Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį posėdyje vertins Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo Ronaldo Račinsko elgesį.
 
Pagal pranešimą, VTEK atliko tyrimą, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
 
Tyrimas atliktas gavus Vyriausybės kanceliarijos pateiktos vidaus audito ataskaitos duomenis. VTEK aiškinosi aplinkybes, kai R. Račinskas galbūt priiminėjo įsakymus, kuriais pats sau skirdavo priedus ir priemokas, išleisdavo save atostogų bei komandiruodavosi Lietuvoje ir į užsienio valstybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 02:00
 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Arvydą Vaitkų (nuotraukoje) iš pareigų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų. 

„Šiandien gavau valdybos nuomonę, valdyba abejoja, kad A. Vaitkus gali pilnavertiškai atlikti savo pareigas. Vaitkus yra atšaukiamas iš pareigų“, – pranešė R. Masiulis. 

A. Vaitkus anksčiau pirmadienį atšaukė savo nusišalinimą, argumentuodamas, kad tam nėra jokio pagrindo. 

„Iš karto po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino rezultatus, kaip naujai išrinktas tarybos narys atnaujinau savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją. Joje aiškiai yra nurodyti ryšiai su visais tarybos nariais. Viskas yra deklaruota viešai, todėl dirbant neliko jokio pagrindo toliau nusišalinti“, – pranešime cituojamas A. Vaitkus.

ELTA primena, kad susisiekimo ministras Rokas Masiulis sausį nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai dalyvavo A. Vaitkaus rinkimų kampanijoje. 

Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą. KVJUD teigia, kad LRT Tyrimų skyriaus parengta publikacija yra tendencinga, šališka bei klaidinanti visuomenę. Dėl to kovo 15 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. 

Vasario 20 d. VTEK pagal gautą prašymą pradėjo tyrimą, ar A. Vaitkus neturėjo savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti asmenų, kurie, esą, paaukojo lėšų politiniam sąrašui, su kuriuo A. Vaitkus kandidatuoja į mero pareigas, ir kurie yra tiesiogiai susiję su komercinių interesų Klaipėdos uoste turinčiomis įmonėmis.

Po rinkimų, kovo 18 d., A. Vaitkus grįžo vadovauti Klaipėdos uostui, tačiau, kaip Eltai sakė R. Masiulis, jis liko nušalintas nuo sprendimų, susijusių su tomis įmonėmis, su kurių vadovais galimai turėjo neskaidrių ryšių. 

Susisiekimo ministras taip pat sakė, kad kyla klausimas, ar A. Vaitkaus pavaldiniai neturi interesų konflikto, jei jie spręs tų įmonių klausimus. Dėl to ministras sakė kreipęsis į VKC, VTEK ir įmonės valdybą, kad jos įvertintų situaciją. 

VKC nurodė, kad turi būti siekiama, jog valstybės valdomos įmonės būtų atskirtos nuo politinės įtakos formuojant valdybą, skiriant ir atleidžiant įmonės vadovą. 

VKC teigimu, prieš priimant sprendimą dėl įmonės vadovo skyrimo ar šalinimo, savininkas turėtų konsultuotis su įmonės valdyba, kuri šiuo atveju yra arčiausiai įmonės vadovo ir, kaip teigiama pranešime, gali geriausiai įvertinti susidariusios situacijos įtaką įmonės veiklos perspektyvoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.26; 050

Darius Gudelis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Rasa Juknevičienė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami pradėti tyrimą dėl bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininko ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininko Dariaus Gudelio padaryto galimo Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.

„Per pastarąsias savaites paaiškėjo informacija apie nedeklaruotus D. Gudelio susitikimus Vyriausybėje bei kilo pagrįstų klausimų dėl skaidrumo organizuojant viešojo sektoriaus viešinimo konkursus. Besiaiškinant aplinkybes kyla dar daugiau neaiškumų, ar D. Gudelis nesinaudojo ryšiais su valdžios atstovais savo privatiems interesams tenkinti? Abejones sustiprina tai, kad D. Gudelis nėra pateikęs savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, nors pagal įstatymą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos praktiką turėjo tai padaryti. Todėl kreipiamės į VTEK, kad ši pradėtų tyrimą, ar D. Gudelis nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo“, – teigia Seimo narys A. Anušauskas.

Pasak Seimo narių, nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 metų lapkričio vidurio D. Gudelis užėmė VšĮ „Krepšinio rytas“ vadovo pareigas. 

„Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikytini ir lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gaunančiose viešosiose įstaigose ir asociacijose dirbantys bei administravimo įgaliojimus turintys asmenys. Taigi šiems asmenims galioja minėtame teisės akte nustatytos pareigos, tarp kurių – ir viešų bei privačių interesų deklaravimas“, – pažymi Seimo narė R. Juknevičienė. 

Parlamentarų duomenimis, 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybė krepšinio klubui „Rytas“ (VšĮ „Krepšinio rytas“) skyrė per 1 mln. 150 tūkst. eurų, o 2018 m. – daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų paramos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.02; 01:30

Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria teisėsaugos institucijos raginamos įvertinti Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės veiksmus, „naudojant neteisėtai darytus pokalbių įrašus VTEK narių šantažui“.

Rezoliucijos projektą „Dėl daromo neleistino spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir neteisėtų įrašų“ Seimo posėdžių sekretoriate penktadienį įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Rezoliucijos projekto autoriai ragina Seimo narius R. Karbauskį ir A. Širinskienę „nenaudoti Seimo narių mandatų neteisėtam VTEK šantažui ir pažymi, kad tokie veiksmai nedera su Seimo narių priesaika „sąžiningai tarnauti demokratijai“.

Dokumento projekte VTEK nariai raginami atsiriboti nuo Seimo narių R. Karbauskio ir A. Širinskienės iki šiol vykdyto šantažo ir toliau tęsti objektyvų Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės tyrimą. 

Teisėsaugos institucijos taip pat raginamos „nedelsiant imtis visų reikalingų baudžiamojo persekiojimo priemonių ir ryžtingai užkirsti kelią vis dažniau pasitaikančiam neteisėtam valstybės pareigūnų ar tarnautojų pokalbių įrašinėjimui ir tokių įrašų naudojimui, šantažuojant valstybės pareigūnus ar institucijas“.

Dokumento projekte akcentuojama, kad VTEK privalo būti nepriklausoma nuo politikų įtakos ir apsaugota nuo politikų šantažo bei grasinimų susidoroti ar išformuoti visą VTEK. 

„Demokratinėje valstybėje yra visiškai nepriimtina slaptos, neteisėtos pokalbių įrašymo aparatūros įrengimas valstybės institucijose ir taip įrašytų pokalbių naudojimas, siekiant sukompromituoti valstybės institucijas ir jų tarnautojus“,- sakoma rezoliucijos projekte. 

Ši projektą planuojama pateikti Seimui per opozicijos kitą savaitę šaukiamą neeilinį Seimo plenarinį posėdį.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

VTEK: Varėnos rajono savivaldybės meras A.Kašėta pažeidė įstatymą. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimus naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti.

Nustatyta, kad A. Kašėta sistemiškai pažeidinėjo šias nuostatas: jis nepagrindė kelionių į Vilnių tarnybinio būtinumo, buvo aplaidžiai pildomi kelionės lapai, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes. To, kad A. Kašėta pateikė savo poros mėnesių darbotvarkę ir kelis Vilniuje esančioms institucijoms adresuotus raštus, VTEK nelaiko pakankamais įrodymais.

Pagal VTEK formuojamą praktiką, kurią patvirtina ir teismai, tokiais atvejais, kai nepateikiami pakankami tarnybinio būtinumo įrodymai, laikoma, kad automobilis buvo naudotas ne tarnybinei veiklai.

A.Kašėta neginčija fakto, kad į Vilnių buvo atvykęs dieną prieš suplanuotus renginius. Jis nurodo, kad tai yra vienos dienos komandiruotė, kurios nereikia įforminti įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad A. Kašėta turi nekilnojamojo turto Vilniuje, šiame mieste dirba bei gyvena jo sutuoktinė, o jis pats tarnybiniu automobiliu atvyksta į jam priklausantį butą, visuomenei gali kilti pagrįstų abejonių dėl A. Kašėtos tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos tikslams.

VTEK atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad A. Kašėta į Vilnių bent vieną kartą buvo atvykęs savivaldybės skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu.

Vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, VTEK rekomenduoja Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti Varėnos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo tvarką, atsisakant nuostatų, kad savivaldybės meras tarnybiniu automobiliu gali naudotis nuolat. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą tarnybinių automobilių žymėjimą bei stiprinti tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę.

Tyrimas atliktas žiniasklaidos reportažo pagrindu, kuriame teigta, kad Varėnos rajono savivaldybės meras galbūt naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, kai, esą, kas savaitę atvyksta į Vilnių ir palieka transporto priemonę prie daugiabučio namo, kuriame yra jam priklausantis butas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.11; 06:00

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė „valstiečių“ lyderiui parlamentarui Ramūnui Karbauskiui Seimo komitete kartu „išsitirti dėl ryšių su Rusija“.

„Aš, Ramūnai, kviečiu jus būti vyru ir nebijoti, eikime ir išsitirkime. Aš tikrai nebijau, juk tirtų jūsų daugumos komitetas. Ramūnai, parodykime abu skaidrumo standartus ne vien kalbomis. Jeigu jūs ir po šio mano kvietimo neišdrįsite tokiame tyrime atsakyti į klausimus, aš prižadu: iki rinkimų į jūsų komitetą kojos nekelsiu“, – iš Seimo tribūnos pareiškė A. Kubilius, svarstant klausimą dėl jo pašalinimo iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos.

Po pasirodžiusios informacijos apie A. Kubiliaus sūnaus ryšius su Baltarusijoje plėtojamu verslu, ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas siūlymas pašalinti A. Kubilių iš komisijos sudėties. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytą nutarimo projektą po pateikimo ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 37, susilaikė 3 Seimo nariai. Konservatoriams paprašius, šio klausimo svarstyme padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

A.Širinskienės nuomone, būtų buvęs geriausias sprendimas A. Kubiliui pačiam nusišalinti nuo tyrimo, tačiau „deja, jis to vakar nepadarė“. A. Širinskienė paprašė Seimo, kad jis „įvertinęs aplinkybes, galimus interesus ir labai negerą šešėlį, kuris krenta ant tos komisijos tyrimo, tiesiog ryžtųsi pakeisti A. Kubilių kitu konservatorių frakcijos atstovu“.

Konservatorius Jurgis Razma ragino nepriiminėti šio sprendimo, nes reikėtų sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kurie pasakytų, ar yra interesų konfliktas, ar ne.

Pats A. Kubilius tvirtino, kad didžiuojasi savo sūnumis.

„Aš sūnumi tikiu ir pasitikiu, jis nėra akcininkas, stebėtojų taryba renkasi porą kartų per metus“, – iš Seimo tribūnos aiškino A. Kubilius.

Jis tvirtino, kad dėl savo sūnaus Vytauto veiklos neturįs jokių interesų konfliktų. Beje, politikas pastebėjo, kad sūnus kenčia nuo jo politinės veiklos. „Kitaip kaip antikonstituciniu persekiojimu už kritiką to pavadinti negaliu“, – piktinosi A. Kubilius.

Laikraštyje „Kauno diena“ buvo publikuota informacija, kad A. Kubiliaus sūnus Vytautas Kubilius yra įmonės „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, o grupei priklausanti įmonė „Modus energy“ plėtoja saulės ir biodujų energetikos verslą Baltarusijoje. Dalis verslo – biodujų jėgainės – yra vystomos agrokombinate, kuris tiesiogiai pavaldus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 05:00

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti, ar Andrius Kubilius nepažeidė įstatymų, nuslėpdamas nuo visuomenės ir kolegų Seimo narių duomenis apie sūnaus Vytauto Kubiliaus atstovaujamą verslą, kuris siejamas su artima Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinka.

R. Karbauskis taip pat prašo VTEK įvertinti, ar konservatorius nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi, siekdamas gauti sūnaus verslui naudingą informaciją, kuri yra įslaptinta ir pasiekiama tik Seimo nariams, kurie su tokia informacija gali dirbti tik Artūro Skardžiaus apkaltos komisijoje.

„Šiandien ryškėjant politinės korupcijos apraiškoms, turime kalbėti apie nulinę toleranciją asmenims, kurie akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi, nes yra pratę būti nebaudžiami, dangstomi politinių jėgų ir rėmėjų. Įstatymai visiems galioja, konservatoriams taip pat“, – sako R. Karbauskis.

Prieš porą dienų dienraštyje „Kauno diena“ paskelbta informacija, kad A. Kubiliaus sūnus V. Kubilius yra UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos patvirtina, kad stebėtojų tarybos nariui yra prieinama visa informacija apie bendrovę bei suteikti platūs įgaliojimai.

A. Kubiliaus sūnus V.Kubilius UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos nariu tapo 2016 m. rugsėjo 13 d. Informacija apie sūnaus pareigas šioje bendrovėje, anot dienraščio „Kauno diena“, A. Kubiliaus privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyta tik 2018 m. balandžio 19 d.

A. Kubilius yra apkaltos A. Skardžiui komisijos narys. Pasak R. Karbauskio, nėra duomenų, kad A. Kubilius iki nutarimo dėl Apkaltos komisijos sudarymo priėmimo būtų atskleidęs informaciją, kad jo sūnus V. Kubilius yra įmonės „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, o grupei priklausanti įmonė „Modus energy“ plėtoja saulės ir biodujų energetikos verslą Baltarusijoje, kurio dalis (biodujų jėgainės) yra vystomos agrokombinate, pavaldžiame Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasak R. Karbauskio, A. Kubilius aktyviai dalyvavo ir domėjosi A. Skardžiaus šeimos verslu Baltarusijoje, S. Skardžiuvienės turimomis akcijomis Baltarusijoje veikiančioje saulės energiją plėtojančioje įmonėje, kai tuo metu jo sūnaus privatūs interesai Baltarusijoje (V. Kubiliui einant UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos nario pareigas) siejasi su ta pačia – saulės energetikos – sritimi.

„A. Kubiliui galėjo tapti žinoma ir įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į sužinotą informaciją apie jo sūnaus privačius interesus, kuriuos sudarant Apkaltos komisiją A. Kubilius nuslėpė, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad A. Kubilius pažeidė įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus – vengti interesų konflikto, tinkamai atlikti tarnybines pareigas“, – sako R. Karbauskis.

Dienraščio „Kauno diena“ teigimu, bendrovė, kurios stebėtojų tarybos narys yra A. Kubiliaus sūnus, šiuo metu turi dešimt elektrinių. „Modus grupei“ priklausanti UAB „Modus Energy“ veikia ir saulės energetikos nišoje. Bendrovei priklauso 19 saulės elektrinių. UAB „Modus grupė“ prieš kelerius metus plačiai įžengė ir į Baltarusiją, kur plečia veiklą saulės energetikos bei biodujų elektrinių statybos bei eksploatacijos versle.

Dienraštyje pateikiama informacija, kad 2016 m. vasarą „Modus Energy“ Baltarusijoje, Minsko apskrityje, greta Rudošanų kaimo, vietoj apleisto smėlio karjero pastatė 5,8 MW galingumo saulės energijos elektrinę, į kurią investavo 10,6 mln. JAV dolerių. Pusę lėšų skyrė patys, kitą pusę suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

„Modus Energy“ ketina baigti projektą biodujų elektrinių, kurių bendras pajėgumas bus 25 MW srityje, investicijos turėtų siekti maždaug 100 mln. eurų. Baltarusijoje yra registruotos dvi antrinės bendrovės – „Kobylovka biodujos“ ir „Porochonskoje biodujos“. Elektrinės veiks trijuose kolūkiuose: „Tėvynės“ (Pružanų rajone), „Parohonskoje“ (Pinsko rajonas) ir „Vosyliškės“ (Ščiučino rajonas). Visi šie kolūkiai priklauso agrokombinatui „Mačiulišči“, kuris tiesiogiai pavaldus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 11:16

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie galimą apkaltą konservatoriui Andriui Kubiliui, Seimo Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis mano, kad „valstiečių“ lyderis priartėja prie savo tikslo – pakalbėti apie apkaltą kiekvienam konservatorių frakcijos nariui.

„Manau, kad Ramūnas Karbauskis po truputėlį artėja prie savo tikslo – pakalbėti apie apkaltą kiekvienam konservatorių frakcijos nariui. Tai, matyt, žmogus tokią mato savo misiją, tebūnie. Tą žodį tikrai visiems įkalė į galvas, tas žodis nieko greit nebereikš apskritai“, – mano G. Landsbergis.

Jis ragina nedramatizuoti to, kad A. Kubilius nedeklaravo sūnaus verslo ryšių, nes dėl deklaravimo kartais politikai atsiduria keblioje situacijoje.

„Matote, iš tikrųjų mes esame šiek tiek keblioje situacijoje dėl to, kad giminės ir giminaičiai, kurie ypatingai tolimesni ar rečiau su jais bendraujame, kurie yra versle ar atidaro naujas įmones, natūralu, kad politikai kartais būna neinformuojami, kad tokie pokyčiai yra. Kai apie tai sužino, reikia deklaruoti.

Aš galbūt žiūrėčiau į tai šiek tiek su mažiau dramatizmu tokiu. Kitokia situacija yra, kaip, pvz., kažkoks politikas, pavadinkime jį Ramūnu, nusprendžia nedeklaruoti savo kokio nors sandorio, kuris šimtai tūkstančių eurų yra su jo artimiausiais žmonėmis, ir tai yra daroma piktybiškai. (…) Tai čia aš matyčiau problemą, nes akivaizdu, kad žmogus slepia sandorius“, – sakė G. Landsbergis.

Ironizuodamas jis kreipėsi į savo gimines ir paprašė informuoti, jeigu bus, pvz., kokioje nors stebėtojų taryboje. „Tikrai informuokite mane, nes Ramūnas Karbauskis man pradės apkaltą“, – pastebėjo G. Landsbergis.

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, viešumoje pasirodžius faktams apie konservatoriaus A. Kubiliaus sūnaus verslo ryšius Baltarusijoje, R. Karbauskis įžvelgia labai rimtą pagrindą galimai šio politiko apkaltai.

Dėl nuslėptų interesų ir galimų sąsajų su Aliaksandro Lukašenkos režimu, Seimui siūloma šalinti konservatorių A. Kubilių iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos narių.

R. Karbauskis ketina kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl A. Kubiliaus sūnaus atstovaujamo verslo, kuris, anot „Kauno dienos“, glaudžiai susijęs su Baltarusija ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracija bei šiuo metu sukuria Seimo nariui interesų konfliktą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 05:30

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ne vieną kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija prakalbo apie galimą apkaltą R. Karbauskiui.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad pro pirštus R. Karbauskio pažeidimų negalima pražiūrėti, nes pažeidimai, pasak politiko, jau tampa sistema.

„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – kalbėjo J. Olekas.

Trečiadienį VTEK nusprendė, kad R. Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius. Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Tyrimo duomenimis, politikas numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš „Agrokoncerno“ – R. Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Po trečiadienį paskelbtos išvados R. Karbauskis sakė neketinantis skųsti VTEK sprendimo, nes žino, kad pavėlavo deklaruoti ir dėl to atsiprašo.

„Tikrai neskųsiu, aš žinau, kad pavėlavau deklaruoti. (…) Mano interesai visi deklaruoti, šiuo atveju deklaruotos ir įmonės, ir mano vaikai. Yra tik klausimas, kad ne laiku. Tai atsiprašau (…)“, – trečiadienį komentuodamas VTEK sprendimą žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 02:00

Politikas Algis Kašėta. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos elgesio.

Komisija aiškinsis, ar politikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai bei vengti interesų konflikto.

Tyrimas pradėtas LNK televizijos eteryje rodytos laidos „KK2“ reportažo pagrindu (2018 m. sausio 4 d.). Jame teigta, kad Varėnos rajono meras galbūt naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, kai esą kas savaitę atvyksta į Vilnių ir palieka šią transporto priemonę prie daugiabučio namo, kuriame neva yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.12; 00:01

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Norvaišis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas Teisingumo ministerijos pranešimo pagrindu. Teigta, jog R.Norvaišis nedeklaravo ryšio su Kalėjimų departamento Mokymo centre (KDMC) dirbančiu savo svotu. Esą jam galėjo iškilti interesų konflikto grėsmė, kai 2016 m. liepą jis laikinai pavadavo Mokymo centro direktorę jos atostogų metu ir galimai nenusišalino nuo sprendimų dėl savo svoto.

Kalėjimas

Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad, laikinai vadovaudamas KDMC, R.Norvaišis būtų priėmęs ar dalyvavęs priimant kokius nors su šiame centre dirbančio savo svoto darbo eiga susijusius sprendimus. Vien aplinkybė, kad juos sieja minėtasis ryšys, savaime nesuponuoja interesų konflikto atsiradimo, kadangi R.Norvaišio dukters sutuoktinio tėvas nėra priskirtinas artimų asmenų kategorijai, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Be to, tyrimo metu nenustatyta kitų duomenų (pvz., tarp jųdviejų sudarytų sutarčių, paskolų ar kt.), patvirtinančių tiesioginį R.Norvaišio privatų interesą. Atsižvelgiant į tai, jam nekilo pareiga savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti ryšio su savo svotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 03:00

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusios apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, informuodama, kad Seimo narys M. Bastys nedeklaravo savo sutuoktinės Renatos Bastienės sandorio. 

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Pasak A. Širinskienės, R. Bastienė šių metų kovo 15 d. perleido UAB „Jungtinė grupė“ akcijas Rasai Pachomovienei – tiek R. Pachomovienės, tiek jos vyro Vadimo Pachomovo pavardės minimos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitose, kurias nagrinėjo specialioji tyrimo komisija.

VSD pateiktame dokumente nurodoma, kad V. Pachomovo atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame V. Pachomovui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 222 str. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir 300 str. (dokumentų klastojimas). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teismui perdavė dvi bylas, kuriose V. Pachomovas yra kaltinamas nusikalstomomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 24 str. (bendrininkavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 226 str. (prekyba poveikiu).

„VSD apklausų metu M. Bastys pripažino žinantis apie galimai nelegalią V. Pachomovo veiklą, taip pat apie V. Pachomovo ir jo šeimos ryšius Rusijoje bei su šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis. VSD yra konstatavusi, kad artimi V. Basčio ir V. Pachomovo ryšiai daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamu. Pats M. Bastys VSD yra nurodęs V. Pachomovą kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti „svertus“ spaudimo darymui“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.

Ji yra įsitikinusi, kad Seimo nariai privalo deklaruoti savo interesus, o ypač tokius, kurie sulaukia didelio rezonanso visuomenėje.

„Toks sandorio nedeklaravimas meta dar didesnį šešėlį Seimo nario M. Basčio veiklai ir dar kartą parodo, kad joje trūksta skaidrumo ir noro laikytis priesaikoje duoto įsipareigojimo sąžiningai tarnauti Tėvynei“, – teigia A. Širinskienė.

Kaip ELTA skelbė birželio 1 d., nutarimo projektas dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Jeigu parlamentarai pritartų, Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Komisija mano, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 02:00

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tyrimų metu nustatyta, kad pastarąją kadenciją LEU rektoriaus pareigas A.Gaižutis eina nuo 2013 m. kovo mėnesio, tačiau privačių interesų deklaraciją pateikė tik šių metų kovo pradžioje – jau VTEK pradėjus tyrimą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis deklaruoti privačius interesus elektroninėmis priemonėmis per 30 kalendorinių dienų nuo asmens priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, pažymima pranešime spaudai.

Tyrimą dėl galimo interesų konflikto A. Gaižučio veikloje VTEK nutraukė suėjus trejų metų senaties terminui. Teisę vertinti rektoriaus veiksmus VTEK turi tik nuo 2014 m. vasario – tai yra, per trejus pastaruosius metus iki VTEK gauto pranešimo dėl jo skundžiamų veiksmų dienos.

Tyrimą VTEK atliko gautos užklausos pagrindu. Joje keltas klausimas dėl pareigos teikti privačių interesų deklaracijas LEU rektoriui, tarybos bei senato nariams. Taip pat VTEK aiškinosi, ar A. Gaižutis nepažeidė minėtojo įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti, kai LEU vardu pasirašė sutartį su Lietuvos olimpine akademija, kurioje sutarties pasirašymo metu dirbo jo sūnus, teigiama pranešime spaudai.

VTEK taip pat konstatavo, kad nedeklaruodami ryšių su LEU įstatymą pažeidė Gražina Drėmaitė, Miša Jakobas ir Ramutė Mečkauskienė, kuriems administravimo įgaliojimus suteikia pareigos kitose biudžetinėse įstaigose.

Dėl kitų keturių LEU tarybos narių – Marijonos Barkauskaitės, Simonos Batakytės, Henriko Algirdo Juškevičiaus bei Antano Kiverio – elgesio atitikties minėtojo įstatymo reikalavimams nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus VTEK tyrimus nutraukė.

Tyrimus VTEK atliko gautos užklausos pagrindu. Tyrimų metu nustatyta, jog LEU tarybos nariai neturi administravimo ar viešojo administravimo įgaliojimų – su jais yra sudarytos tik narystės LEU taryboje sutartys. Dėl to jie nepriskirtini valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos jiems netaikytinos.

Tačiau tyrimo duomenys taip pat rodo, kad G. Drėmaitė, būdama Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė bei jos pirmininkė, savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė ryšių su LEU. To nepadarė ir M. Jakobas, einantis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriaus pareigas. R. Mečkauskienė, einanti Vilniaus Viršuliškių progimnazijos direktorės pareigas, ryšį su LEU deklaravo, tačiau tą padarė nesilaikydama nustatytų terminų.

Privačių interesų deklaravimą reglamentuojančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus pažeidę valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 01:30

VTEK pirmininkas R. Valentukevičius nepasitaręs su komisijos nariais nusprendė, kad Seimo narė neprivalėjo deklaruoti, kad važinėja iš įmonės nuomojamu jos artimo giminaičio automobiliu.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką, ragindami pareikšti nepasitikėjimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Romu Valentukevičiumi. Parlamentarų teigimu, komisijos vadovo pastaruoju metu priimti sprendimai kenkia komisijos reputacijai ir kelia pagrįstų abejonių dėl jos skaidrumo, o tai niekaip nesuderinama su šios institucijos paskirtimi ir veikla.

VTEK pirmininkas R. Valentukevičius nepasitaręs su komisijos nariais nusprendė, kad Seimo narė neprivalėjo deklaruoti, kad važinėja iš įmonės nuomojamu jos artimo giminaičio automobiliu.

„Net jeigu įstatymas neįpareigoja deklaruoti netiesioginio sandorio, tai nereiškia, jog šis atvejis nevertas išsamaus tyrimo. Seimo narė galbūt gavo tiesioginės materialinės naudos iš įmonės. Kol nepateikta tai paneigiančių įrodymų, negalime atmesti, jog tai buvo apsimestinis sandoris“, – sako I. Šimonytė.

Žinia apie galimai korupcinį sandorį sukėlė didžiulį rezonansą visuomenėje, todėl komisija negali likti nuošalyje, ji privalo padėti atsakyti į klausimus, kurių sukėlė visa ši istorija.

Parlamentarai primena ir kitą R. Valentukevičiaus sprendimą, sulaukusį prieštaringų vertinimų. Pernai rugpjūtį VTEK Vyriausybei ir Seimui pasiūlė svarstyti galimybę pacientams anonimiškai pervesti „padėkas“ už gydytojų darbą, taip esą mažinant sveikatos sektoriaus korupciją. Siūlymas legalizuoti kyšius, pasak parlamentarų, skandalingas ir sunkiai suvokiamas.

Sprendžiant interesų konflikto ir etikos klausimus, labai svarbus yra paties komisijos pirmininko autoritetas visuomenėje, ko ypač pasigendama R. Valentukevičiaus veikloje.

„Kreipiamės į Seimo Pirmininką ir raginame pradėti nepasitikėjimo VTEK vadovu procedūrą. Komisijos vadovas neturi kelti abejonių dėl savo veiklos ir priimamų sprendimų pagrįstumo bei skaidrumo“, – teigia A. Anušauskas.

Seimo nariai įsitikinę, jog komisijos vadovas neturi teisės peržengti savo įgaliojimų, asmeninę nuomonę skelbdamas kaip visos komisijos nuomonę ir taip diskredituodamas visos komisijos veiklą. Pasak parlamentarų, nors R. Valentukevičiaus nuomonė dėl Valstiečių ir žaliųjų partijai atstovaujančios Seimo narės šiai yra palanki, tačiau iš Seimo Pirmininko tikimasi nešališko elgesio, kaip ir pridera Seimo vadovui.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2017.01.20; 03:03

stt

Lobistas Andrius Romanovskis su dviem bendrininkais įtariamas Seimo nariui Vitui Matuzui davęs 55 tūkst. litų kyšį.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūros A.Romanovskiui pareikštuose įtarimuose nurodyta, kad lobistas pinigus perdavė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vienos asociacijos prezidentu bei vienos privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovu.

Nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamas A.Romanovskis, buvo padarytos nuo 2009-ųjų rugsėjo iki 2011-ųjų gruodžio 22-osios. Kyšis parlamentarui buvo duotas per penkis kartus už tai, kad V.Matuzas Seimui pateiktų su alkoholiu, akcizais ir pinigų plovimu susijusias įstatymo pataisas bei už jas balsuotų.

Continue reading „Vitui Matuzui ir Andriui Romanovskiui – nauji įkalčiai“

songaila_m

Seimo narys Gintaras Songaila Seimo sekretoriatui pateikė 55 Seimo narių pasirašytą reikalavimą, kad į balandžio 19 d. Seimo posėdžių darbotvarkę būtų vėl įtrauktas klausimas dėl „lenko kortos“, bei tuo pačiu būtų sprendžiama kreiptis į ES institucijas dėl politikų elgesio etikos standartų Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse.

Reikalaujama, kad Seimas vėl svarstytų galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar „lenko kortos“ turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei. Kaip žinia, „lenko kortas“ be Lietuvos Respublikos sutikimo dalina Lenkijos Respublikos diplomatai ir kurios jos turėtojams suteikia įvairias privilegijas Lenkijoje, lyginant su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais. Lenkijos Respublikos konsulo tarnyba Lietuvoje gali tokią kortą iš asmens net ir atimti, jei jis nelojalus Lenkijos Respublikai. Prieš metus tokiam Seimo kreipimuisi į Konstitucinį teismą priimti pritrūko kelių Seimo narių balsų.

Continue reading „Grupė Seimo narių siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl lenko kortų“