Ukraina nerimastingai laukia Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“. Kijevas sustiprino kontrolę visuose pasienio su Baltarusija ruožuose, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Petro Porošenka, kuriuo remiasi agentūra dpa.
„Prie mūsų sienų artėja 7 000 vagonų su kariais ir technika. Ir nėra garantijų, kad viskas po manevrų (…) grįš į Rusiją“, – sakė P. Prošenka. Jis apkaltino Rusiją ruošiantis dideliam puolamajam karui.
Rusija teigia, kad manevruose dalyvaus 12 700 kareivių. Tačiau Vokietijos gynybos ministrė Urzula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ketvirtadienį sakė, kad pratybose bus sutelkta daugiau kaip 100 000 karių.
P. Porošenko, be to, atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą palei frontą Rytų Ukrainoje dislokuoti JT taikdarius. JT žydrieji šalmai turi būti dislokuoti visoje separatistų teritorijoje iki Ukrainos ir Rusijos sienos, reikalavo jis. Rusija, be to, kaip konflikto šalis, esą negali siųsti savo kontingento. Maskva tuo tarpu save traktuoja ne kaip konflikto šalį, o kaip tarpininkę.
Artėjant Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad 2017“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad didesnį nerimą jam kelia ne tiek situacija išorėje, kiek situacija šalies viduje.
Todėl NSGK pirmininkas kviečia nepasiduoti galimoms vidinėms provokacijoms ir vidiniam bandymui supriešinti visuomenę.
„Mes matome tam tikrų žmonių grupių bandymą įsitraukti į tam tikras destruktyvias veiklas, parodyti valstybę, kuri pažeidinėja žmogaus teises, kad čia mažai teisingumo. Labai svarbu, kad bent šiuo laikotarpiu žmonės, visuomenė, matydama tam tikrų marginalizuotų grupių arba žmonių, kurie tiesiog pyksta ant visko, ant valstybės, ant politikų, ant politikų reikia pykti, bet galima tai daryti labai konstruktyviai. Mano būtų kvietimas šiuo laikotarpiu nepasiduoti tokioms vidinėms provokacijoms ir tokiam vidiniam bandymui supriešinti visuomenę viduje“, – trečiadienį po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Politikas nesiėmė detalizuoti tų marginalizuotų grupių, bet pažymėjo, kad, naudojantis tam tikromis emocijomis, gal nepasitenkinimu, gali būti siekiama kurti tokias vidines įtampas arba neramumus.
Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas tvirtino, kad šiandien mes galime jaustis žymiai saugesni negu prieš metus ar prieš keletą metų.
„Nauja yra tai, kad Lietuvos pasirengimas ir saugumo kokybė yra žymiai geresni, žymiai aukštesnės kokybės, nei buvo paskutinių „Zapad“ pratybų metų 2013 metais, kai praktiškai Lietuva buvo viena. Dabar mes turime gynybos planus. NATO turi atskirus gynybos planus. Mūsų pajėgos yra integruotos kartu su partneriais, mes turime sąjungininkų pajėgumus čia, ir tai yra nauja žinia ir nauja kokybė. Galbūt juokaujant pasakysiu, kad šiųmetinis grybavimo sezonas yra gerokai saugesnis negu buvo 2013 metais“, – sakė V. Bakas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kokybė taip pat yra išaugusi, tačiau gerokai yra išaugę ir mūsų gynybiniai pajėgumai bei mūsų žmonių sąmoningumas.
Po uždaro NSGK posėdžio, kuriame politikai išklausė žvalgybos institucijų atstovų informaciją, susijusią su „Zapad“ pratybomis, žurnalistai teiravosi posėdžio dalyvių, ar jie pasirengę ekstremaliam atvejui, ar turi, kaip rekomenduojama, pakankamai sukaupę atsargų, pvz., vandens, kruopų.
„Kalbėkime apie įprastą žmonėms gyvenimą. Kad tai reikėtų daryti dėl šių pratybų, tai tikrai ne“, – sakė V. Bakas, prisipažinęs turįs porą pakelių kruopų.
Jo nuomone, apskritai šiek tiek per mažai visuomenėje yra suvokimo, kaip elgtis ekstremaliais atvejais.
Tai, kad neturi sukaupęs maisto atsargų, prisipažino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Nereikia čia raginti žmonių kaupti kruopų ar dar kažko. Tai eilinės kaimynų pratybos, mes matome, stebime, bet jokios panikos nekeliame“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.
Seimo narė Rasa Juknevičienė aiškino, kad gyvena normalų gyvenimą, kurį šiek tiek pakoregavo dygstantys baravykai.
„Gyvenu normalų gyvenimą, jeigu kas nors susiję su pasikeitusiu gyvenimu tai tik tai, kad baravykai dygsta, ramiai juos renku. Tikrai nesiūlau kaip nors keisti savo gyvenimo būdo. Jeigu kas nors atsitiktų, tai patikėkite, mūsų tarnybos dirba visos, jos pasirengusios ir jos visuomenę informuos laiku“, – žurnalistams sakė parlamentarė.
NATO paragino Rusiją leisti Aljanso stebėtojams visapusiškai stebėti būsimas karines pratybas su Baltarusija. Leidimas trims ekspertams dalyvauti „Zapad 2017“ pratybų lankytojų dienose neatitinka tarptautinių susitarimų, viešėdamas Estijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), kurį cituoja agentūra AFP.
Aljansas bus „budrus“ ir įdėmiai stebės pratybų eigą, pabrėžė jis, tačiau pridūrė nemanąs, kad jos keltų „tiesioginę grėsmę“ NATO narėms.
„Zapad 2017“ prasidės rugsėjo 14-ąją ir truks savaitę. Oficialiais Rusijos duomenimis, manevruose dalyvaus 12 700 kareivių. Tai reikštų, kad nebus pasiektas 13 000 karių riba, nuo kurios, remiantis tarptautiniais susitarimais, stebėtojams turi būti suteikta galimybė plačiai stebėti manevrus.
Vis dėlto NATO mano, kad karių skaičius bus daug didesnis. Lietuva jau prieš kelias savaites kalbėjo, kad manevruose gali dalyvauti iki 100 000 kareivių. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas trečiadienį bendroje su J. Stoltenbergu spaudos konferencijoje kalbėjo apie tokį pat skaičių. „Mes turime tokius pat duomenis, tuos pačius skaičius“, – teigė jis.
NATO, pateikdama savo reikalavimą dėl stebėtojų, remiasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentu dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių. Šis numato informacijos apie pratybų scenarijų pateikimą, galimybes kalbėtis su atskirais kareiviais ir skrydžius virš pratybų teritorijos, sakė J. Stoltenbergas. Jis pabrėžė, jog didelės įtampos laikmečiu svarbu yra „skaidrumas ir nuspėjamumas“, kad būtų išvengta nesusipratimų ir incidentų.
Lenkijoje viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su šios kaimyninės šalies Vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) aptarė energetikos projektus, Europos Sąjungos (ES) komandiruotų asmenų direktyvą, geopolitinę situaciją, švietimo ir kitus aktualius klausimus.
„Labai simboliška, kad susitikimas vyksta rugsėjo 5-ąją, kai prieš 26-erius metus buvo atkurti diplomatiniai šalių santykiai. Lietuvos tikslas yra kurti pozityvią darbotvarkę ir visus kylančius klausimus spręsti bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu. Ši Vyriausybė yra pasirengusi pasiekti lūžį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Tą įrodysime ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė Premjeras S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas paprašė Lenkijos Premjerės skirti daugiau dėmesio lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir, prireikus, daryti išimtis dėl reikalaujamo minimalaus mokinių skaičiaus mokymo įstaigose.
Taip pat S. Skvernelis pareiškė pageidavimą, kad Lenkijos nacionalinio švietimo ministrė Ana Zalevska (Anna Zalewska) skirtų laiko aplankyti Punsko ir Seinų lietuvių bendruomenes bei aptarti joms aktualius klausimus.
Lenkijos Premjerė B. Šydlo patikino, kad į šiuos prašymus bus atsižvelgta, o lietuvių bendruomenės Lenkijoje klausimai bus aktyviai sprendžiami.
S. Skvernelis pristatė B. Šydlo iniciatyvą dėl lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo Pietryčių Lietuvos gyventojams, kurių didžiąją dalį sudaro lenkų kilmės Lietuvos piliečiai. Premjeras pakvietė Lenkijos Vyriausybę prisijungti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.
Susitikime pasidžiaugta, kad AB „Orlen Lietuva“ išlieka vienu svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Premjerai pareiškė viltį, kad bendradarbiavimas po išspręsto ginčo dėl taikomų pervežimo tarifų bus sklandus.
„Rastas kompromisas dėl „Orlen Lietuva“ rodo, kad galima išspręsti net sudėtingiausias kylančias dvišalių santykių problemas“, – pasidžiaugė S. Skvernelis.
Energetikos srityje akcentuotas elektros tinklų sinchronizacijos klausimas. Lenkijos ir Lietuvos Premjerai sutarė, kad sprendimai šioje srityje turi būti neatidėliotini. Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lenkijos politinis pritarimas Baltijos valstybių sinchronizacijai su žemynine Europa per Lenkiją yra labai svarbus. Taip pat aptartas Lenkijos-Lietuvos dujotiekio projektas, kiti aktualūs klausimai.
Kalbėdami apie ES komandiruotų asmenų direktyvą, abiejų šalių Premjerai akcentavo, kad valstybių nuomonės sutampa – direktyvoje galima įžvelgti protekcionizmo požymių, kurių neturėtų būti. Taip pat pabrėžta, kad direktyva neturėtų būti taikoma transporto sektoriui.
Premjerai taip pat aptarė pratybų „Zapad“ keliamas grėsmes ir pabrėžė būtinybę toliau stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų vadavietės (EUCOM) sausumos pajėgų vadu generolu leitenantu Benu Hodgesu.
Susitikime aptarta saugumo padėtis Baltijos šalyse, dvišalis Lietuvos ir JAV karinis bendradarbiavimas, NATO gynybos ir atgrasymo stiprinimas.
Pasak Prezidentės, JAV dėmesys Baltijos šalių saugumui, ypač šiuo metu, kai rugsėjo viduryje Rusijoje ir Baltarusijoje prasidės plataus masto puolamosios pratybos „Zapad 2017“, yra labai svarbus.
Šalies vadovė padėkojo generolui už tvirtą JAV paramą ir asmeninį jo indėlį stiprinant Lietuvos, Latvijos bei Estijos saugumą 2014 m., kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą ir okupavo Krymą. Generolas Benas Hodgesas taip pat vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į „Suvalkų koridoriaus“ problemą ir skiria didelį dėmesį jo gynybos stiprinimui.
Įvertinus dabartinę įtemptą saugumo padėtį ir artėjančias „Zapad 2017“ pratybas, Baltijos oro policijos misiją perėmė didelę patirtį turinčios JAV karinės oro pajėgos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo dvigubai daugiau nei įprasta naikintuvų. Į Lietuvą taip pat atvyko rotacinė JAV karių kuopa su karine technika.
Kalbėdama apie tolesnį Baltijos šalių saugumo ir gynybos stiprinimą, Prezidentė pabrėžė, jog JAV lyderystė užtikrinant nuolatinį karių buvimą ir regioninę oro gynybą yra itin svarbi. Šalies vadovės teigimu, didelę patirtį turinčios JAV pajėgos ir moderni ginkluotė regione yra geriausias atgrasymas.
Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog tolesnis rytinio NATO flango gynybos stiprinimas yra viso Aljanso saugumo klausimas. Todėl būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais pajėgumais, kuriuose taip pat būtų numatytos priemones užkirsti kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai. Taip pat greitinti sprendimų priėmimą, daugiau galių perduodant karinei vadovybei. Atsižvelgiant į kylančias grėsmes atitinkamai geografiškai perdislokuoti karines pajėgas.
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su JAV Kongreso narių delegacija, aptarė saugumo padėtį artėjant „Zapad“ pratyboms, atsaką į hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos, energetikos, ekonomikos srityse.
Prezidentės teigimu, Lietuva visuomet jautė tvirtą JAV Kongreso paramą Baltijos šalims ir aiškų mūsų regionui kylančių grėsmių supratimą. Principinga JAV Kongreso pozicija dėl sankcijų Rusijai, Europos Sąjungos (ES) energetinės nepriklausomybės, atkirčio propagandai ir kibernetinėms atakoms prisideda ir prie Lietuvos saugumo.
Artėjant „Zapad“ pratyboms, JAV užtikrintai įgyvendina gynybos įsipareigojimus. Lietuvoje dislokuoti JAV kariai ir technika, NATO oro policijos misija sustiprinta papildomais JAV naikintuvais. Rudenį Baltijos jūroje laukiami JAV kariniai laivai.
Tačiau, pasak Prezidentės, virtualiojoje ir informacinėje erdvėje pratybos „Zapad“ jau prasidėjo. Lietuvai ir visam regionui patiriant kibernetinius išpuolius, propagandos atakas ir provokacijas, būtinas ir glaudesnis bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes. Todėl JAV Kongreso išreikšta parama kovai su priešiška propaganda Europoje – vertinga ir itin svarbi.
Susitikime trečiadienį aptarti ir ES energetinio saugumo klausimai. Prezidentė pabrėžė, jog JAV dėmesys Astravo atominės elektrinės keliamoms grėsmėms svarbus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumui. JAV pradėjus eksportuoti suskystintas gamtines dujas į Europą, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tapo vartais amerikietiškoms dujoms regione. Šalies vadovės teigimu, JAV gamtinės dujos keičia žaidimo taisykles Europos dujų rinkoje. Tai – galimybė Europai atsikratyti priklausomybės nuo „Gazprom“ ir užsitikrinti saugų, konkurencingą bei diversifikuotą tiekimą.
Lietuvoje besilankantys kongresmenai priklauso parlamentinei JAV Atstovų Rūmų Baltijos šalių grupei, kurios tikslas – stiprinti JAV bendradarbiavimą su Lietuva, Latvija ir Estija. Kongrese Baltijos šalių grupė vienija 69 JAV Atstovų Rūmų narius.
Lietuvos Prezidento kancelairijos (Robertas Dačkus) nuotraukoje: JAV Kongreso narių delegacija
Rusija antradienį patikino, kad karinės pratybos „Zapad 2017“, kurias rengs kartu su Baltarusija, bus grynai gynybinio pobūdžio. Be to, šalis atmetė, kaip teigia, neteisingus įtarimus, kad gali prisidengti šiomis pratybomis norėdama įsiveržti į Lenkiją, Lietuvą ar Ukrainą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Ateinantį mėnesį vyksiančiose karinėse pratybose dalyvaus bemaž 13 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių, jose bus naudojama beveik 700 karinės technikos vienetų, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas. Pasak A. Fomino, tokie skaičiai atitinka tarptautinius karinėms pratyboms keliamus reikalavimus.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigė, kad Aljansas pratybas atidžiai stebės, ir paragino jas vykdyti atvirai ir teisėtai.
Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojas Olegas Belokonevas antradienį savo ruožtu patikino, kad visos pratyboms į Baltarusiją atgabentos pajėgos ir technika joms pasibaigus bus atitrauktos.
Prieš kitą mėnesį vyksiančias didžiules Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį paragino Kremlių laikytis skaidrumo taisyklių ir teigė atidžiai stebėsiąs šiuos karinius žaidimus, informuoja naujienų agentūra AFP.
„Visos šalys turi teisę rengti savo ginkluotųjų pajėgų pratybas, tačiau jos taip pat turėtų gerbti savo pareigą būti skaidriomis. Mes labai atidžiai stebėsime šių pratybų eigą“, – po susitikimo su Lenkijos ministre pirmininkes Beata Šydlo (Beata Szydlo) žurnalistams Varšuvoje penktadienį sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją užtikrinti, kad ji laikysis įsipareigojimų pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą. Šis dokumentas reikalauja visas puses pateikti išankstinę informaciją apie pratybas ir įsileisti stebėtojų komandas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų nesusipratimų.
J. Stoltenbergas omenyje turėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, vyksiančias rugsėjo 14-20 dienomis. Baltarusija teigė, kad karinėse pratybose dalyvaus 12 700 karių, tačiau NATO narės įtaria, kad karių skaičius bus daug didesnis.
Be kita ko, anksčiau šią savaitę Baltarusija teigė pakvietusi stebėtojus iš septynių šalių. J. Stoltenbergas naujienų agentūrai AP teigė, kad NATO siųs du ekspertus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos Prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier) aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Tai pirmasis oficialus Vokietijos vadovo vizitas Lietuvoje jam pradėjus eiti Prezidento pareigas.
Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Lietuvai Vokietija yra viena artimiausių valstybių, su kuria mus tvirtai sieja ilgalaikiai istoriniai ir kultūriniai ryšiai, o sėkmingas dvišalis bendradarbiavimas ekonomikos srityje padeda kurti Lietuvos žmonių gerovę. Vokietija yra antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir trečia didžiausia užsienio investuotoja, mūsų šalyje sukūrusi daugiau nei 17 tūkstančių darbo vietų.
Lietuvos vadovės teigimu, ypatingą dvišalį ryšį su Vokietija geriausiai įprasmina jos archyvuose išsaugotas ir šiemet atrastas svarbiausias Lietuvos valstybingumo dokumentas – Vasario 16-osios Aktas. Šiuo metu yra rengiamas susitarimas, pagal kurį Nepriklausomybės Aktas būtų perduotas eksponuoti Lietuvoje.
Viena pagrindinių susitikimo Prezidentūroje temų – saugumo ir gynybos stiprinimas.
Pasak Prezidentės, artėjant pratyboms „Zapad 2017“ geopolitinė įtampa neslūgsta. Nors šios puolamojo pobūdžio ir prieš Vakarus nukreiptos pratybos oficialiai dar neprasidėjo, tačiau jų konvencinė ir nekonvencinė grėsmė jaučiama jau dabar. Rusija ne tik intensyviai militarizuojasi NATO pasienyje, bet ir pseudoakcijomis siekia kelti įtampą ir baimę visuomenėje, kursto priešiškumą Aljansui ir ES, vykdo nuolatines informacines ir kibernetines atakas.
Prezidentė padėkojo už Vokietijos sprendimą vadovauti NATO batalionui Lietuvoje. Tai, pasak šalies vadovės, išskirtinės lyderystės, solidarumo ir Aljanso vienybės pavyzdys.
Susitikime aptartas ir bendradarbiavimas kovojant su propaganda ir skleidžiamu melu. Prieš dvejus metus pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl partnerystės strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo srityje. Tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja abiejų šalių nacionaliniai transliuotojai LRT ir „Deutche Welle“, vyksta žurnalistų ir studentų mainai, vykdomi bendri NVO projektai.
Lietuvą su Vokietija sieja ir aktyvus mokslo, švietimo, kultūrinis ir regioninis bendradarbiavimas, artimi žmonių tarpusavio kontaktai. Beveik 60 Lietuvos miestų ir regionų yra sudarę dvynių partnerystes su Vokietijos miestais bei žemėmis. Ši valstybė taip pat pirmauja pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių, kurių kasmet mūsų šalyje apsilanko daugiau nei 170 tūkstančių.
Antrąją vizito Lietuvoje dieną Prezidentas F. V. Šteinmejeris kartu su Lietuvos vadove Rukloje aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Vokietijos karius.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.
Premjero parlamentarai klausia, kaip šio tilto atsiradimas vertintinas šalies karinio saugumo užtikrinimo požiūriu? Ar pratybų „Zapad 2017“ metu šiam tiltui bus skiriamas padidintas budrumas, siekiant užkirsti kelią galimoms provokacijoms.
Seimo nariams papildomų klausimų kyla dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų panaudojimo tikslingumo, todėl prašoma įvertinti, ar šio projekto įgyvendinimas atitinka viešąjį interesą.
Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Lėšos tilto statybai – maždaug ketvirtis milijono eurų – skirtos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių programos. Tilto ilgis – 78 metrai, plotis – 3,5 metro, keliamoji galia – 40 tonų.
„Nenorime nuvertinti šio naujojo tilto reikšmės vietos gyventojams, bet pažymėtina, kad jo statyba baigta prieš prasidedant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“. Tai gali būti tiesiog sutapimas, tačiau dera atkreipti dėmesį į „Zapad 2017“ pratybų grėsmę Lietuvos ir viso regiono saugumui, ypač turint omenyje bendrą geopolitinę įtampą, – sako vienas iš kreipimosi autorių TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas M. Adomėnas. – Pirmiausia tai yra puolamojo pobūdžio, prieš Vakarus nukreiptos didžiulio masto pratybos. Oficialiai skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, tačiau į Baltarusiją atvykstantys Rusijos kariai su sunkiąja karine technika rodo, kad jų skaičius gali būti gerokai didesnis – daugiau nei įprastai reikalingas treniravimosi tikslais (į tai, beje, dėmesį atkreipė ir Valstybės saugumo departamentas). Tai kelia klausimą, ar pasibaigus pratyboms, visi Rusijos kariai iš ten išvyks“.
Pasak parlamentarų, tai labiau panašu į siekį užtikrinti Rusijos strateginį karinį buvimą Baltarusijos teritorijoje. Tokiu atveju, nepaisant grėsmės, kuri kyla pačios Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei, ši šalis, konservatorių teigimu, taptų Rusijos karinės konfrontacijos su Vakarais, ypač Baltijos valstybėmis, forpostu.
„Neabejotina, kad pratybų metu bus imituojamas karinis konfliktas su NATO, netrūks įvairių provokacijų. Be to, tokios pratybos suteikia ne tik priešo neutralizavimo patirties, bet ir žinių, kaip slapta infiltruoti savo karines pajėgas į kitų šalių teritorijas, ir su kokiomis problemomis jos gali susidurti. Pavyzdžiui, pratybų „Zapad 2013“ metu įgyta patirtis galėjo būti pritaikyta Krymo okupacijos metu, kada Rusijos specialios pajėgos infiltravosi į šį Ukrainos pusiasalį ir per trumpą laiką perėmė jo kontrolę. Tokia pat patirtis 2015 m. buvo panaudota ir karinei intervencijai Sirijoje. Kitas pavyzdys – 2008 m. vykusios Rusijos karinės pratybos „Kavkaz 2008“ netoli sienos su Gruzija nesibaigė karių grįžimu į savo bazes – jie patraukė toliau link Gruzijos, ir nuo to prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas, vedęs prie Abchazijos bei Pietų Osetijos faktinės okupacijos“, – pažymėjo dr. L. Kasčiūnas.
Seimo narių teigimu, neįmanoma užtikrinti, kad pratybų „Zapad 2017“ metu nebus mėginama įgyvendinti vienokią ar kitokią hibridinę operaciją, siekiant provokuoti NATO pajėgas ar patikrinti jų budrumą. „Ypač jautria vieta išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius. Netoli jo ir minėtas naujasis tiltas per Baltosios Ančios upę, kurio parametrai leistų juo lengvai judėti, pavyzdžiui, kariniam šarvuočiui“, – sako kreipimosi autoriai.
Lietuva atidžiai stebės, ar Rusija laikysis savo įsipareigojimų per rudenį vyksiančias karines pratybas „Zapad 2017“ ir po šių pratybų, teigia Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiuo metu Lietuva yra pakviesta dalyvauti kaip stebėtoja pagal tarptautinius susitarimus „Zapad“ pratybų metu – ne tik stebėtoja, bet ir kaip verifikatorė. Tai sudaro galimybę matyti realiai, ar bus vykdomi pažadai, kurie yra duoti Rusijos dėl kariuomenės išvedimo iš Baltarusijos teritorijos po pratybų“, – ketvirtadienį sakė D. Grybauskaitė, kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su mūsų šalyje oficialaus vizito viešinčiu Vokietijos federaliniu Prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier).
Prezidentė nedetalizavo savo komentaro dėl Baltarusijos, bet pabrėžė, kad „stebėsime pratybas ir viską, kas vyks po pratybų“.
D. Grybauskaitės teigimu, dialogas su Rusija būtinas, tačiau jis turi būti vykdomas labai atidžiai.
„Dialogas su Rusija vyksta bet kokiomis sąlygomis. Tai yra Europos kaimynas ir su visais kalbėti reikia. Bet mes turime būti griežti ir objektyvūs vertindami ne žodžius, o konkrečius Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentė.
Vokietijos Prezidentas V. F. Šteinmejeris pareiškė besitikintis kuo daugiau skaidrumo per pratybas „Zapad“.
„NATO ėmėsi kai kurių veiksmų, deda pastangas, kad galėtų sumažinti rizikas, susijusias su ta įtempta situacija, ir nori, kad būtų daugiau skaidrumo atliekant tas pratybas (…). Tikimės, kad tie susitarimai su Rusija bus išlaikyti“, – kalbėjo Vokietijos Prezidentas.
Paklaustas, kiek ilgai Vokietija pasirengusi vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, V. F. Šteinmejeris teigė, kad tai priklausys nuo situacijos regione.
„Saugumo situacija Europoje objektyviai pasikeitė. Tai sakau ne pirmą kartą. Ir turėjome ne tik apie tai svarstyti, bet ir reaguoti. Tokie sprendimai priklauso nuo konteksto. Negaliu atsakyti, kiek ilgai vokiečių kariai bus Lietuvoje. Kol situacija objektyviai nepasikeis į gerąją pusę, turėsime vykdyti sprendimą, kuris dabar priimtas“, – sake Vokietijos Prezidentas.
Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje per pusmetį pasiekė visišką kovinę parengtį. Šiuo metu batalione tarnybą atlieka 450 Vokietijos karių, kurie atvyko su savo karine technika ir ginkluote.
Prezidentė D. Grybauskaitė ir Vokietijos vadovas ketvirtadienį aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, saugumo klausimus.
Antrąją vizito dieną – penktadienį – Lietuvos ir Vokietijos prezidentai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje aplankys Lietuvoje tarnaujančius vokiečių ir kitų NATO valstybių karius.
Tai pirmasis naujojo Vokietijos Prezidento vizitas Lietuvoje jam šį pavasarį pradėjus eiti pareigas.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, šiuo metu nėra požymių, kad Rusijos ir Baltarusijos rugsėjį rengiamos pratybos „Zapad 2017“ gali būti panaudotos kaip priedanga realioms operacijoms. Vis dėlto Lietuva atidžiai stebi saugumo situaciją regione ir vykdomus pasirengimus pratyboms.
„Informacija yra nuolat keičiamasi šalies viduje, su NATO ir šalimis sąjungininkėmis, tad esame pasirengę reaguoti į grėsmes ir netikėtas situacijas, jeigu tokios kiltų“, – teigė krašto apsaugos ministras, antradienį susitikęs su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu ir aptaręs tarpinstitucinį bendradarbiavimą artėjant pratyboms.
Ministras E. Misiūnas taip pat teigia, kad kol kas nėra jokių signalų, rodančių, jog Lietuvos gyventojams reikėtų nerimauti dėl šalia mūsų šalies sienų rengiamų pratybų.
Susitikime Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe dalyvavo ir kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas bei Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų vadovai.
Susitikimo dalyviai tarėsi, kaip bus koordinuojami veiksmai pratybų aktyviosios fazės metu. Tokio pobūdžio susitikimai tarp Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų institucijų vyksta nuolat, siekiant užtikrinti sklandų keitimąsi naujausia informacija ir galimų veiksmų suderinamumą.
Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas.
Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.
„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.
„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.
Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.
Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Vėl apie partizanus. Niekaip nenurimsta „Obzor“, toliau piktinasi NATO filmuku apie miško brolius. Nežinia iš kur, bet portalas ištraukė, kad filmuko pasakotojas, 95 metų latvis Arvid Bluzmanis spėjo pabuvoti ir SS legionieriumi. Rimtokas kaltinimas, reiktų argumentuoti. Bet „Obzor“, pats sau prieštaraudamas, toliau rašo, kaip A. Bluzmanis ilgai ir laimingai nugyveno iki šių dienų, nekalintas ir nebaustas sovietų okupantų.
„Obzor“ pasakoja, kad, kai šis „trečiojo reicho“ laikų herojus prabyla apie rusų kareivių žudymą, jo akyse sužiba ugnelės. Esą, panašios degė iš Aušvico krosnyse, į kurias tūkstančiai būsimųjų „miško brolių“ siuntė žydų vaikučius. Na, ir dar krūva bjaurasčių rašo apie tai, kokie iš tiesų blogi buvo tie žaliukai.
Žodžiu, „Obzor“ teisus, NATO neteisus. Kategoriškai. Net nereikia įrodymų. Kita vertus, daugelį meninių kalbos figūrų šiame straipsnyje jau galima būtų pavadinti įžeidinėjimais. Ir neapykantos kurstymu.
Lietuvai – Bizantijos likimas.Toliau nerimsta ir Vilniaus miesto Tarybos narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Romualda Poševeckaja, miklina plunksną „Obzor“ portale. Tema tokia nekaltutė – tarptautinė mokslinė konferencija „Europos Sąjunga ir kultūrinis Bizantijos imperijos palikimas“. Organizuota Lietuvos graikų bendruomenės.
Taigi, R. Poševeckaja rašo, kad Bizantijos imperija žlugo dėl per didelės turčių ir skurstančiųjų atskirties, korumpuoto biurokratinio aparato, imperijos sostinės paniekos provincijoms ir pan. Problemų, kurios neaplenkė ir šių dienų Lietuvos. Esą būtent jas įvardija politologai ir ekonomistai kaip pagrindines šalies gyventojų pesimizmo, nusivylimo, alkoholizmo augimo ir savižudybių priežastis.
Skaitant politikės rašinį, susidaro įspūdis, kad sistemingai artėjame prie bizantiškojo žlungimo ir išnykimo. Nes valdžia bloga. Ne tik Lietuvos, turbūt ir Vilniaus. Bet pastarojoje dirba R. Poševeckaja, kuri, reiktų suprasti, yra gera. Tad gal viską sutvarkys. Jei Šimašius anksčiau neatleis už žodžio laisvę.
Nostalgija.Pasiėmęs pusšimčio metų senumo laikraščius „Sovetskaja Litva“, „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“, „Obzor“ parengė faktų grandinėlę apie tai, kaip gerai gyvenome anais laikais, 1967-ųjų rugpjūtį. Kaip tiesiog klestėte klestėjo mūsų ekonomika.
Štai keletas dūsauti ir ašarą braukti priverčiančių prisiminimų. Prie Klaipėdos žvejybos uosto pradėtas statyti milžiniškas (6 tūkst. tonų talpos) žuvies šaldytuvas. Kapsuke eksploatacijai priduotas naujas daugiabutis – jau ketvirtas tais metais. Panevėžio autokompresorių gamyklos gaminiai tapo žinomi toli už Lietuvos ribų – Minsko, Gorkio, Briansko ir kt. automobilių gamyklose. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla džiaugiasi naujų darbuotojų papildymu – 24 elektromechanikos ir politechnikos technikumų absolventais.
Kai palygini su dabartimi – tiesiog klestėjome. Apie tai nerašo, bet galima įtarti, kad ir emigracija buvo artima nuliui, nes niekas nenorėjo bėgti iš tokios puikios šalies. Ir „Hiperbolė“ gražiai dainavo: kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko…
Įrankis.„Sputniknews.lt” ir „Obzor.lt“ jau ne pirmą kartą stveria neblogą propagandos įrankį – Rolandą Paksą. Kuris šįkart kritikuoja Lietuvos valdžią, kad ji vadovaujasi ne žmonių interesais, o įtakingų Vakarų šalių nurodymais.
Ne kokiame leidinyje, o savo asmeninėje interneto svetainėje kritikuoja. Bet kai tampa šitaip perrašomas „Sputniknews” ir „Obzor” – atrodo, kad skundžia valdžią propagandinei žiniasklaidai. Ir toks vaizdas sudaromas, kad kalba tautos pamiltas lyderis, atskleidžiantis visą tiesą apie dabartinės valdžios supuvimą. Skaldyk ir valdyk, taip sakant.
Nekaltučiai mokymai.Sputniknews.lt rusakalbė versija primena apie rudenį vyksiančius Rusijos ir Baltarusijos karinius mokymus „Zapad–2017“ – kokie jie būsiantys nekalti ir skaidrūs. Pradeda nuo to, kad ispanų naikintuvai, išskridę iš Estijos perimti virš Baltijos rusų karo lėktuvų, pažeidė neutralios Suomijos valstybės sieną. Suprask, jau tie NATO… O dar rusus drįsta sienų pažeidimais kaltinti…
O mokymai „Zapad–2017“, pasak „Sputniknews“, būsią visai nekaltučiai, tik apaugę kažkokiais mitais. Portalas paneigia net penkis iš jų, ir gaunasi tiesiog pastoralinis vaizdelis. Pirma, „Zapad–2017“ nedemonstruoja Rusijos Federacijos pasirengimo karui su Vakarais. Antra, šie mokymai – visiškai skaidrūs. Trečia, jie nebus skaitlingesni už NATO mokymus. Ketvirta, Lietuvai nereikia sustiprinto kontingento šių mokymų metu. Ir penkta – rusų kariškiai po mokymų tikrai nepasiliks Baltarusijoje.
Lenkai nekenčia lietuvių.Rusijos propagandos ruporas Baltijos šalims „RuBaltic.ru“ visiškai atvirai kursto nesantaiką – publikuoja straipsnį pavadinimu „Lenkija demonstruoja neapykantą Lietuvos valstybei“.
Iš kur „RuBaltic“ ištraukė tokią naujieną? – Ogi primityviai sukergė dvi žinias, susijusias su Lietuva ir Lenkija – buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pasisakymus apie Lietuvą privačiame pokalbyje su buvusiu „Orlen“ direktoriumi, ir vieną iš pasiūlymų – lenkiškuose pasuose naudoti Aušros vartų atvaizdą (portalas pastarąją situaciją vadina skandalu ir teigia, kad už šį pasiūlymą balsavo dauguma lenkų).
Propagandistai kerta iš peties: „Lenkijos visuomenė ir politinė klasė demonstruoja tikrąjį santykį su Lietuva: po išsivadėjusiomis oficialiomis formuluotėmis ir europietišku politkorektiškumu slypi neapykanta lietuvių tautos ir valstybės projektui“. Hm. Tiems kantriems skaitytojams, kurie skaitys šią dezinformaciją toliau, taip ir nepavyks surasti, kaip ir kodėl pono Sikorskio frazės staiga tapo reprezentuojančios visos lenkų tautos nuomonę, arba kokio nors skaičiuko, kokio dydžio ta dauguma už Aušros vartus balsavusių lenkų, nes kitų šaltinių teigimu, šis paso variantas užima antrąją vietą.
Bet „RuBaltic“ daro išvadas ir be šių patikslinimų: „Skelbdami Aušros vartus Lenkijos nacionaliniu simboliu, vertu būti atvaizduotu pasuose, lenkai leidžia suprasti, kad kaip laikė, taip ir laiko Vilnių savu, lenkišku miestu. Ir niekada Vilnius, vienas iš svarbiausių Lenkijos istorijos ir kultūros centrų, jiems netaps lietuvišku Vilniumi.“
Ką gi, rusų propagandininkams iš šalies gal geriau matyti, kas darosi tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ir ne mūsų reikalas, iš kur tekste atsiranda tie mistiniai „lenkai“, reprezentuojantys visos savo tautos valią. Ir šiaip „RuBaltic“ turbūt smagu ir naudinga, kai NATO šalys apsižodžiuoja tarpusavyje, ko gi čia ir nepatirštinus spalvų… Gal net pavyks šį tą išprovokuoti…
Pasiaukos dėl anūko.Jei nežinojote, kas iš tiesų šiuo metu dedasi Lietuvos politikos padangėje, jums puikiai paaiškins „RuBaltic“. Pasirodo, čia klesti toks „landsbergistų klanas“. Ir ne šiaip sau klesti, bet siekia, kad Lietuvos komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija.
Iš pirmo žvilgsnio, pasak „RuBaltic“, toks siekis atrodo savižudiškas, nes tai reikštų karjeros pabaigą absoliučiai Lietuvos politikų daugumai. Ir vis dėlto „landsbergistų“ planuose logikos yra: diskreditavę visą vyresnės kartos valdžią, jie atvertų kelią jauniems politikams, pirmiausia – TS-LKD lyderiui Gabrieliui Landsbergiui. Tiesa, pasak propagandinio portalo, gerai nebūtų ir Vytautui Landsbergiui. Bet „senelis senas, jam jas tas pats“. Pasiaukos dėl anūko. O štai Prezidentei ir kai kuriems kitiems lyderiams bus toli gražu ne tas pats…
Rusijos šnipas Latvijoje.„Vesti.lt“ rašo, kad Latvijoje teisiamas geležinkelininkas iš Jelgavos Aleksandras Krasnoperovas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai. Tačiau Latvijos žiniasklaida apie tai tyli, faktą savo feisbuko paskyroje aprašė tik Latvijos teisėsaugininkas Vladimiras Lindermanas.
Pasak p. Lindermano, kad žiniasklaida tyli – nieko keisto. Žurnalistai nekalti. Tiesiog Krasnoperovo gynyba laikosi taktikos neviešinti bylos. O gal viskas baigsis gerai ir Latvija atleis šnipui. „Žmonės katastrofiškai naivūs“, – rašo teisėsaugininkas.
P.S. Mieli skaitytojai,
Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.
Lietuvos valstybė buvo atkurta 1990 m., kuriama iki dabar, bet lygiagrečiai vyko ir kitas, iš pradžių net sveikintinas procesas, tačiau tapęs tuo, ką šiandien visi įvardiname kaip pagrindinę šalies problemą. Nuo 1990 m. iki 2017-ųjų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,690 mln. iki 2,849 mln.
Statistika emocijų neturi, tačiau neklysta, per 27 metus šalyje gyventojų sumažėjo 23 proc., – tai reiškia, kad 2108 m. Lietuvoje gyventojų bus – 0. Sausas skaičių grafikas iš pirmo žvilgsnio pateikia absurdišką valstybės kūrimo rezultato prognozę, tačiau jis statistikos teisingumo nepaneigia.
Iš tiesų per tuos 27 praėjusius metus gyventojų Lietuvoje mažėjo netolygiai, buvo įvairių periodų. Ekonominės krizės, įvairių vyriausybių veiksniai emigravimą iš Lietuvos tai paspartindavo, tai sulėtindavo. Tarkim, šiais metais emigracija padidėjo, todėl atsiranda greitėjimo tendencija. Kreivės susitiktų anksčiau ir tai reiškia, kad į XXII a. Lietuva įžengtų jau su neigiamu gyventojų skaičiumi. Kad šalyje gyventų mažiau nei 0 gyventojų, taip iš tiesų gali būti remiantis tik skaičių teorija, bet ne žmonių visuomenės realybėje. Žinoma, eksploatuoti laukus, vystyti aukštąsias technologijas galėtų ir ne Lietuvos gyventojai, nebūtina tapti ar būti šalies piliečiu, kad galėtum dirbti – tai tik funkcija, užtikrinanti pajamas – vieniems žmonėms išgyvenimo, o kitiems gyvenimo kokybę.
Apie ateitį ciniškai ar teisingai?
Vis dėlto, labiau tikėtina, kad Lietuvoje ir po šimto metų kažkokių gyventojų bus. Kokių ir kiek, dabar Vyriausybė ir sprendžia, gal ne tik apie save pagalvodama, nes vargu ar visi mūsų ministrai, net sportininkai ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, sulauks 100 metų. Tačiau apie savo vaikus jie, kaip ir visi normalūs žmonės, pagalvoja, o vyresnieji pagalvoja ir apie anūkus, kurie galimai to laiko, kai statiškai Lietuvoje nebetūrėtų būti vietinių gyventojų, sulauks.
Dabartinės vyriausybės ir jos vadovo Sauliaus Skvernelio elgsena ir požiūris į emigraciją neatrodo toks jau nenuoseklus. Nėra abejonių, kad statistiką premjeras išsinagrinėja ir tendencijas analizuoja, o tai reiškia, kad ir pamąsto, kaip jis šioje šalyje gyvens toliau ir kas bus tie, kurie su juo ir po jo gyvens. Cinizmas, kuriuo pastaruoju metu kaltinamas S. Skvernelis, būtų kaltinimas, jei pats žmogus cinizmą priskirtų neigiamoms gyvenimo kategorijoms, tačiau jei cinizmas žmogui yra neutrali, normali jo būsena, kaltinimas cinizmu reiškia ta patį, kaip kaltinti žmogų, kad jis žmogus.
Emigracija – normalus reiškinys
Premjero požiūris į emigraciją labai taikliai atskleidžia ir jo požiūrį į valstybę bei jos gyventojus. Koks tas požiūris, S. Skvernelis neslėpė nuo pat pradžių, kai buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų partijos koalicijos paskirtas premjeru. 2017 m. sausio mėn. Žinių radijo laidoje jis konstatavo, kad nuo metų pradžios padidintos „Sodros“ įmokos savarankiškai dirbantiems žmonėms artimiausioje ateityje gali paskatinti emigraciją ir problemos dėl to nematė.
Taip ir įvyko – emigracija padidėjo. „Esminis dalykas, jeigu mes žiūrime šį momentą, taip – rizikos yra (emigracijos didėjimui), tačiau jeigu žiūrime į perspektyvą, tie žmonės, kuriems didėja atskaitymai į socialinio draudimo fondą, kurie draudžiami įvairiomis socialinio draudimo rūšimis, kai anksčiau jie nebuvo jomis apdrausti, tai jiems suteikiamos papildomos socialinės garantijos tiek dabar gauti išmokas įvairiomis situacijomis, tiek ir ateityje gauti tokią pensiją, kad nereikėtų iš valstybės prašyti papildomos išmaldos. Reikia žiūrėti trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvą“, – laidoje postringavo premjeras.
Visa tai, kas yra „po kablelio“, apie didesnėmis sumomis apmokestintų dirbančiųjų gerovę ateityje, galima priskirti elementariai demagogijai, kurią šis politikas taip pat laiko savaime suprantama savo pareigų ir komunikacijos su visuomene dalimi. Tarkim, toje pačioje laidoje jis postringavo: „Vyriausybė yra pasakiusi, kad per pusę metų peržiūrės visą mokestinę aplinką. Manome, kad turėsime pasiūlymų žmonėms, kurie pradeda savo verslą <…> , Vyriausybė svarsto, kad iš esmės mokesčiai Lietuvoje neturėtų didėti“.
Tačiau tuo pat metu didinami mokesčiai už šildymą, urėdijų, šveitimo bei kitos reformos ne tik kelia, premjero žodžiais „riziką“, bet skatina emigraciją, pasiūlymų verslą pradedantys žmonės laukia iki šiol, o tai ką Vyriausybė pamatė peržiūrėjusi visą mokestinę politiką, ir atsispindi artimiausius mokesčių pakeitimus numatančiuose įstatymų projektuose: laikinas pajamų padidinimas skurdžiausiai uždirbantiems; pajamų sumažinimas daugumai aktyviausių dirbančiųjų (PVM mokesčio padidinimas), ir pajamų padidinimas daugiausiai uždirbantiems („Sodros“ įmokų lubų jiems įvedimas).
Pasisekė – reikalingi, nepasisekė – emigruokite
Kokią ateities viziją premjeras įsivaizduoja ir kam bus sudarytos galimybės Lietuvoje gyventi ateityje, galima sužinoti ne tik iš S. Skvernelio svaičiojimų, bet ir pasiklausius tų socialinių partnerių, su kuriais premjeras sutinka kalbėti, girdi, ką jie siūlo ir jų pasiūlymus bei pageidavimus įgyvendina. Tarkim, po kovo mėn. įvykusio S. Skvernelio susitikimo su investuotojais, kur buvo tariamasi dėl Darbo kodekso pakeitimų ir investuotojai turėjo savų pageidavimų, asociacijos „Investors‘ Forum“ (IF) valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas informavo žiniasklaidą, kad IF vyriausybei pristatė savo 13 pasiūlymų, kaip pagerinti šalies investicinį patrauklumą, įskaitant prašymą premjerui išspręsti „Sodros“ lubų įvedimo klausimą.
Pats premjeras po šio susitikimo apie investicijų pritraukimą aiškino, kad „<… > reikia užsienio ir vietos investuotojams leisti kurti konkurencingas darbo vietas, kurios leistų gauti žmonėms tokias pajamas, kad jie galėtų oriai gyventi ir pragyventi šalyje. Tam reikia, kad verslas nekonkuruotų darbo užmokesčiu, o varžytųsi darbo našumu. Tai turime skatinti ir tikrai skatinsime verslą investuoti į modernias technologijas fiskalinėmis ir mokestinėmis paskatomis“, – tuomet premjero žodžius citavo „Verslo žinios“.
Visa tai reiškia, kad „Sodros“ lubos nėra premjero pro langą žiūrint išmąstytas Lietuvos gelbėjimo planas. Yra plano autoriai, kurie ne tik kalbas parašo, bet ir nukreipia Vyriausybės vadovo žvilgsnį reikiama kryptimi. Priklausote tai grupei – išgyvensite, Lietuvos ateitis jums skirta, nepriklausote – emigruokite, vyriausybė neturi ko jums pasiūlyti. Ciniška, bet toks yra premjero pateikiamas pasirinkimas Lietuvos piliečiams.
Ateitis – elitui
Nuvilnijus pirmajai vyriausybės pristatytų numatomų mokestinių įstatymų pakeitimų komentarų bangai, premjeras žiniasklaidai išplatino tekstą, kuriame teigiama: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau. Jei paprasčiau – tiems, kurie uždirba 6000 eurų ir daugiau „į rankas“. Kodėl? Filosofija labai paprasta. Tokias algas gauna patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“.
Sunku būtų patikėti, kad tokia mokesčių naštos lengvinimo turtingiesiems argumentacija paties S. Skvernelio parašyta, o ne jam talkinančių komunikacijos specialistų, nes situacija itin subtili, tyčiojamasi iš Lietuvos gyventojų daugumos, tačiau šio teksto tikslas juk yra įtikinti daugumą gyventojų, kad jais rūpinamasi ir juoda yra balta. Paprastai S. Skvernelis nesismulkina, rėžia iš peties, kad bus taip, ir daro kaip „užrėžęs“, o šiuo atveju bandoma argumentuoti, įtikinti.
Vis dėlto tas pačias mintis premjeras išdėstė ir žodžiu, susitikimuose su žiniasklaida pristatydamas numatomus mokesčių pakeitimus, tad tenka konstatuoti, kad tokia verslininkų formuluojama jų švenčiausia nauda valstybei, premjeras įtikėjo, arba jų ir premjero požiūriai sutapo.
Valstybė – didelė įmonė
Bene taikliausiai premjero elgseną ginant verslininkų, investuotojų forumo išsakytus pageidavimus apibūdino politologas dr. Kęstutis Girnius. Anot jo, S. Skvernelis kalba ne kaip premjeras, bet kaip viršininkui siekiantis įtikti Lietuvos turčių asociacijos spaudos atstovas.
Kai stambųjį verslą atstovaujantys savininkai ir valdytojai bei investuotojai tvirtina, kad jie atneša didžiausią naudą visuomenei, kuria ir išlaiko darbo vietas, sumoka valstybei daugiausia mokesčių į biudžetą – tai suprantama, jie atstovauja savo socialinei grupei ir ją gina. Tačiau, kai taip pradeda tvirtinti vyriausybės vadovas, reiškia kad valdžia jau atvirai pradėjo tarnauti tiems, kurie valstybę įsivaizduoja su verslininkų sukurtomis darbo vietomis, sumokėtais mokesčiais ir jų grupės teikiama neįkainuojama nauda visuomenei.
Tai, kad verslininkų tikslas pelnas ir nieko kito, darbo vietos jiems reikalingos tol, kol jos neša pelną ir kol nerandama geresnio būdo pelnui gauti, tarkim, rankų darbą pakeičiant robotais ir pan., nutylima. Nutylima ir tai, kad verslas neužsiima socialine pagalba ir Lietuvoje kratosi visų įmanomų įsipareigojimų kitoms visuomenės grupėms, tarkim, priimant į darbą nesibodi pasidomėti, ar moteris neturi mažų vaikų, o vyresnio amžiaus piliečiams pareikšti, kad ieškomi jauni, gabiausi, išsilavinę ir perspektyvūs (t.y. ilgai galėsiantys nešti pelną) darbuotojai.
Kai savanaudiškas žmonių pelno siekimas premjero galvoje tampa „rūpinimusi žmonių ir visuomenės gerove“ – reiškia, kad demokratinę valstybės sistemą ištiko krizė. Nes valstybė tampa tik bankeliu, kuris perdalina pinigus, stengdamasis jų kuo daugiau surinkti iš visur, kur tik įmanoma, o daugiausia įmanoma iš tų, kurių yra šalyje daugiausia – tai vartotojai, jiems ir tenka pagrindinė mokesčių našta. Dalį surinktų lėšų „bankelis“ nenoriai turi atiduoti (ar pamaitinti per įvarius „maisto bankus“, nes taip pigiau) tiems, kurie ateis prašyti išmaldos – pensininkams, bedarbiams, neįgaliesiems ir kt. skurdžiams. O tų, kurie išmaldos neprašys (emigrantų), jų „bankelio“ suvestinėse ir nesimatys. Su entuziazmu „bankelis“ investuoja, leidžia pinigus ten, kur jie duos didžiausią grąžą, t.y. uždirbs tą patį pelną. Neįtikėtina, bet tai yra ne tik normalus lietuviškos verslo įmonės, bet ir demokratinės šalies vyriausybės veiklos modelis.
Emigravimo skatinimo planas veiksmingas
Negalima teigti, kad dėl situacijos, kuri ištiko Lietuvą, kalta būtent ši Valstiečių ir žaliųjų partijos valdžia ir jų paskirtas premjeras. Šimtais tūkstančių Lietuvos piliečių šalį paliko per 27 metus, į valdžią atėjus dabartiniams politikams, procesas tik paspartėjo ir nebūtų dramatizuotinas, jei ne vienas esminis dabartinės valdžios bruožas. Jeigu iki tol socialinė, demografinė, ekonominė aklavietė, į kurią šalis palengva ritosi, buvo patyrusių politikos vilkų dangstoma aptakia retorika, įvairiais beprasmiškais „Grįžkime į Lietuvą“ projektais ir politinių jėgų susitarimais: „Ką reikėtų keisti, kad išeiviai prisimintų savo šalį ir sugrįžtų“ – tai dabar matome „nuogą karalių“.
Dabartinei valdžiai emigracija nebėra problema, o ko gero, priešingai. Jei žmonės išvažiuos, ypač iš kaimų, bus galima pigiau supirkti dirvonuojančias žemės. Dideliems žemės plotams apdirbti reikės palyginti nedaug dirbančiųjų, be to, valdyti, kad ir sudėtingą žemės ūkio techniką, gali bet kas, ne tik Lietuvos gyventojai. Premjeras tokias vizijas ir įgyvendina, tarkim, atsižvelgiant į darbdavių interesus palengvindamas jiems darbuotojų atsivežimo iš trečiųjų šalių ir jų įdarbinimo sąlygas.
Kodėl ir kam emigracija naudinga?
Savaime suprantama, kad nereikės daug darbuotojų ir investuotojams, dirbantiems keliuose verslo centruose šalyje, informacinių technologijų (IT) plėtros centru Lietuva netapo, be to, IT ir nėra darbo vietoms imli sritis, nereikės daug Lietuvos piliečių ir ten. Todėl tie, kurių nereikės, yra „pertekliniai“ ir geriausia būtų jais atsikratyti. Su kokiomis problemomis Lietuva susidurtų, jeigu šie išvykę iš Lietuvos 850 tūst. gyventojų būtų Lietuvoje? Juk tie emigravusieji nėra 850 tūkst. darbdavių. Jų išvykimas taip pat gali reikšti ir tai, kad 23 proc. Lietuvoje mažesnė bedarbystė, nei ji galėtų būti, jei šie žmonės būtų šalyje pasilikę. Lietuvos biudžetas vis dar susidoroja su socialinių išmokų dydžiais, kuriuos reikia atiduoti išmaldų iš valstybės gavėjams.
Būtent tai ir pagrindžia vyriausybės vadovo vadinamąjį ciniškumą. Jis tikras ir natūralus, nes vizija – dvi Lietuvos. Kuo daugiau išvažiuos pirmosios, skaitlingiausios grupės, kaimų, inteligentijos, miestų ofisiukų darbuotojų, tuo geriau gyvensis antrosios Lietuvos, darbdavių, investuotojų, aukštųjų technologiją kūrėjų grupei, anot premjero tiems, kurie „patys gabiausi, itin aukštos kvalifikacijos vadovai ar specialistai“. Tokia Lietuva ir kuriama, toks ir yra šios vyriausybės tikslas. O kiti piliečiai, neapdovanoti gabumais, neįgiję aukštos kvalifikacijos ir paklausios specialybės, ne vadovai, o tarnautojai“, paprasčiausiai valstybėje ir nereikalingi, tad ir labai gerai, kad jie emigravo, emigruoja ir emigruos, ir ši vyriausybė dėl to jokios rizikos valstybės ateičiai nemato.
Reikalingi ir nereikalingi socialiniai partneriai
Iš esmės, identiška S. Skvernelio nuostata atsispindi ir jo bendravime su socialiniais partneriais. Pas premjerą durys atviros investuotojų forumo nariams, bet uždaros miškininkams, švietimo darbuotojams, darbininkų profsąjungoms. Jiems durys atviros prie kasų bilietams į vieną pusę iš Lietuvos.
Kad ši vyriausybė ypatingai skirtųsi nuo visų kitų, kurių Lietuvoje jau buvo 17, negalima teigti, tačiau S. Skvernelio vyriausybė „atidengė kortas“, ne tik parodė, kur ėjome ir kur atėjome, bet ir tai, kad kito kelio ir nebuvo nuo pat pradžių, ši vyriausybė jo neturi ir net nebandys ieškoti.
Jei šalies piliečiai būtų avinų banda, šioje vietoje būtų galima padėti tašką – 2108 m. atkurtoji Lietuvos valstybė savo egzistenciją baigs. Mes to keisto laiko nesulauksime, yra šiokių tokių vilčių, kad šios vyriausybės skatinamas emigracijos procesas bus pristabdytas, premjero elgsenos būdas, dėstomi išminties perlai ir realūs veiksmai daugumai piliečių nepatiko, S. Skernelio reitingai su trenksmu ritasi žemyn ir neigiami skaičiai jau pradeda dominuoti. Šiuo atveju skaičių teorija tikrai teisinga. Tačiau klausimas, kaip ištiks ir koks bus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sukurtos situacijos ir jų ciniškojo premjero epilogas – nevienareikšmis.
Šiapus ir anapus sienos: kokie scenarijai galimi?
Profsąjungos, reorganizuojamų švietimo įstaigų darbuotojai gąsdina, kad rudenį prasidės streikai. Jei šildymo sezonas prasidės anksčiau, gali prisiminti, kad nėra avinų banda ir pagrindinė Lietuvos gyventojų grupė, įvairiose srityse, įmonėse ir įstaigose dirbantys miestų gyventojai, ypač Valstiečių ir žaliųjų valdžios bei jų premjero nemėgstami vilniečiai, vartojai ir pagrindiniai mokesčių valstybėje mokėtojai.
Šalia to, valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, rugsėjo pabaigoje spręs – pabėgti ar pasilikti skęstančioje galeroje. Visa tai būtų normali, galbūt net iš tiesų atsinaujinimą paskatinanti visuomenėje, valstybėje, valdžios įstaigose įvykių eiga, jeigu ne vienas „bet“. Už sienos prasidės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, kuriose bus repetuojami imperinės valstybės armijos veiksmai ne tik šalyse, kur pratybos vyks, bet ir veiksmai į vakarus nuo Baltarusijos. O tai reiškia, kad tikėtini tokie ateities scenarijai. Vienas jų – vyriausybė remdamasi tikra ar tariama grėsme Lietuvai bandys visuomenės nepasitenkinimą nukreipti kitomis kryptimis, visus nenorėjusius emigruoti apkaltins šnipinėjimu nedraugiškos Lietuvai šalies naudai.
O antras scenarijus – „Zapad“ grėsmė yra arba taps ne tariama, o išties reali, jei visuomenės nepasitenkinimas bus reiškiamas ypač audringai. Taip pat klausimas, ar yra tik atsitiktinumas, kad įvykiai šiapus sienos ir reikšmingi įvykiai anapus sienos, jau panašu, kad sutaps, nors niekas šiuo metu negalėtų prognozuoti nepasitenkinimo vyriausybės sprendimais Lietuvoje intensyvumo bei būdų, kaip tai bus išreikšta, kaip ir „Zapad“ pratybų tikrųjų tikslų Baltarusijoje.
Nereikia pamiršti, kad Rusija ne tik planuoja ir įgyvendina savo imperines strategijas, bet ypač mėgsta pasinaudoti palankiomis situacijomis bei tokias situacijas kurti. Kokia rolė šioje Lietuvai nepalankioje strategijoje tenka S. Skverneliui? Daugelis jo sprendimų beprasmiški, tai pripažįsta įvairių sričių ekspertai, ekonomistai, švietimo ir mokslo specialistai, politologai, socialiniai valdžios partneriai, kuriems durys į vyriausybės kabinetus, atėjus S. Skverneliui, užsidarė.
Be to ir pats, tegu ir beprasmiškų sprendimų pristatymo visuomenei būdas, būdingas šiam buvusiam policininkui, provokuoja. Cinizmas yra prognozuojama žmogaus savybė, ji neįgyjama per vieną dieną. Tad kyla dar vienas kontraversiškas klausimas, ar tokių krizinių situacijų visuomenėje kūrimas yra tik paties žmogaus charakterio, žinių ir akiračio ribų sąlygotas, ar toks žmogus tėra įrankis, kitų gudresnių, suinteresuotų valstybių, socialinių grupių ar turtingų žmonių rankose.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte. Po dvišalio susitiko Prezidentė su Olandijos premjeru aplankė NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius.
Šalies vadovė pabrėžė, jog antras didžiausias investuotojas Lietuvoje Nyderlandai šiandien yra ir vienas pagrindinių mūsų saugumo partnerių.
Šiuo metu tarnybą Vokietijos vadovaujame NATO batalione atlieka 250 Olandijos karių, kurie į Lietuvą atvyko su savo pėstininkų kovos mašinomis, šarvuočiais ir kita technika.
Prezidentės teigimu, ES ir NATO rytiniame pasienyje tvyrant geopolitinei įtampai, Rusijai rengiantis plataus masto ir prieš Vakarus nukreiptoms puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, NATO batalionai yra neatsiejama regiono gynybos dalis ir geriausia atgrasymo priemonė.
Pasak šalies vadovės, tai, kad 9 valstybės apsisprendė atsiųsti savo karius į Lietuvą, o visame regione dislokuoti kariai iš 20 šalių, demonstruoja tvirtą NATO vienybę, ryžtą ir pasirengimą atremti bet kokią grėsmę Aljanso teritorijai bei žmonėms.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vien tik per pusmetį NATO batalionas ne tik tapo integralia krašto gynybos dalimi, bet ir dėl savo aktyvios socialinės bei labdaringos veiklos yra labai matomas Lietuvos visuomenėje. Olandų kariai aktyviai įsitraukė į socialinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“, vaikų globos namų auklėtiniams dovanoja turiningą vasaros laisvalaikį, padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius, patriotiškumą.
Šalies vadovės teigimu, tai puikus NATO solidarumo ir partnerystės pavyzdys.
Prezidentė taip pat pristatė Lietuvos gynybos stiprinimą – nuosekliai didinamas gynybos finansavimas, modernizuojamos gynybos pajėgos ir technika, sukurtos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos ir atkurta šauktinių tarnyba. Treti metai iš eilės Lietuvos jaunuoliai nuolatinę privalomąją pradinę karinę tarnybą renkasi savanoriškai.
Susitikime taip pat kalbėta apie dvišalius santykius, aktualius ES klausimus, Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių bendradarbiavimą.
Nyderlandus su Lietuva sieja aktyvus bendradarbiavimas ekonomikos ir verslo srityje. Tai 7-a pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė. Per šios valstybės Roterdamo ir Amsterdamo uostus keliauja 20 proc. visos Klaipėdos uosto krovos. Aktyvus bendradarbiavimas vyksta ir suskystintų dujų technologijų srityje – kartu su olandų bendrovėmis vykdomas „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymas autotransportu ir jūra, kasmet rengiamas dvišalis forumas SGD plėtros klausimais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Baltijos šalys jaučia tvirtą JAV paramą ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais, teigia Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį Taline susitikusi su JAV viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence).
Pasak Lietuvos vadovės, artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, mūsų šalyje gali suaktyvėti JAV oro patruliavimas.
„Matome, kad interesas Baltijos šalims iš Jungtinių Valstijų yra didelis, realus, rimtas, o svarbiausia, paremtas realiais darbais ir įsipareigojimais. Matome tai ir finansavimo didėjimu būtent mūsų regionui, ir didesnių karinių pajėgų dislokavimu, oro policijos sustiprinimu, tikimės Lietuvoje net septynių lėktuvų – beveik dvigubai – artimiausiu metu“, – po Baltijos šalių lyderių ir JAV viceprezidento susitikimo kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak Lietuvos vadovės, per susitikimą su M. Pensu nebuvo konkrečiai kalbėta apie rugsėjį numatytas pratybas „Zapad“, bet įvykiai regione atidžiai vertinami.
„Kalbėjome, kaip užtikrinti regiono saugumą, žinodami iš principo militarizaciją Kaliningrade (…). Aplink mus verda karinis gyvenimas, tai mes įvertiname labai aiškiai, suprasdami ir grėsmes, ir žinodami, kaip reikia tam pasiruošti, ir kalbame su savo partneriais amerikiečiais“, – sakė Prezidentė.
Kaip jau skelbta, JAV viceprezidentas M. Pensas pirmadienį Taline tvirtai patikino, kad Jungtinės Valstijos įsipareigoja ginti visas NATO sąjungininkes, tarp jų – ir Baltijos šalis, su nerimu žiūrinčias į Rusijos vykdomą regiono militarizavimą.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Pesimizmas. „Girtuoklių, savižudžių ir emigrantų šalis: kodėl Lietuvoje karaliauja pesimizmas“ – tokį straipsnį skelbia „RuBaltic“. Na, ir toliau pavaro: du trečdaliai šalies gyventojų mano, kad situacija šalyje blogėja, amerikiečių sociologai priskiria lietuvius prie mažiausiai reiškiančių teigiamas emocijas.
Nors šalies valdžia pasakoja apie ekonominę sėkmę ir gyvenimo lygio kilimą, Lietuvoje karaliauja socialinis pesimizmas, gimdantis rekordinį tiek Europos, tiek pasaulio mastu alkoholizmą, savižudybių skaičių ir emigraciją.
Toliau pasidžiaugiama, kad Rusija geria mažiau už Lietuvą, o ir savižudybių skaičiumi gerokai atsilieka. Ir apskritai, rusofobija Lietuvoje serga daugiausia valdančioji klasė, apsėsta skausmingų prisiminimų apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
O paprasti lietuviai neserga. „RuBaltic“ tiesiai neparašo, bet turbūt turėtume patys susiprasti, kad kaip nors humaniškai ar kitaip eliminavę valdančiąją klasę nustotume gerti, žudytis ir emigruoti. Pirmyn, vergai nužemintieji!
Neklusnioji Grybauskaitė. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko naujas JAV sankcijas prieš Rusiją, net kai oficialūs Briuselio atstovai išreiškė susirūpinimą dėl jų, rašo „Obzor”. Esą visai neseniai Europos Komisija pasisakė, kad JAV projektas gali turėti įtakos ES energetinei nepriklausomybei ir ES pasirengusi imtis priemonių, kad taip neįvyktų.
O mūsų Prezidentė teigia, kad principinė JAV Kongreso pozicija – tai rimtas signalas Rusijai, kad nuolaidžiavimo energetiniams Kremliaus projektams ir kišimuisi į kitų šalių vidaus politiką nebus. Išeina, kad neteisingai sako. Matyt, reiktų nuolaidžiauti Kremliui, nes Briuselis taip liepia.
Politinis kalno griovimas. „Lietuvos sostinės simbolis – mūsų problemų indikatorius“ – tokiu straipsniu Gedimino kalno šlaitų įsitvėrė „Litovskij kurjer“. Pakalbino žymų (?) Vilniaus kultūrologą Valerijų Zubakovą. O šis ir rėžė atsakingai, kad kaltas pasikeitęs klimatas, bet ne išorėje, o galvose tų žmonių, kurie vietoj techninių sprendimų ėmėsi grynai politinių.
Ir nuskuto kalną. Matyt, neturėję specialaus išsilavinimo žmonės, nesusiję su statybomis, kultūros paveldo saugojimu, jų galvose buvę tik „gražūs vaizdai ir preudoistorinės asociacijos“.
Susidomėjote, kur čia politika? Garsus kultūrologas paaiškina skundimosi „visi vagys“ stiliumi: senus specialistus nuėmė, nes šie paseno, o nauji, matyt, ir institutų nelabai lankė. Biudžeto milijonai buvo iššvaistyti medžių kirtimui, dabar dar milijonai bus iššvaistyti bandymams išsaugoti kalną.
Ir kai kas jau trina rankas, galvodamas, kaip tie milijonai bus „įsisavinti“. Juk sprendimą priims anoniminiai nebaudžiami politikai.
Taip, daug konkrečių faktų apie tai žino kultūrologas. Gaila, kad nė vienu nepasidalino…
Psichinė būklė. Koks gyvenimas Lietuvoje, tokios ir emocijos, – teigia „Litovskij kurjer“, remdamasis „Gallup“ tyrimu, kurio metu buvo įvertinta 142 šalių gyventojų emocinė būklė. Lietuviai atsidūrė tarp tų, kurie mažiausiai parodo teigiamų emocijų. O „Litovskij kurjer“ jau anksčiau rašė, kad Lietuvos gyventojų psichinė būklė – viena blogiausių ES.
Žodžiu, blogai. Turbūt reikia arba emigruoti, arba grįžti. Patys žinote kur.
Vagiame iš latvių. Tęsiama lietuvių ir latvių supriešinimo linija. Anksčiau teigta, kad latviai pateks į lietuvių energetinę vergovę. O praeitą savaitę „Litovskij kurjer“ atrado, kad lietuviai ir vagia iš latvių. Tiksliau, Latvijoje sukasi lietuviškos automobilių vagių gaujos, kurios pavogtus automobilius, savaime suprantama, dažniausiai pervaro į Lietuvą. Toliau parduoda į ES šalis, Rusiją, Tadžikistaną. Bet dažnai ir pačios lietuviškos gaujos jais naudojasi – kitų nusikaltimų atlikimui.
Įklimpome. Lietuva negali baigti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbų be ES finansavimo ir taip sudaro ekologinio pavojaus riziką savo, Latvijos ir Baltarusijos pasienio rajonams, – rašo rusiška „Sputnik.lt“ versija, remdamasi baltarusišku portalu „news.21.by“.
Kol Vilnius visu balsu kaltina kaimynę Baltarusiją dėl Astravo AE statybų, kad ši elektrinė neatitinka saugumo reikalavimų, patys lietuviai nesugeba užbaigti Ignalinos AE uždarymo. Taigi, Lietuva vis dar neatsisveikino su nesaugia branduoline energetika, tad tiek Baltarusija, tiek pasaulio bendruomenė turi daug daugiau priežasčių reikšti pretenzijas Lietuvai, ne Baltarusijai.
Tik priežastis propagandai. Baltarusijos ir Rusijos kariniai mokymai „Zapad 2017“ – tik priežastis propagandai prieš Rusiją ir Baltarusiją, teigia analitiniu save vadinantis portalas „RuBaltic.ru“. Esą, Vakarų šalyse pasirodė daugybė pranešimų, pranašaujančių Rusijos Federacijos įsiveržimą į Baltijos šalis, Ukrainą, tos pačios Baltarusijos okupaciją. Tačiau „RuBaltic“ ramina: į Baltarusiją neatvyksta Rusijos kariuomenė, tik nekalti ekspertai – tiekimo specialistai, ryšininkai, inžinieriai. Tad Vakarų spaudimas – ne racionalus, o emocionalus. Įsukta Vakarų struktūrų propagandinė mašina – nes „visa tai labai patinka politiniams oponentams Baltijos šalyse ir Lenkijoje“.
Reikalauja griežtumo. Rusija turėtų griežtai reaguoti į rusofobijos išpuolius, teigiama „RuBaltic“ straipsnyje, kuriame šnekinamas Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas. Straipsnis pilnas nelabai gudriai apsuktos demagogijos. Esą, respublikoje bandoma perrašyti Didžiojo tėvynės karo istoriją. Rusakalbių piliečių reikalaujama išduoti sovietinių karių išlaisvintojų atminimą. Čia vis apie tą patį NATO filmą apie pokario pasipriešinimo dalyvius.
V. Titovas išreiškė gana naują nuomonę: Rusija turėtų griežčiau reaguoti į bandymus falsifikuoti istoriją ir į politinio elito rusofobinius išpuolius. Tačiau paklaustas apie konkrečią situaciją, diplomatiškai suka uodegą: skandalas dėl „miško brolių“, pasak pono (draugo?) Titovo, labai sudėtingas ir nevienareikšmiškas. Rusija, kaip ir Lietuva, turėtų šiuo atveju švelniau reaguoti, tačiau pamiršti apie Baltijos šalių partizanų nusikaltimus negalima.
Į straipsnio pabaigą V. Titovas visai nusiramina, pamiršta, kad kvietė Rusiją griežčiau kovoti su rusofobija. Jo nuomone, į visus ginčytinus ir skausmingus dalykus reikia reaguoti ramiau, nereikia jų paversti absurdu. Istoriją juk visada perrašinėjo…
Štai kur tikras, lankstus politikas!
P.S. Mieli slaptai.lt skaitytojai,
Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nebespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį gavo Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimą dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų „Zapad 2017“ stebėjimo programoje.
Krašto apsaugos ministerijos vadovybė sveikina šį Baltarusijos karinės vadovybės kvietimą – toks atvirumas itin svarbus kaimynystėje esančioms šalims – ir tikisi, kad stebėtojams bus sudarytos galimybės susipažinti su visais svarbiausiais „Zapad 2017“ pratybų elementais, nurodoma KAM pranešime.
Baltarusija pagal Vienos dokumente numatytus reikalavimus yra informavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate apie pratybas „Zapad 2017“, kaip didžiausias Baltarusijos teritorijoje šiais metais vyksiančias pratybas.
Taip pat Baltarusija yra oficialiai paskelbusi, kad bus perduoti ir kvietimai kaimyninių valstybių kariniams ekspertams (Lietuvos atveju – Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriui) atvykti rugsėjo 14-20 d. stebėti pratybų aktyvios fazės Baltarusijos teritorijoje. Pastarojo kvietimo Lietuva dar nėra gavusi.
Rusija pratybų „Zapad 2017“ atskirai nėra deklaravusi. Šalies atstovai liepos 13 d. NATO-Rusijos Tarybos posėdyje Briuselyje yra surengę pratybų pristatymą, bet Rusija iki šiol nėra paskelbusi apie ketinimus kviesti stebėtojus į jos teritorijoje vyksiančią pratybų dalį.
Šis retorinis klausimas jau seniai skamba mano ausyse.
Pagaliau mūsų „pliką“ padangę pradės ginti rimčiau. Puikiai žinome, jog šiuolaikiniame kariniame konflikte dažniausiai laimi ne tas, kuris turi daugiau gyvosios jėgos ar konvencinės ginkluotės , o tas, kas turi pranašumą „ore“, t. y. aviacijoje, priešlėktuvinėje ar priešraketinėje gynyboje. Kadangi Lietuva yra ir jūrinė valstybė, tai dar prisideda ir jūrų pajėgų galia.
Lietuva šiandien tokių pajėgumų neturi ir įsigyti ar sukurti taip pat neišgali, tai turime būti dėkingi savo NATO partneriams, kurie mus remia. Manau, jog JAV žengė šį žingsnį neatsitiktinai, o dėl „Kremliaus karinės galios“ demonstravimo Sirijoje bei Ukrainoje. „Kremliaus virusas“ padaryti Rusiją vėl imperine valstybe užkrėtė ir JAV, kur pagrindiniu D. Trumpo rinkiminiu lozungu tapo „make America great again“.
Panašus noras, kaip ir Rusijoje, tapo rinkiminiu leitmotyvu, kuris ir padėjo laimėti rinkimus. Kurios šalies piliečiai nenorėtų didžiuotis savo valstybe? Mūsų valstybė, karinio potencialo požiūriu yra silpna, todėl mūsų privalumas yra patriotizmas, t. y. noras ir mokėjimas gintis bei ginti savo bei šalies vertybes. Šias vertybes lietuvių tauta gynė ir gina jau per tūkstantį metų, todėl ir mes jaunajai kartai, privalome jas įskiepyti. Tokia yra mūsų tautos išlikimo kaina.
Valstybė gali išlikti, tačiau tautai gresia išnykimo pavojus. Statistika negailestinga, joje konstatuojama, kad šiemet Lietuvą paliko dešimčia tūkstančių daugiau piliečių nei pernai per tą patį laikotarpį. Galime teigti, jog Lietuvos egzistencijai iškilo grėsmė, todėl skubiai reikia esamą situaciją keisti iš pagrindų, kitaip tikrai neliks nei kam dirbti, nei kam ginti.
Vyresnieji patriotai baigia išmirti, o jaunesnieji baigia palikti mūsų šaly, t. y. bėga kaip „žiurkės“ iš skęstančio laivo. Aš jų nekaltinu, tai mes patys kalti, jog nesugebėjome išsirinkti tokių politikierių, kurie savo darbais įrodytų, kad tarnauja savo tautos ir valstybės gerovei, o ne savo klanui ar kišenei.
Aš nenoriu neigti Lietuvos integracijos į ES ar NATO privalumų, tačiau šis procesas neturi užgožti Lietuvos kaip valstybės išlikimo. Besidžiaugdami ir būdami euforijoje, nepastebimai užsimirštame, kad čia gyvena mūsų tautiečiai, kurie nori gyventi taip, kaip tūlas vakarų europietis.
Tačiau Lietuvos tauta nėra nei kvaila, nei naivi, kad aklai tikėtų politikierių žodžiais. Dvigubų standartų taikymas, pažadų bei atliktų darbų vertinimas, ir po tokios gyvenimo realybės norisi „užsimiršti“ arba palikti šią „ašarų pakalnę“. Taigi turime, ką turime. Kas toliau? Valdančiųjų reitingai krinta, opozicijos auga. Suprantama, jog sunku būti geru visiems, bet būti geru tik sau ir saviems yra dar blogiau. Išskirtiniai išrinktųjų pažadai tampa eiliniais plepalais, kurie dar labiau stumia mūsų tautą į neviltį.
Tačiau grįžkime prie temos apie priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą.
Žinome, jog panašios sistemos yra ar bus dislokuotos Europos šalyse, kurios suteiks daugiau saugumo bei pasitikėjimo savimi. Įvairių modifikacijų „Patriot“ be JAV turi įsigijusios Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Ispanija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Jordanija. Naujieji JAV priešraketinės gynybos kompleksai pradėti kurti Lenkijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Norisi tikėti, jog į Lietuvą pratyboms atgabentas „Patriot“ kompleksas liktų čia neribotam laikotarpiui.
Lenkija, Lietuva ir kitos šio regiono šalys nejaukiai jaučiasi žinodamos, kad Kaliningrado srityje dislokuotos Rusijos trumpojo nuotolio balistinės, o gal ir kitokios iš sausumos leidžiamos sparnuotosios raketos galėtų būti panaudotos greitos atakos metu.
Kodėl Rusija iš viso turėtų prieštarauti dėl „Patriot“, jei pati yra dislokavusi ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300 ir S-400 Kaliningrado srityje – prie pat NATO valstybių sienos?
Šių raketų smūgis į NATO šalių vadavietes, amunicijos sandėlius, oro uostus ir kitus strateginius objektus galėtų trumpam ar visam laikui paralyžiuoti atakuojamų šalių karines pajėgas bei politinę vadovybę. Kad Rusija treniruojasi būtent tokioms atakoms, parodė ankstesnės pratybos „Zapad“, kai Rusija imitavo balistinių raketų su branduoliniais užtaisais smūgį Varšuvai. Kitos šiame regione vykusios karinės pratybos dar kartą įrodė, kad Kremlius vykdo NATO šalių karinių pajėgumų patikrą bei demonstruoja savo „raumenis“.
Suprantamas Kremliaus noras demonstruoti savo jėgą ne tik atgrasymo tikslais, bet ir kaip bauginimo priemonę, ypač, kai pati vykdo agresinę karinę politiką. Nepaisant džiugių naujienų, stiprinant mūsų šalies bei NATO valstybių saugumą bei gynybinius pajėgumus, mane labiausiai jaudina demografinė Lietuvos situacija. Ar dar ilgam mums užteks Lietuvos patriotų? Kitaip tariant, ar išliks lietuviai kaip tauta?