tai taip pat yra mūsų pasiruošimas ateityje galintiems kilti įvairiems scenarijams“, – akcentavo ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip informuojama VRM, naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijai priklausantys parlamentarai jau parengė projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo. Iniciatoriai tikisi šį klausimą svarstysi jau ateinančios savaitės antradienį. Ši opozicijos iniciatyva kilo praėjusią savaitę, kai buvęs viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius pareiškė kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų.
„Dabar dokumentas yra suderintas, aptartas, belieka šiandien per Seimo posėdžio dieną aplankyti parlamentarus, susirinkti 35 parašus, kad garantuotai klausimas būtų įtrauktas į kitos dienos darbotvarkę. Planas pagal darbotvarkę yra toks, kad klausimas galėtų būti svarstomas antradienį“, – Eltai teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
Parlamentaras nurodo, kad iš viso opozicijos parengtame projekte yra penki klausimai, dalis jų – susiję su praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo vykusių riaušių malšinimu. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti.
„Klausimai išplėstiniai, bet pats principas yra išsiaiškinti būtent 2021-ųjų metų rugsėjo 10 d. įvykių tėkmę, kitaip tariant, ar ministerija, ministrė, kartu su pavaldžiomis įstaigomis, vadovavosi kažkokiu planu, jei vadovavosi, tai kokiu“, – dėstė D. Griškevičius.
Antrasis klausimas, anot politiko, susijęs su garsiai skambėjusiu specialiuoju priemonių planu „Vėtra“.
„Klausimas, ar jis buvo įgyvendintas, jei taip, tai kada davė įsakymą, ar buvo atlikti visi formalumai“, – tęsė Seimo narys.
Kiti klausimai, anot D. Griškevičiaus, susiję su jau po riaušių vykusiais veiksmais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai klausimas dėl ikiteisminio tyrimo, taikant baudžiamojo kodekso nuostatas dėl riaušių sukėlimo. Klausimas, ar teisėtai tai buvo atlikta“, – aiškino jis.
Taip pat ketinama aiškintis tiek dėl ministrės mestų kaltinimų R. Pociui, tiek dėl pastarojo kaltinimų A. Bilotaitei.
„Ketvirta dalis susijusi labiau su tais ministrės išsakytais viešais kaltinimais, kad nebuvo R. Pocius pasiekiamas, kad jis staiga nevykdė nurodymų ir panašiai. Tai irgi keliame tam tikrus klausimus, kiek tokių nurodymų davė, ar jie buvo įgyvendinti, jei ne, kiek neįgyvendintų buvo. O penkta dalis susijusi jau su galimu mobingu“, – pridūrė jis.
D. Griškevičius nurodo, kad komisiją siūloma sudaryti iki rudens Seimo sesijos pabaigos.
„Jei būtų patvirtinta ši laikinoji tyrimų komisija, tai posėdžio metu kviesime frakcijas pagal nustatytas kvotas teikti savo kandidatūras į komisiją“, – detalizavo parlamentaras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas. R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus. VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau pasak ministrės, tai nebuvo susiję su praėjusiais metais įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.
Vis tik, į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vadovaudamasi Viešojo saugumo tarnybos įstatymu ir Vidaus tarnybos statutu nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2022 m. spalio 20 d. iš vidaus tarnybos atleisti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių, Vyriausybei pateikė antradienį.
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad VST vadas atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą.
VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.
