Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Niujorkas, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) trečiadienį pareiškė, kad Baltarusijos pasieniečiai gali būti kalti dėl migrantų kankinimo šalies pasienyje su Lenkija, bet pridūrė, kad abi šalys padarė „rimtų žmogaus teisių pažeidimų“.
 
HRW savo ataskaitoje teigė, kad abi vyriausybės „privalo užkirsti kelią tolesnėms mirtims, užtikrindamos reguliarią humanitarinę pagalbą pasienio zonoje įstrigusiems žmonėms“.
 
HRW tyrėjai teigė, kad išsamiai apklausė 19 žmonių, kai kuriuos iš jų „Lenkijos pasieniečiai stūmė atgal, kartais naudodami jėgą“. Jie teigė, kad toks stūmimas „pažeidžia ES teisėje numatytą teisę į prieglobstį“, ir paragino ES „pradėti solidarizuotis su abiejose sienos pusėse kenčiančiomis ir mirštančiomis aukomis“.
 
Pasak jų, Baltarusijoje pasieniečių „smurtas, nežmoniškas ir žeminamas elgesys bei prievarta“ yra „įprastas reiškinys“.
 
HRW pridūrė, kad toks elgesys „kai kuriais atvejais gali būti laikomas kankinimu, pažeidžiančiu Baltarusijos tarptautinius teisinius įsipareigojimus“.
 
ES ir JAV kaltina Baltarusiją sukėlus krizę, keršijant už ES sankcijas nelegitimiam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris beveik tris dešimtmečius būdamas valdžioje žlugdė opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.
 
A. Lukašenka BBC sakė, kad Baltarusijos pasieniečiai „galbūt“ padėjo migrantams pereiti sieną, tačiau neigė juos atgabenęs į Baltarusiją ir ragino ES juos priimti.
 
Baltarusijos skaičiavimais, šalyje yra apie 7 000 migrantų.
Pats tikrasis velnias. Slaptai.lt foto
 
„Nors Baltarusija šią situaciją sukūrė, nepaisydama padarinių žmonėms, Lenkija taip pat yra atsakinga už dideles kančias pasienio teritorijoje“, – pareiškė HRW vyresnioji Europos ir Centrinės Azijos tyrėja Lydia Gall.
 
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad trys žmonės apkaltino Lenkijos pasieniečius, jog šie išskyrė jų šeimas, netgi vaikus nuo tėvų, nuveždami tuos, kuriems reikia medicininės pagalbos, į ligoninę, o kitus šeimos narius išsiųsdami atgal į Baltarusiją.
 
Baltarusija ir Lenkija raginamos „nutraukti stumdymą pirmyn-atgal ir leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant žurnalistus bei žmogaus teisių darbuotojus, patekti į šiuo metu ribojamas pasienio zonas“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.11.24; 08:33

Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas ketina įstatyme aiškiau reglamentuoti, kas gali užsiimti dresūros veikla.
 
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko pateiktoms tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms.
 
Po pateikimo jas palaikė 71 Seimo narys, prieš buvo 7, susilaikė 35 parlamentarai. Toliau jas svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
 
Siūlomas teisinis reguliavimas numato, kad leidimų verstis gyvūnų dresūra išdavimo tvarką ir kvalifikacinius reikalavimus asmenims, užsiimantiems dresūra, nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 
 
Taip pat numatoma, kad dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus galėtų tik fiziniai asmenys, atitinkantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Kokerspanielis. Slaptai.lt nuotr.
 
Voveraitė. Slaptai.lt nuotr.

Pagal siūlomą projektą, „šunų dresuotojas – šunų dresūra užsiimantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis asmuo“, „šunų dresūra – šunų mokymas paklusti, bendrųjų praktinių ir socialinių įgūdžių formavimas, rengimas sporto varžyboms.“
 
Pasak L. Jonausko, šiuo metu gyvūnų dresūra nėra aiškiai reglamentuota, o dresuotoju gali tapti bet kas.
 
Parlamentaras tikisi, kad siūlomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos padės sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, skatins pozityvią dresūrą, padės kelti dresuotojų kvalifikaciją.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.09.22; 05:36

Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė sako, kad po pastarųjų įvykių Širvintose iš skelbimų portalų pradėjo dingti pasiūlymai įsigyti veislinių naminių gyvūnų.
 
„Sprogus visam šitam Lietuvos pūliniui, pradėjo masiškai dingti skelbimai iš skelbimų portalų, kurie buvo pagrindiniai daugintojų pareiškimai visuomenei, kad yra parduodamas veislinis gyvūnas be dokumentų. Dabar tie skelbimai yra masiškai trinami, naikinami, daugintojai bando sėsti giliau, kad jų niekas nerastų, neaptiktų“, – žurnalistams Seime sakė I. Germanienė.
 
Ji pripažino, kad ne visada sulaukia tinkamos reakcijos iš valstybės institucijų.
 
„Iš to, ką matome, kaip reaguoja valstybinės institucijos, kurios turėtų ginti gyvūnus, žiūrėti, kad būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, tai nėra daroma. Netgi nebijau pasakyti, kai kurie policijos pareigūnai į tai žiūri labai abejingai, būtent tos apylinkės, kurioje tai vyksta. Nieko nesakau, yra tikrai ekipažų, kurie labai geranoriškai, daug padeda“, – teigė I. Germanienė.
 
Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais, primena ELTA.
 
VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui gali būti pritaikytos griežčiausios sankcijos.
 
Komentuodamas kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės, D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad problema dėl nelegalių gyvūnų veisėjų yra įsisenėjusi, o pažeidėjų neatgraso per mažos baudos. Ministras taip pat pabrėžė, kad veterinarai nėra pakankamai motyvuoti dirbti sudėtingoje srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 12:00

Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas

Pirmadienį, užbaigus vidinį Lietuvos oro uostų tyrimą, darbuotojas, kuris gegužės 6 dieną Vilniaus oro uosto teritorijoje buvo atsakingas už laukinio gyvūno mirtimi pasibaigusių incidentą – savo iniciatyva paliko pareigas. Feisbuke buvo paviešintas vaizdo įrašas, kaip Vilniaus oro uosto darbuotojai oro uosto teritorijoje su džipu tol persekiojo lapę, kol ši pakliuvo po automobilio ratais.

Bendrovės tyrimas parodė, kad darbuotojo veiksmai buvo neadekvatūs, nedera nei su oro uosto taisyklėmis, nei su elgesio standartais, kurie susiję su gyvosios gamtos apsauga.
 
„Gyvybė, nesvarbu kieno, žmogaus ar gyvūno, yra vertybė, todėl į situaciją, kai ji buvo atimta, žiūrime labai principingai. Labai apgailestaujame dėl šio įvykio, kuris sukrėtė ne tik mūsų įmonės bendruomenę, bet ir visą šalį. Egzistuojančios įmonės tvarkos darbuotojams nurodo pasirūpinti, kad į teritoriją patekęs gyvūnas humaniškomis priemonėmis būtų paskatintas palikti oro uosto teritoriją, žudyti draudžiama. Tenka pripažinti, kad atliktas vidinis tyrimas atskleidė ir tai, kad būtina peržiūrėti ir dar labiau sukonkretinti kai kurias tvarkas ir procedūras, kad panašūs incidentai neturėtų erdvės pasikartoti“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
 
Lietuvos oro uostų iniciatyva visa informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ir Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Šios institucijos pateiks savo išvadas, o bendrovė pasiruošusi atlyginti visą padarytą žalą.
 
„Jau dabar konsultuojamės su atsakingomis gyvąją gamtą saugančiomis institucijomis, gyvūnų teisėmis besirūpinančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Vertiname galimybes įsigyti papildomų techninių priemonių. Tariamės ir dėl galimybės mūsų operatyvinius darbuotojus papildomai konsultuoti, rekomenduoti būdus, kurie padėtų išvengti analogiškų incidentų“, – tvirtina M.Gelžinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.11; 12:00

Kęstutis Mažeika. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aplinkosaugos koalicija, vienijanti 7 Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas, sieks, kad aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai, įteisinantys medžioklę lankais, būtų atšaukti, sakoma sekmadienį perduotame pranešime.
 
Aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai įsitikinę, kad, ruošiant šiandienę Medžioklės taisyklių redakciją, buvo pažeistas teisėkūros procesas. Pasak jų, kyla klausimų, kokioms interesų grupėms ministras atstovauja, mėgindamas įteisinti pokytį, kuriam visuomenė aiškiai ir griežtai nepritaria.
 
Medžioklės taisyklės buvo keičiamos nesilaikant teisėkūros principų, pasirenkant atstovauti vienai suinteresuotai pusei, nederinant su kitomis pusėmis, teigiama nevyriausybininkų pranešime.
 
Aplinkosaugos koalicija kartu su Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ siekė dalyvauti Medžioklės taisyklių keitimo procese ir atstovauti gamtosauginiam interesui – ragino ministeriją pradėti keitimų derinimą, siuntė savo pastabas ir siūlymus. Tačiau ministerija Medžioklės taisyklių pakeitimus derino išskirtinai tik su medžiotojais, atsitvėrusi nuo visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, sakoma pranešime.
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Jame primenama, kad dar 2018-aisiais peticiją prieš medžioklę lankais pasirašė 60 000 žmonių, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas atsiribojus nuo visuomenės.
 
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkei Linai Paškevičiūtei labiausiai kelia nerimą aplinkos ministro išskirtinai ūkinis požiūris į aplinką.
 
„Tipinis dabartinės Aplinkos ministerijos vadovybės požiūris: gamta – eksploatuojamas išteklius, o visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos – tik trukdis įgyvendinti lobistinių grupių interesus“, – sako L. Paškevičiūtė.
 
Nevyriausybininkų teigimu, medžioklė lankais yra nepriimtina kaip išskirtinai pramoginė komercinė veikla, pasižyminti žiauriu ir neetišku elgesiu su gyvūnais. Aplinkosaugos koalicija ragina Seimą ir Vyriausybę principingai įvertinti ministro elgesį ir tinkamumą toliau eiti pareigas.
 
Kaip ELTA jau pranešė, sekmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, reaguodami į aplinkos ministro K. Mažeikos sprendimą savo įsakymu įteisinti medžioklę lankais, pranešė parengę kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ministro penktadienį priimto įsakymo teisėtumą, bei teikia Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.11; 06:25