Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
 
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
 
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
 
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
 
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
 
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
 
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
 
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
 
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
 
„Didžiausias statybų projektas“
 
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
 
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
 
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
 
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
 
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
 
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
 
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
 
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
 
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
 
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
 
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
 
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:15

Įstrigus deryboms su JAV dėl Pchenjano branduolinio ginklo programos, Šiaurės Korėja demonstruoja savo artumą Kinijai. Šalies vadovas Kim jong-unas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė problemas pasaulyje ir regione, penktadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
 
Abi pusės savo susitikime ketvirtadienį buvo vieningos nuomonės, kad abipusis interesas yra dėl „rimtų ir sudėtingų tarptautinės ir regioninės situacijos pokyčių“ gerinti santykius.
 
Susitikimas, anot žiniasklaidos, vyko „rimtoje ir atviroje atmosferoje“.
 
Per pirmąjį Kinijos prezidento vizitą izoliuotoje Šiaurės Korėjoje per 14 metų Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino Šiaurės Korėjos ir JAV vyriausybes atnaujinti savo derybas. Kim jong-unas sakė, jog tarptautinė bendruomenė tikisi, kad abi šalys per jas pasieks ir rezultatų, pranešė Kinijos stotis CCTV.
 
Kim jong-unas ir toliau mano, kad iniciatyvą turi parodyti JAV. Jis esą iki šiol „iš atitinkamos šalies“ negavo teigiamo atsakymo.
 
Antrasis Kim jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Hanojuje vasario pabaigoje žlugo. Abiem pusėm nepavyko susitarti pagrindiniu Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimu.
 
Pchenjanas reikalauja sušvelninti tarptautines sankcijas. Tačiau JAV vyriausybė nori sankcijas išlaikyti, kol išlieka su Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programa susijusi rizika. D. Trumpas kitą savaitę G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose greičiausiai susitiks su Xi Jinpingu. Svarbi jų pokalbių tema gali būti ir Šiaurės Korėja.
 
Kim jong-unas svečiui iš Kinijos surengė pompastišką priėmimą. Sostinėje Pchenjane šimtai tūkstančių žmonių su vėliavomis ir gėlėmis sveikino Kinijos delegaciją. Vakare Xi Jinpingo garbei buvo surengtas banketas. Vėliau abu lyderiai Pchenjane stebėjo masinę kultūrinę programą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 06:00
 
 

Pradėdamas savo kelių dienų vizitą Rusijoje, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė savo artumą prezidentui Vladimirui Putinui.
 
„Prezidentas V. Putinas man yra geriausias draugas“, – pareiškė Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos kolega. Santykiai esą yra „vis geresni“. V. Putinas savo ruožtu gyrė pasitikėjimą tarp Pekino ir Maskvos.
 
Abu politikai, anot Xi Jinpingo, susitarė dvišalius šalių santykius „pakelti į naują, aukštesnį lygį“. Todėl jie sutarė dėl „abipusės paramos ir pagalbos“.
Kinijos delegacija atvežė į Rusiją dvi pandas, kurios bus paskolintos Maskvos zoologijos sodui. V. Putinas tai pavadino „ypatingos pagarbos, ypatingo pasitikėjimo Rusija ženklu“. Jis pridūrė: „Kai mes kalbame apie pandas, visada mūsų veidus nutvieskia šypsena“.
 
Jau prieš tai V. Putinas sakė, kad Xi Jinpingo dėka dvišaliai santykiai pastaraisiais metais įgijo „beprecedentę” reikšmę. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas gali pasirašyti pareiškimą dėl „globalios partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo“.
 
Kinija ir Rusija, kurios priklauso penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms, čia paprastai atstovauja tai pačiai linijai. J. Ušakovas atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių pozicijos tarptautiniais ginčytinais klausimais, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kovos dėl valdžios Venesueloje ir branduolinio susitarimo su Iranu, yra „labai artimos arba sutampa“.
 
Po pirmojo pokalbio su V. Putinu svečias iš Kinijos lankėsi Maskvos Didžiajame teatre. Ketvirtadienį ir penktadienį Xi Jinpingas dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge, kurį globoja V. Putinas. Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys pernai išaugo ketvirtadaliu ir pasiekė 96 mlrd. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 10:00

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo daugiau atvirumo įgyvendinant „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyvą. Reaguodamas į tarptautinę kritiką dėl Kinijos planų statyti ekonominius koridorius visame pasaulyje, jis penktadienį sakė: „Viskas turi būti daroma skaidriai, korupcijai bus nulinė tolerancija“.

Xi Jinpingas kalbėjo per „Šilko kelio“ viršūnių susitikimo atidarymą Pekine. Į dviejų dienų forumą susirinko atstovai iš daugiau kaip 100 šalių, tarp jų – 40 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Tai antras toks viršūnių susitikimas po 2017-ųjų. Kinijos „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyva užsienyje vertinama prieštaringai. Ji numato milijardines investicijas į kelius, geležinkelius, uostus bei kitus infrastruktūros projektus. Kinija nori nutiesti naujus prekybos maršrutus į Europą, Afriką, Lotynų Ameriką bei Azijoje. Vis dėlto kritikai pirmiausiai neturtingas šalis įspėja dėl skolų spąstų ir politinės priklausomybės nuo Kinijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 04:00

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito metu Prancūzija ir Kinija planuoja pasirašyti sutarčių už milijardus eurų, tačiau Paryžius taip pat pasinaudojo proga paprieštarauti Pekino „Šilko kelio“ infrastruktūros iniciatyvai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia tvirtesnės ES vienybės Kinijai vykdant agresyvią plėtros politiką, o Xi Jinpingo vizitas suteikė balsą ir protestuotojams, raginantiems Europą imtis veiksmų dėl mažumų engimo Kinijoje.

Po E. Macrono ir Xi Jinpingo susitikimo prezidentai antradienį susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu.

Xi Jinpingas į Prancūziją atvyko po vizito Italijoje, kuri tapo pirmąja Vakarų valstybe, pasirašiusia po ambicingu Kinijos „Šilko kelio“ projektu. Roma šio projekto pagalba siekia sustiprinti stringančią ekonomiką.

„Šilko kelio“ projektu, vadinamu „Viena juosta, vienas kelias“ ar „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI), siekiama jūros ir sausumos keliais sujungti Kiniją su Pietryčių ir Vidurio Azija, Artimaisiais Rytais, Europa ir Afrika.

Tačiau Prancūzija sako, kad „Šilko kelio“ bendradarbiavimas turi veikti abiem kryptimis.

„Mums reikia prabusti. Daugelį metų mes nekoordinavome veiksmų, o Kinija pasinaudojo skirtimis“, – sakė E. Macronas, ragindamas ES susivienyti.

Prancūzijos prezidentūros pareigūnas žiniasklaidai teigė, kad pastebima pažanga atveriant Kinijos rinką žemės ūkio produktams, ypač paukštienai. Prancūzijos pareigūnai taip pat pareiškė viltį, kad gali būti patvirtintas Kinijos ir „Airbus“ sandoris dėl orlaivių įsigijimo.

Sekmadienį Prancūzijos dienraštyje „Le Figaro“ išleistame Xi Jinpingo straipsnyje Kinijos prezidentas sakė norintis, kad Paryžius įsitrauktų į BRI, ragindamas prisijungti verslą iš įvairių ūkio sričių, nuo branduolinės energetikos iki aeronautikos ir žemės ūkio.

„Prancūzijos investuotojai yra laukiami Kinijoje. Taip pat tikimės, kad Kinijos bendrovės gali geriau pasirodyti Prancūzijoje ir dalyvauti šalies ekonominėje ir socialinėje plėtroje“, – rašė Xi Jinpingas.

Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kiniją apibūdina ir kaip partnerį, ir kaip konkurentą, o Prancūzija esą turi itin atidžiai stebėti Kinijos bandymus perimti užsienio technologijos savo reikmėms. ES jau dabar sprendžia dėl didesnio Kinijos investicijų tikrinimo, kurį paskatino vangiai Pekino atveriama Kinijos ekonomika, Kinijos verslo perėmimai kritiniuose ES ūkio sektoriuose ir Europos sostines apgaubęs jausmas, kad Pekinas nepasisako už laisvą prekybą.

Bandydamas sustiprinti vieningos Europos įvaizdį, E. Macronas antradienį į svečius priims ne tik Xi Jinpingą, bet ir A. Merkel bei J. C. Junckerį.

„E. Macronas nėra patenkintas tuo, kad Kinijai pavyko į savo projektus įtraukti Romą, todėl jis išrado tokį neįprastą Europos formatą ir į derybas pakvietė A. Merkel bei J. C. Junckerį, bandydamas parodyti, esą jis yra varomoji ES integracijos jėga“, – „Reuters“ sakė vienas diplomatas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.26; 06:00


Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA nuotr. 
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pažadėjo tęsti Kinijos „reformas ir atsivėrimą“, bet įspėjo, kad niekas negali nurodinėti, kaip Kinija turėtų elgtis.

Nors pažadėjo tęsti ekonomines reformas, kurias pradėjo buvęs šalies lyderis Dengas Xiaopingas 1978 metų gruodį, Xi Jinpingas pažymėjo, kad nebus vienpartinės sistemos pokyčių.

„Kinijos komunistų partija ir jos lyderystė yra svarbiausias socializmo bruožas. Tai – Kinijos socializmo sistemos privalumas“, – kalbėjo prezidentas.

Jo kalba pasakyta po to, kai Kinija susidūrė su didžiuliais iššūkiais dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis prekybos ir diplomatiniame frontuose.

„Niekas negali nurodinėti Kinijos žmonėms, ką jie turėtų ar ko neturėtų daryti“, – pridūrė Kinijos lyderis.

„Turime ryžtingai reformuoti tai, ką norime ir galime pakeisti, o tai, ko negalime reformuoti, pakeista nebus“, – reziumavo Xi Jinpingas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 10:07

Pekine prasidėjus dviejų dienų trukmės Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumui (FOCAC), Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo per ateinančius trejus metus Afrikos šalių vystymuisi skirti 60 mlrd. dolerių finansinę paramą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Xi Jinpingas paskelbė virtinę projektų ir partnerystės susitarimų prekybos, infrastruktūros, sveikatos priežiūros ir saugumo srityse.

Be kita ko, Kinijos prezidentas sakė, kad nepakankamai išsivysčiusios Afrikos šalys bus atleistos nuo kai kurių skolų Kinijai grąžinimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.04; 06:30