Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau rašėme, kad Lietuvos saugumui kyla nauji iššūkiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu iššūkiu galėtų būti ir kilęs skandalas dėl Kremliaus „trolio“ ir baudėjų grupuotės „Wagner“ kuratoriaus Jevgenijaus Prigožino, kuriam JAV paskelbusios sankcijas, lėktuvo atsiradimo Vilniaus oro uoste ir jo remonto. Kita vertus, daug minčių kelia nevaržomas svetimos šalies politikų, tegul ir aršių V. Putino kritikų, tokių kaip A. Navalnas, vaikštinėjimas Vanaginės kariniame poligone…

Tiesa, šie faktai neįėjo į Valstybės saugumo departamento parengtą ir visuomenei bei Seimui pristatytą 2019 m. kilusių grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2020/02/2020-Gresmes-LT-.pdf ). Kokie jos svarbiausi bruožai?

Kas erzina Maskvą ir ne tik ją?

Pirmiausiai priminsime, kad paprastai tokie dokumentai sukelia didžiulį susierzinimą kaimyninėse šalyse. Antai, Rusijos ambasada Lietuvoje gana piktai sureagavo į paskelbtą žvalgybos institucijų ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, kurioje pagrindine grėsme Lietuvai yra įvardyta būtent Rusija. Kaip pranešė Baltnews.lt, pasiuntinybei šis dokumentas kelia „slogų įspūdį ir greičiau primena ligos istoriją“.

O Rusijos Dūmos Federacijų tarybos narys Francas Klincievičius pareiškė, jog ataskaita „neišlaiko jokios kritikos, nes lietuviai iš principo kaip objektas neįdomūs Rusijos specialiosioms tarnyboms“. „Kaip kariškis pasakysiu, – su ironija tęsia senatorius, – kokią informaciją mums gali teikti užverbuotas lietuvis, juk ten tėra trys tankai, du šarvuočiai ir aštuoni keturračiai…“ Tačiau logiškai galima paklausti: kam Maskvai analizuoti VSD ataskaitą ir piktintis ja, jeigu jos nedomina Lietuvos karinis pajėgumas?..

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad ataskaitą negatyviai vertina ne tik mūsų ideologiniai oponentai užsienyje. Antai, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila portale Alkas.lt piktinasi VSD vadovo D. Jauniškio ataskaitos pristatymu Seime, kai šis „leptelėjo“, jog minėti vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos, o ne žmonių, ne valstybės apsaugai. Signataras prikaišioja ataskaitos autoriams, kad jie pernelyg užsipuola Rusiją, o nemato kitų šalių, be to, nepastebi „1997 m. Rusijos ir NATO sudarytos sutarties, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Būtent tai esą ir erzina Rusiją…

Galima būtų ginčytis dėl formuluočių, požiūrio į grėsmes iš Rusijos, kitų šalių vertinimų, bet mes pažvelkime į pačios ataskaitos kelis išskirtinius momentus.

Kokie grėsmių prioritetai?

Žvelgiant į VSD dokumentą, susidaro įspūdis, kad į pirmą vietą šį kartą iškelti mūsų krašto saugumą veikiantys šalutiniai faktoriai. Pavyzdžiui, gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Rašoma, kad ten išvykę asmenys automatiškai atsiduria grėsmės lauke ir gali tapti taikiniu. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui. Nekyla abejonių, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) turi faktų, patvirtinančių mūsų gyventojų verbavimą ar kitokį apdorojimą. Tačiau išryškinti šį momentą ir iškelti į pirmą vietą grėsmių sąraše vargu ar buvo tikslinga.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina, vertindamas ataskaitą, net pamoko, kaip lietuviai turi elgtis tokiais atvejais. Jei ši grėsmė tapo ataskaitos prioritetu, tai ženkime toliau: kiekvienam turistui ar verslininkui, vykstančiam į Sankt Peterburgą ar Maskvą, tarsi sovietiniais laikais, paruoškime instrukcijų paketą, kaip elgtis kaimyninėje šalyje, kad jo neužverbuotų ir nepadarytų Lietuvos priešu… Ir gink Dieve, venkime nemokamų elektroninių vizų… Naiviai skamba, tiesa? Tokį įspūdį sudaro šis specialistų parengtas dokumentas.

Kur kas rimčiau atrodo kita eilutė: didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione. Vėlgi: ataskaitoje būtų neprošal pagrįsti šią grėsmę turimais faktais arba tendencijomis, nenurašant jų nuo ankstesnių dokumentų. Protingas konkretumas tarnauja kaip solidus argumentas ir padidina kiekvieno tyrimo reikšmę.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

G. Grinos vertinime išskiriamas svarbus grėsmių aspektas – technologinis, kibernetinis. Šiuolaikiniame informaciniame kare IT sudaro vieną pagrindinių faktorių, keliančių grėsmę valstybių saugumui, nors negalima atmesti ir tiesioginės karinės agresijos, kaip atsitiko Rusijos kare Ukrainoje ar Krymo aneksija. Ataskaitoje teisingai akcentuojama, kad šios grėsmės kartais konfliktuoja su verslu, ypač kinišku.

Bet čia aiškumo trūksta. Ar turima galvoje apskritai KLR verslo invazija į Lietuvą ar konkretus atvejis – Kinijos kibernetinių pajėgumų veržimasis į mūsų rinką? Kaip aiškina G. Grina, greičiausiai tai pernai kilęs JAV konfliktas su Kinija dėl jos technologijų kompanijos „Huawei“. Ir jau visai neaiški kita šio skyriaus formuluotė: „Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.“ Eiliniam ataskaitos skaitytojui tai tampa tikra „abrakadabra“…

Beje, atskira grėsmių pastraipa dokumente galėjo tapti mūsų verslo priešprieša su politine nacionalinio saugumo dalimi: daugelis įtakingų verslininkų, net patekusių į aukštus valstybės postus, nepaisančių rimtų perspėjimų, toliau plečia kontaktus su Kremlius proteguojamomis įmonėmis, o tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui.

Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.

VSD ataskaitoje ne kartą pabrėžiama Kinijos įtaka pasaulyje ir keliama grėsmė. Kinų sukelti recidyvai Katedros aikštėje Vilniuje ar kinų turistės akibrokštas Kryžių kalne vargu ar galėjo tapti rimtais tokios įtakos argumentais rimtame dokumente.

Apskritai metinis VSD pranešimas apie grėsmes padeda suprasti, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Ankstesniuose dokumentuose daugiau vietos buvo skiriama vidinėms grėsmėms, vadinamosios Penktosios kolonos veiksmams. Šių dienų įvykiai (pavyzdžiui, Klaipėdos mokytojos palankios paskaitos apie SSRS laikus) rodo, kad ši giluminė grėsmė – nematoma ir ypač pavojinga – per mažai domina mūsų specialiąsias tarnybas.

2020.02.11; 12:08

Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Valstybės saugumo departamentą dėl Vilniaus oro uoste remontuojamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusio oligarcho Jevgenijaus Prigožino lėktuvo.
 
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris yra pareiškęs kaltinimus J. Prigožinui, kad jo finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamoji „trolių ferma“, bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Dėl to nuo 2019 m. rugsėjo J. Prigožinui, su juo susijusiems asmenims, įmonėms ir turtui yra taikomos JAV Iždo departamento sankcijos. Į juodąjį sąrašą įtrauktos trys Seišeliuose registruotos bendrovės, trys privatūs lėktuvai, jachta, priedangos bendrovės, taip pat šeši žmonės, siejami su J. Prigožino finansuota „Interneto tyrimų agentūra“.
 
Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com

Taip pat L. Kasčiūnas nurodė, kad J. Prigožinas yra siejamas su privačia karine bendrove „Wagner“, kurios nariai įtariami vykdę žiaurias egzekucijas Sirijoje, o 2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, prie Debalcavės miesto, kur padėjo prorusiškiems separatistams. Ši bendrovė iš Rusijos nemokamai gauna karinę techniką, jos kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU).
 
„Taigi J. Prigožinas yra vienas tų Putino aplinko žmonių, kuris padeda Rusijai įvairiomis formomis kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisideda prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo. Tačiau svarbiausia tai, kad toks jo vaidmuo yra įrodytas ir jam už tai JAV taikomos sankcijas. Tuo tarpu dabar susidaro situacija, kai toks asmuo naudojasi Vilniaus tarptautiniu oro uostu kaip savo lėktuvų remonto baze. Strateginių partnerių akyse tai gali atrodyti kaip Lietuvos pažeminimas“, – sakė L. Kasčiūnas, prašydamas pateikti informaciją, ar J. Prigožinas yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Jeigu J. Prigožinui neuždrausta atvykti į Lietuvą, Seimo narys siūlo apsvarstyti tokį draudimą. Parlamentaro teigimu, Lietuvai taip pat tikslinga siūlyti J. Prigožiną įtraukti į ES juodąjį sąrašą.
 
Atsižvelgdamas į tai, kad J. Prigožinas yra įtrauktas į NATO narės sankcijų sąrašą, prisidėjęs prie Rusijos agresijos ir karinių veiksmų Ukrainoje bei Sirijoje, L. Kasčiūnas papašė įvertinti galimybes bent laikinai, kol bus atliekamas jo vertinimas, areštuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste esantį jam priklausantį lėktuvą. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, prašoma paviešinti, kokia įmonė remontuoja J. Prigožinui priklausantį lėktuvą.
 
Naudodamasis proga, L. Kasčiūnas dar kartą priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės sankcijos užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą. Būtų galima užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama turėti verslo ryšių su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Deja, įstatymo projektas vis dar dūla Vyriausybės stalčiuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 09:30

Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro valdymo perspektyvoms vis labiau prastėjant, Rusija rizikuoja prarasti ilgalaikį sąjungininką Lotynų Amerikoje ir milijardus dolerių, investuotus į naftos sektorių ir ginkluotę.

Ispanija, Prancūzija ir Vokietija pateikė Venesuelos prezidentui N. Madurui ultimatumą. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilgus metus kuravo aljansą su buvusiu Venesuelos lyderiu Hugo Chavezu ir jo įpėdiniu N. Maduru, dažnai priimdamas Venesuelos vadovus Maskvoje.

Venesueloje kilus pastarųjų savaičių krizei, kai parlamento pirmininkas Juanas Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu, savo sąjungininką mūru užstojo Kremlius. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pažadėjo, kad Maskva „padarys viską“, kad apgintų savo sąjungininką.

Tuo tarpu ekspertai tikina, kad Kremlius supranta, jog, praradus draugus Venesueloje, Maskva nebeturės patikimų sąjungininkų Lotynų Amerikoje.

„Venesuela yra praktiškai paskutinis dalykas, kurį Vladimiras Putinas dar turi Lotynų Amerikoje“, – mano Rusijos tarptautinių santykių analitikas Kolumbijos Icesio universitete Vladimiras Rouvinskis.

Venesueloje per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.

V. Rouvinskio teigimu, Maskva mėgsta pristatyti save kaip „alternatyvia supervalstybe“ Vašingtono užpakaliniame kieme – Pietų Amerikoje. Nors Maskvos santykiai su Venesuela ir tradicine sąjungininke Kuba yra itin artimi, santykiai su kitomis regiono valstybėmis, tokiomis kaip Brazilija, Ekvadoras ir Argentina, prastėjo po neseniai įvykusių valdžios pasikeitimų šalyse, neabejoja ekspertas.

Rusija sustiprino savo aljansą su Venesuela skolindama šaliai, tiekdama tankus ir Kalašnikovo automatus bei investuodama į didžiausią šalies turtą – naftos pramonę. Rusija yra antra pagal dydį, po Kinijos, investuotoja Venesueloje.

Gruodį N. Maduras vizito Maskvoje metu paskelbė, kad Rusija investuos papildomus 6 mlrd. dolerių į Venesuelos naftos ir kalnakasybos sektorius.

Šiuo metu Rusija „rizikuoja, kad šie ilgai puoselėti saitai neteks savo vertės“, teigia Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.

Rusijos ir Venesuelos ryšiai siekia H. Chavezo laikus, kuris bandė sukurti tai, ką jis pats vadino „XXI amžiaus socializmu“.

Santykiai tarp Rusijos ir Venesuelos ir toliau buvo plėtojami po to, kai N. Maduras perėmė valstybės vairą į savo rankas po H. Chavezo mirties 2013 m. Tarp 2005 ir 2017 m. Karakasas įsigijo rusiškų ginklų ir karinės įrangos už 11 mlrd. dolerių.

Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.

Maskva kartu su Kinija ir Turkija ir toliau palaikė N. Madurą po paskutinių prezidento rinkimų gegužę ir opozicijos lyderio J. Guaido pasiskelbimo prezidentu sausį.

Jungtinėms Valstijoms ir tuzinui Lotynų Amerikos šalių pripažįstant J. Guaido laikinuoju prezidentu, o Europos šalims reikalaujant naujų rinkimų, V. Putinas praėjusią savaitę paskambino N. Madurui, siekdamas pareikšti paramą „teisėtai valdžiai“.

Tuo tarpu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad šimtai Rusijos privačios bendrovės „Wagner“ samdinių yra dislokuojami Venesueloje. Maskva neigia pranešimus, tačiau V. Rouvinskis tikina, kad samdinių dislokavimo Venesueloje scenarijus yra tikėtinas.

„Ženklai rodo, kad Rusijos samdiniai jau kurį laiką veikia Venesueloje, tačiau manau, kad jų ten kur kas mažiau, nei rašoma žiniasklaidoje“, – sakė V. Rouvinskis.

Rusijos televizijos plačiai nušvietė protestus Karakase, palygindamos įvykius Pietų Amerikos šalyje su 2014 m. įvykiais Ukrainoje, kai buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Pasak V. Rouvinskio, žinant Rusijos nepasitenkinimą tokiais žmonių mitingais, „gana ribotos, tačiau gerai parengtos Rusijos karinės operacijos šalyje galimybė negali būti atmesta“. Tačiau, patikino ekspertas, tokia karinė operacija būtų paskutinė priemonė, kurios imtųsi Maskva.

„Toks scenarijus būtų itin neigiamas pačiai Rusijai. Tai daugeliui metų nuteiktų visą Lotynų Ameriką prieš Rusiją“, – neabejojo Rusijos politikos analitikas.

V. Rouvinskio teigimu, nepaisant Rusijos ilgalaikių strateginių interesų, milijardai šalies dolerių yra investuoti į Venesuelos pramonę.

Valstybinė Rusijos naftos korporacija „Rosneft“, vadovaujama V. Putino sąjungininko Igorio Sečino, yra paskolinusi apie 6 mlrd. dolerių Venesuelos valstybinei naftos pramonės įmonei PDVSA. Tačiau pinigų stokojantis Karakasas nesugebėjo grąžinti paskolos nafta dėl prastos PDVSA naftos apdirbimo terminalų būklės.

Pasak analitikų, Rusija investavo į Venesuelą, žinodama, kad investicijos yra itin rizikingos, tačiau, sako ekspertai, Rusija tikisi, jog investicijos atsipirks.

„Rosneft“ pasiliko Venesueloje, nes bendrovė buvo pasiruošusi ten investuoti ilgam“, – sako Maskvos Lotynų Amerikos instituto ekspertas Danielis Rozentalis.

Tačiau, jei N. Maduro vyriausybė vis dėlto bus nuversta, Rusija „neabejotinai kovos dėl sandorių ir skolų“, – teigia V. Rouvinskis, pridurdamas, kad Rusija investicijas ne į naftos sektorių „tikriausiai praras“.

Jo teigimu, politiniai santykiai su naująja Venesuelos valdžia priklausys nuo Maskvos elgesio dabartinės krizės metu. Paprasti venesueliečiai Rusiją mato kaip N. Maduro vyriausybės sąjungininkę.

Tuo tarpu opozicinės jėgos mąsto pragmatiškai, tikino V. Rouvinskis, o Kremlius užsiminė galintis palaikyti „legitimų valdžios perdavimą“.

D. Rozentalis pritarė kolegai ir tikino, kad Rusijoje vyrauja pragmatinis požiūris, o darbiniai santykiai su Venesuela gali išlikti, net jei šalies opozicija nuvers N. Madurą ir perims valdžią.

„Rusijos lyderiai palaiko Venesuelos vyriausybės, šiuo atveju išrinktą prezidentą (N. Madurą). Tačiau tai nereiškia, kad Rusija nepalaikys ryšių su opozicija“, – pabrėžė D. Rozentalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.30; 07:45