Zaporižios AE. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 17 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valstybinė atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ nuolat gauna informacijos, kad Rusijos kariuomenė minuoja Zaporižios atominę elektrinę. Tenykštė padėtis tebėra sudėtinga. Tai pareiškė „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Okupantai rusai ir toliau naudoja AE kaip savo karinę bazę. Reguliariai gauname pranešimų, kad jie minuoja mūsų elektrinę“, – nurodė P. Kotinas. Jis pažymėjo, kad yra stebimas jėgainės radiacinis statusas, kurį fiksuoja už 5 km nuo elektrinės esantys specialūs jutikliai. „Energoatom“ vadovas taip pat teigė, kad AE dirba Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai, kurių teikiama informacija padeda suprasti, kas vyksta jėgainėje. Nepaisant to, rusai neleidžia agentūros atstovams apsilankyti visose vietose, kuriose reikia atlikti inspekcijas.
Kaip jau skelbta, liepos 4 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai perspėjo, kad įsibrovėliai rusai galimai ruošiasi provokacijoms Zaporižios AE. Liepos 12 d. TATENA paskelbė, kad per jėgainės patikrinimą organizacijos ekspertai neaptiko jokių minų ar sprogmenų. Tačiau agentūra pripažino, kad vis dar laukia, kol jai bus suteikta prieiga prie trečiojo ir ketvirtojo reaktorių blokų stogų, gavus pranešimų, jog ten gali būti padėta sprogmenų.
Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, kovo 4 d. (dpa-ELTA). Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporožės atominę elektrinę pietų Ukrainoje.
„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų“, – anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.
Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos.
„Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu“, – sakė H. Haluščenka.
J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. „Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos”, – tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad penktadienio naktį Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje įvykę kariniai veiksmai yra vienas iš signalų paspartinti sprendimą dėl neskraidymo zonos paskelbimo virš Ukrainos. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai reikštų Vakarų konfrontaciją su Rusija, todėl būtina įvertinti iniciatyvos kainą.
„Žinoma, kad taip (ELTA – signalas spręsti dėl neskraidymo zonos paskelbimo). Atominių jėgainių įtraukimas ir tai, kad Rusija nevengia naudoti ginklų prieš tokius objektus, savotiškai baugindama, natūralu, kad reikalingas toks sprendimas“, – penktadienį Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Visgi L. Kasčiūno teigimu, nors svarstyti klausimą dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos būtina, tačiau dar nėra aišku, kaip sprendimą reikėtų įgyvendinti praktiškai.
„Be jokios abejonės, mes visi suprantame, kad to reikia, bet visada yra klausimas, kaip tai praktiškai įgyvendinti. Tai pirmas žingsnis – sprendimą reikia priimti su Jungtinėmis Tautomis, kurios formaliai ir teoriškai turėtų spręsti šiuos dalykus. Bet Rusija tikrai blokuos bet kokią iniciatyvą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Kitas variantas yra ieškoti kažkokių norinčių, galinčių valstybių koalicijų, kurios nori taikos. Natūralu, kad, teoriškai modeliuojant situaciją, įsitrauktų kaimyninės šalys. Mes Lietuvoje galime daug ką sakyti, norėti daug ko, bet svarbu kalbėti ir apie resursus, ir apie technines galimybes“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anot NSGK pirmininko, sprendimo įgyvendinimui reikalingus resursus turi tik didžiosios Vakarų šalys, todėl, akcentuoja jis, būtent jos ir turėtų tai spręsti.
„Tai tą turi daryti tie, kurie turi tuos resursus, tai didžiosios Vakarų šalys, Amerika, britai ir kiti. Nes reikia ir radarų prie Ukrainos sienos, tada reikia sektorių, kurie perimtų lėktuvus ir trečias dalykas, tai reikia ir smūgio galimybės numušti. Klausimas, kas tą gali užtikrinti, tai atsakymas, kad, be abejo, tik didžiosios Vakarų šalys“, – kalbėjo jis.
Visgi, anot L. Kasčiūno, toks sprendimas reikštų Vakarų įsitraukimą į Rusijos karą.
„Ir, natūralu, kad tai reikštų konfliktą su Rusijos Federacija, tai čia yra faktas. Tai raginame ir sakome, kad reikia daryti, bet reikia įvertinti ir viso to kainą“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad penktadienio naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainoje esančią Zaporožės atominę elektrinę. Po apšaudymo kilus gaisrui, Ukrainos avarinės tarnybos pranešė, kad situacija stabilizuota ir pavojaus gyventojams nėra.
Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.
NATO pastaruoju metu sulaukia vis daugiau raginimų paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną, siekiant neleisti Rusijai ten naudoti savo orlaivių. Tačiau daugelis nerimauja, kad tai tik paaštrintų konfliktą.
Zaporožės atominės elektrinės branduolinio saugumo skyriaus viršininkas Sergejus Klimovas rastas negyvas. Tai penktadienį pranešė Ukrainos leidinys „Gazeta.zp“.
Kūną jo bute Energodaro mieste aptiko greitosios pagalbos brigados medikai. Preliminariais duomenimis, atominės jėgainės darbuotojas nusižudė.
