Ženeva

Trumposios naujienos

Džo Baideno ir Vladimiro Putino akistata. Youtube.com

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po pirmojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Ženevoje teigė, kad V. Putino tonas per derybas buvo „pozityvus“, tačiau Rusijos prezidentui jis pasakęs, kad Vašingtonas netoleruos Maskvos kišimosi į JAV demokratiją.
 
„Viso susitikimo metu tonas buvo geras, pozityvus, – spaudos konferencijos Ženevoje metu žurnalistams sakė J. Bidenas. – Nebuvo jokių staigių veiksmų.“
 
Susitikimas viloje ant Ženevos ežero kranto surengtas, įtampai tarp Rusijos ir JAV pasiekus aukščiausią tašką per daugelį metų. J. Bidenas taip pat pripažino, jog būta nemažai nesutarimų.
 
Tačiau jis pabrėžė, kad „atmosfera nebuvo įtempta“. JAV prezidento teigimui, „to jau ir taip būta pakankamai“.
 
J. Bidenas teigė V. Putinui aiškiai parodęs, jog „netoleruos bandymų pažeisti mūsų demokratijos suvereniteto ar mėginimų destabilizuoti demokratinius rinkimus“. „Į tai mes atsakysime“, – sakė JAV prezidentas.
 
Jis taip pat teigė V. Putinui pasakęs, kad „tam tikra kritinė infrastruktūra negali būti atakų taikiniu – kibernetinių ar kokių kitų“. „Daviau jam visą sąrašą“, – sakė JAV prezidentas.
 
Abu lyderiai sutarė nurodyti ekspertams parengti bendras gaires dėl to, „kas yra neliečiama“, ir „spręsti konkrečius atvejus, kurie kyla kitose šalyse, vienoje iš mūsų šalių“, teigė J. Bidenas.
 
„Atsakingos šalys turi imtis veiksmų nusikaltėlių, kurie jų teritorijoje vykdo kibernetines atakas ir reikalauja išpirkos, atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
 
J. Bidenas tikino perdavęs V. Putinui, kad JAV taip pat turi „reikšmingus kibernetinius pajėgumus“ ir Rusijos lyderis esą tai žino.
 
J. Bidenas taip pat pakomentavo V. Putino komentarus, kuriais jis pateisina susidorojimą su opozicija Rusijoje, kad išvengtų tokios situacijos kaip riaušės JAV Kapitolijuje sausį.
 
„Tai yra absurdiškas palyginimas. Viena yra kuomet nusikaltėliai prasiveržia per kordoną, patenka į Kapitolijų, nužudo policijos pareigūną ir yra nuteisiami, ir visai kas kita yra, kai žmonės prieštarauja, žygiuoja prie Kapitolijaus ir sako, kad jūs neleidžiate man laisvai kalbėti“, – tikino J. Bidenas.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį teigė esąs įsitikinęs, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mažiausiai nori naujo Šaltojo karo. J. Bidenas taip pat teigė jam pasakęs, kad kritinė infrastruktūra „negali būti“ kibernetinių atakų taikiniu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.17; 07:00
 
Trumposios naujienos

V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas trečiadienį savo susitikimą pradėjo rankos paspaudimu prie Ženevos vilos, kur abu prezidentai planuoja kalbėtis apie didžiausias JAV ir Rusijos santykių problemas per pastaruosius metus.
 
Po susitikimo šeimininko, Šveicarijos prezidento Guy Parmelino, įžangos J. Bidenas ištiesė ranką V. Putinui, ir tai buvo pirmasis rankos paspaudimas V. Putinui nuo sausio mėnesio, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
 
„Visada geriau susitikti akis į akį“, – sakė J. Bidenas, kai abu vyrai atsisėdo su savo aukščiausiais diplomatais, pradėdami viršūnių susitikimą, kuriame Šaltojo karo dvasia sklandė virš dabartinio JAV susirūpinimo dėl Rusijos kibernetinių atakų ir to, ką Baltieji rūmai vertina kaip pavojingą poslinkį į autoritarizmą.
 
Stengdamasis skambėti pozityviai, V. Putinas sakė tikintis, kad „susitikimas bus produktyvus“, kai jiedu liks „tete-a-tete“.
 
Nors susitikimo aplinka – prabangi vila su vaizdu į Ženevos ežerą – ir vaizdinga, tačiau laukia alinanti diplomatinė akistata, kuri gali trukti iki penkių valandų ir be jokių pietų pertraukų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 15:21
Trumposios naujienos

V. Putinas atvyko į Ženevą. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atskraidinęs lėktuvas nusileido Ženevoje. Rusijos vadovas vyks į susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.
 
V. Putinas atsisakė planuoto oficialaus Šveicarijos prezidento sutikimo oro uoste ir ketina važiuoti tiesiai į „Villa La Grange“, kur nekantriai lauktas J. Bideno ir V. Putino susitikimas turi prasidėti apie 13.30 val. (14.30 val. Lietuvos laiku).
 
Vila virš Ženevos ežero yra mažiau nei 10 km nuo oro uosto. Automobilių kolona turi važiuoti per Ženevos centrą. Eismas ten praktiškai sustojęs.
 
Abiejų šalių teigimu, tikimasi, kad derybos truks bent 4–5 valandas. Vakare abu prezidentai ketina išvykti namo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 14:37
Trumposios naujienos

Ženeva laukia J. Bideno ir V. Putino. EPA-ELTA nuotr.

Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų trečiadienį Ženevoje įvyks pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas. Nekantriai laukiamas susitikimas, kuris vyks J. Bideno iniciatyva, prasidės 14.00 val. Lietuvos laiku ir truks 4-5 valandas, pranešė ir Baltieji rūmai, ir Kremlius.
 
J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
 
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
 
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
 
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis  dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
 
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 00:01
Trumposios naujienos

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas po savo viršūnių susitikimo Ženevoje kitą trečiadienį atskirai bendraus su žurnalistais.
 
JAV vyriausybės atstovas šeštadienį pareiškė, kad J. Bidenas po pokalbių surengs atskirą spaudos konferenciją. V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas valstybinei agentūra „RIA Novosti“ sakė, kad ir Rusijos prezidentas planuoja atskirą susitikimą su žiniasklaida.
 
Anot JAV vyriausybės, atskira spaudos konferencija yra „tinkamas formatas aiškiai informuoti laisvą žiniasklaidą apie temas, kuriomis susitikime buvo kalbėta – tiek turint omenyje klausimus, kuriais mūsų nuomonės galbūt sutampa, tiek klausimus, kuriais mūsų pozicijos labai skiriasi“.
 
Branduolini ginklą turinčių JAV ir Rusijos santykiai tradiciškai yra įtempti. Pastaruoju metu jie dar labiau pašlijo, be kita ko, dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.13; 08:07
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė „ieškąs“ galimų atsakomųjų priemonių, kai Baltieji rūmai susiejo Rusiją su kibernetine ataka prieš pasaulinę mėsos perdirbimo milžinę JBS.
 
Žurnalistų paklaustas, ar imsis veiksmų prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo susitiks Ženevoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vėliau šį mėnesį, J. Bidenas sakė: „Mes atidžiai stebime šį klausimą“.
 
Kibernetinė ataka reikalaujant išpirkos prieš Brazilijos bendrovės JBS antrinę įmonę JAV vėl paskatino kaltinimus Rusijai, kad ši priglobia ir dengia kibernetinius nusikaltėlius.
 
Paklaustas, ar V. Putinas jį išbando prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas atsakė „ne“.
 
Trečiadienį Federalinis tyrimų biuras išpuolį priskyrė „REvil and Sodinokibi“, kurie, pasak ekspertų, yra du tos pačios įsilaužėlių grupės, susijusios su Rusija, pavadinimai ir teigė, jog „kruopščiai dirba tam, kad grėsmę keliantys veikėjai būtų patraukti atsakomybėn“.
 
Baltieji rūmai teigia, kad J. Bidenas iškels JAV susirūpinimą dėl šio klausimo per aukščiausiojo lygio susitikimą birželio 16 dieną, taip pat prieš tai vyksiančiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose su sąjungininkais G7 grupėje, Europos Sąjungoje ir NATO.
 
„Tikimės, kad tai bus diskusijų klausimas per visą prezidento kelionę“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.
Trumposios naujienos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl „labai ilgos“ koronaviruso pandemijos. PSO nepaprastosios padėties komitetas prognozuoja, kad pandemija truks „tikrai labai ilgai“, šeštadienį Ženevoje pranešė organizacija.
 
Covid-19 pavojus išlieka „labai aukštas“. Todėl komitetas pabrėžia, kad būtinas „nacionalinis, regioninis ir globalus atsakas“ į pandemiją.
 
PSO vadovas Adhanomas Ghebreyesusas Nepaprastosios padėties komitetui pareiškė, kad pandemija yra šimtmečio krizė, kurios padariniai dar bus juntami dešimtmečius. Ekspertai sutaria, kad viruso plitimas ir toliau yra „tarptautinio masto ekstremali padėtis“.
 
Kartu komitetas įspėjo, kad dėl „socialinio ekonominio spaudimo“ gali prasidėti nuovargis vykdant kovos su virusu priemones. Jis taip pat paragino PSO spartinti tyrimus dėl viruso, be kita ko, aiškintis įvairias jo perdavimo galimybes, potencialias mutacijas ir imuniteto klausimą.
 
Komiteto posėdis truko šešias valandas. Jam priklauso 18 narių ir 12 patarėjų. Komitetas vėl rinksis po trijų mėnesių.
 
Agentūros AFP skaičiavimu, pasaulyje naujasis koronavirusas patvirtintas 17,5 mln. žmonių. Daugiau kaip 680 000 pacientų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.02; 00:30
Atsargiai

Sekmadienį Ženevos gyventojai balsavo už naują kontraversišką „sekuliarizmo įstatymą“, be kitų punktų, draudžiantį išrinktiems atstovams ir valstybės tarnautojams nešioti akivaizdžiai religinius simbolius, praneša AFP.

Įstatymui pritarė daugiau nei 55 proc. balsavusių šio Šveicarijos kantono gyventojų, nepaisant nuogąstavimų, kad jis gali būti diskriminuojantis, ypač musulmonių moterų atžvilgiu. Kai kurie įstatymo kritikai mano, kad jis prieštarauja Konstitucijai.

Ženevos kantone, kuris daug amžių buvo religijos laisvės ir tolerantiškumo centras, siekta pakeisti 1907 m. priimtą įstatymą.

Naujuoju teisės aktu siekiama išplėsti dialogą tarp religinių grupių ir valstybės, aiškiau apibrėžiant religinių įsitikinimų raiškos ribas viešojoje sferoje.

Įstatymo rėmėjai tvirtina, kad jis aiškiau nustatys Ženevos konstitucijoje įtvirtintus principus, apsaugojančius tikinčiųjų ir netikinčiųjų religinę laisvę.

Dešiniųjų valdomas Ženevos kantono parlamentas įstatymo projektą priėmė pernai balandį. Jam pritaria ir trys pagrindinės Ženevos religinės bendruomenės – Protestantų, Romos katalikų ir Senoji katalikų bažnyčios.

Tačiau jam priešinosi kairieji, žalieji, feministės, profsąjungos ir musulmonų grupės, surinkusios pakankamai parašų tam, kad dėl įstatymo balsuotų gyventojai.

Kritikų teigimu, tai represinis ir diskriminuojantis teisės aktas. Kai kurie jį smerkia kaip islamofobinį ir nutaikytą prieš galvos apdangalus nešiojančias musulmones moteris.

Mokytojoms Ženevoje jau ir taip draudžiama dėvėti akivaizdžiai religinę simboliką turinčius apdangalus, įskaitant hidžabus, o dabar draudimas būtų taikomas ir išrinktiems atstovams bei valstybėms tarnautojams.

Priešinantis naujajam įstatymui pateiktos dvi apeliacijos, jų priėmimas neleistų taikyti įstatymo, nepaisant sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 07:18

Žvalgyba

Ženeva. Youtube.com nuotr.

Boris Busslinger / Le Temps

Štai jau keletą savaičių daugėja incidentų tarp Šveicarijos ir Rusijos. Interviu Šveicarijos laikraščiui Le Temps Ženevos universiteto Globalinių tyrimų instituto gynybos ir saugumo srities ekspertas Aleksandras Votraveris iššifravo šią situaciją.

„Niekas neginčija fakto, kad Šveicarijoje daug šnipų. Tarptautinė Ženeva, jos MGB (mokslinė-gamybinė bendrovė) ir JTO – tai magnetas agentams, ir tai nieko nestebina. Tarp diplomatijos ir žvalgybos nėra pertvarų, ir vaizduoti, kad Šveicarijoje ar tarptautinėje Ženevoje nėra šnipų, – tai iliuzija. Ir vis dėlto yra esminis skirtumas: problema – ne priklausymas žvalgybos tarnybai, o nelegali šnipinėjimo veikla“, – sakė A. Votraveris.

„Visos vyriausybės nori kontaktų su užsienio žvalgybos tarnybomis. Jeigu Rusijos žvalgyba tiria Šveicarijoje kokį nors kriminalinį tinklą, kurį sudaro, pavyzdžiui, iš Rytų Europos šalių kilę piliečiai, tai nėra jokios problemos. Reguliariai ir intensyviai bendradarbiaujama kovojant prieš terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ar radikalizaciją, bet kokią neteisėtą prekybą, pinigų plovimą ir net piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis. Tačiau kai Rusijos žvalgyba šnipinėja Špico laboratorijoje (kuri dalyvavo tiriant Skripalių bylą), tai čia jau kyla problemų“, – aiškina ekspertas.

„Anot konfidencialaus pranešimo Šveicarijos Federacinei tarybai, vos ne kas ketvirtas Rusijos diplomatas iš tikrųjų yra šnipas. Tai tiesa?“ – paklausė žurnalistas.

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

„Gal net daugiau, nei kas ketvirtas. Bet esmė ne čia, – atsakė leidinio pašnekovas. – Žvalgyboje yra trys sferos, kurios smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Informacijos įgijimas, analizė ir sklaida. Pirmoji sfera – tai susiformavęs žvalgybos agentų įvaizdis – tų „džeimsų bondų“, kurie gauna informaciją, naudodamiesi techninėmis priemonėmis arba įsilaužimais. Tačiau šitą veiklą nuo kitų žvalgybos specialybių skiria neperžengiama siena, ji labiau sąlyginė nei informacijos analizė, kur meistriškumo paslaptys ir metodai pasireiškia įvairiose mokslinėse-gamybinėse bendrovėse, kompanijose ir bankuose. Gana skylėta siena skiria diplomatines ir tarptautines organizacijas – tie patys žaidėjai reguliariai pereina iš vienos pusės į kitą“, – komentuoja Votraveris.

„Šveicarijos ambasadoriaus Rusijoje pono Rosje iškvietimas – tai Kremliaus atsakas po Užsienio reikalų departamento vadovo Ignacijaus Kasiso (Ignazio Cassis) pasisakymo, kad situacija „neleistina“. Rusija turi teisę reikalauti kokių nors paaiškinimų. Nors santykiai tarp mūsų šalių ne visada buvo geriausi. Rusija suinteresuota išsaugoti Šveicariją savo pusėje. Mūsų šalis išties vaidina svarbų vaidmenį daugelyje dosjė, tiesiogiai susijusiuose su Maskva, tokiuose kaip Irano branduolinis sandėris, Ukrainos krizė ar cheminiai ginklai Sirijoje“, – pažymi ekspertas.

„Vienas iš Vladimiro Putino tikslų – bipoliarinės arba multipoliarinės sistemos atkūrimas – numato suteikti neutraliai ir neprisijungusiai Šveicarijai svarbų tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Be to, du taikos procesai Sirijoje, Ženevos ir kitas, vykdomi lyderiaujant Rusijai, šiuo momentu konkuruoja tarpusavyje. Tokiu būdu abi šalys turi pakankamai pagrindo dialogui viena su kita“, – taip mano Votraveris.

Informacijos šaltinis: Le Temps

2018.09.24; 06:38

Trumposios naujienos

Šiemet migracijos srautai Viduržemio jūra, palyginti su pernai, sumažėjo perpus, informavo Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Nuo šių metų sausio mėnesio iki birželio mėnesio vidurio šiuo keliu pasiekti Europą mėgino apie 40 tūkst. asmenų.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Viduržemio jūroje žuvo 857 migrantai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo apie 2 tūkst. asmenų.

„Nepaisant to (aukų skaičiaus mažėjimo, – ELTA), Viduržemio jūra išlieka pavojinga vieta nelegaliems migrantams“, – Ženevoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė TMO atstovas Joelis Millmanas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 08:07