žiniasklaidos laisvė

Aktualijos

Žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Lapkričio 2-ąją, minint tarptautinę dieną, skirtą panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pabrėžė laisvos žiniasklaidos svarbą taikai ir demokratijai, ragino užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus prieš žurnalistus, ypač prieš žurnalistes. Tai jis pažymėjo, nuotoliniu būdu dalyvaudamas Lietuvos su bendramintėmis valstybėmis ir UNESCO Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke (JAV) surengtame renginyje, skirtame neapykantos kalbos ir žurnalisčių saugumo temoms.
 
Pasak pranešimo, renginio diskusijos metu aptarti išpuoliai prieš žurnalistus, ypač kibernetinėje erdvėje, įskaitant priekabiavimą, neapykantos kalbą, grasinimus, internetinių puslapių bei paskyrų socialiniuose tinkluose blokavimą. Akcentuota, kad neapykantos kalbos aukomis dažniausiai tampa žurnalistės.
 
M. Adomėnas, kreipdamasis į renginio dalyvius, atkreipė dėmesį į nerimą keliančias pastarųjų metų tendencijas – autoritarinių valstybių vykdomą žurnalistų persekiojimą, neteisėtą kalinimą. Išskirtinai pažymėjo smurtą prieš žurnalistus Baltarusijoje, Rusijoje ir Afganistane, paminėjo neteisėtą baltarusių žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą.
 
Renginyje buvo pastebima, kad nebaudžiamumas už nusikaltimus prieš žurnalistus skatina tolesnius, neretai dar žiauresnius išpuolius prieš žiniasklaidos atstovus, o žurnalistėms tai kelia dvigubą grėsmę, nes jos gali būti užpultos ne tik dėl savo darbo, bet ir dėl to, kad jos yra moterys. Priekabiavimas internete taip pat kelia skaudžių pasekmių moterims, nes jos patiria fizinį pavojų bei grasinimus išžaginti ir nužudyti.
 
Renginio dalyviai vieningai teigė, kad stipri ir nepriklausoma žiniasklaida yra tvarios, teisingumu paremtos demokratijos pagrindas. Akcentuota, kad tarptautinė bendruomenė turi aktyviai reaguoti į išpuolius prieš žurnalistus bei užtikrinti žurnalistų, ypač moterų, saugumą bei atsakomybę už nusikaltimus prieš žurnalistus ir kovoti prieš neapykantos kalbą.
 
Žurnalistų apsaugos draugų grupės JT Niujorke pirmininkių Lietuvos, Graikijos ir Prancūzijos organizuotame aukšto lygmens renginyje taip pat pasisakė JT generalinis sekretorius António Guterresas, Graikijos užsienio reikalų ministras Nico Dendias, Prancūzijos žmogaus teisių ambasadorė Delphine Borione, JT 76-osios Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas, UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay, „Reporteriai be sienų” ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademikai ir žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.03; 03:00
Žvalgyba

Edvardas Snoudenas – Vladimiro Putino draugas
Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas Edwardas Snowdenas pavadino „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o sulaikymą „juodu momentu žiniasklaidos laisvei“.

„Tas vaizdas, kai Ekvadoro ambasadorius kviečia Didžiosios Britanijos slaptąją policiją, kad išvarytų iš pastato leidėją ir – patinka jums tai ar ne – žurnalistikos premijų laureatą, bus įrašytas į istorijos knygas. J. Assange`o kritikai gali džiaugtis, bet tai – juodas momentas žiniasklaidos laisvei“, – parašė ketvirtadienį tviteryje E. Snowdenas.

Londono policijos pareigūnai sulaikė J. Assange`ą ketvirtadienio rytą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas E. Snowdenas 2013 metais perdavė žurnalistams slaptą informaciją apie elektroninio sekimo programas. Nuo tų pačių metų jis gyvena Rusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12; 07:03
Aktualijos

„Valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra sistemingai organizuojami ir kelia grėsmę Lietuvai, sako spaudos konferenciją Seime surengę liberalai. 

Jų teigimu, toks sąmoningas ir kryptingas veikimas, nepaisant tarptautinių institucijų komentarų, yra nukreiptas prieš laisvę apskritai, nes be žiniasklaidos laisvės, tikina liberalai, neįmanoma įsivaizduoti laisvos visuomenės.

„Tai – sovietizmo reliktas, tačiau taip pat – naujų tendencijų, gimstančių Rytų Europoje, atspindys. Matome Vengriją, Lenkiją, dabar jau ir Rumuniją. Lietuva šiame chore nori skambėti kaip skambiausioji styga. Susidorojimas su kritika, žurnalistais ir žiniasklaidos priemonėmis ir su laisva žiniasklaida kaip su reiškiniu, deja, tampa labai ryškia vedančiąja linija“, – „valstiečių“ veiksmus kritikuodamas kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalų frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad, jos teigimu, metodiškas „valstiečių“ veikimas prieš žiniasklaidą nėra naujiena. 

„Vertinant valdančiųjų veikimą prieš žiniasklaidą į akis krenta sistemiškumas. Akivaizdu, kad jie metodiškai siekia supančioti žiniasklaidą. Privalome tam pasipriešinti – žiniasklaidos laisvė visuomet yra pirmoji, į kurią kėsinasi valdžia, norėdama sukoncentruoti galias savo rankose. Pamynus ją visada seka išpuoliai prieš kitas piliečių teises ir laisves – nelikus kritinės žiniasklaidos nebelieka kas pasakytų, ką valdžia daro blogai“, – valdančiųjų išpuolius prieš žiniasklaidą vertina V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė neabejoja, kad Lietuva vis prasčiau atrodo Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Tai, pasak jos, rodo Europos žurnalistų federacijos ir Europos žiniasklaidos laisvės centro kreipimasis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, ir raginamas netęsti LRT įstatymo svarstymo, kol jis nebus apsvarstytas platesnėje visuomenės dalyje.

Savo ruožtu liberalas Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad „valstiečių“ veiksmai žiniasklaidos atžvilgiu tirpdo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.

„Dirbdamas tokioje pasaulinėje organizacijoje kaip UNESCO didžiuodavausi, kad Lietuva visuomet priklausė regionui, kur atvirumas, žodžio laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas yra akivaizdus dalykas, niekam nekeliantis abejonių. Taip buvo iki tol, kol pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Seime ir pamačiau vieną po kitos keistų keisčiausias iniciatyvas, bandant politiškai kištis, nurodyti žurnalistams, ką jie turi rašyti, kaip jie turi nušviesti valdančiųjų veiksmus“, – piktinosi konferencijoje A. Gelūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2019.01.22; 04:00

jastramskiene_loreta
Aktualijos

Apie Loretos Jastramskienės romaną „Juokingos moters agapė“

Svei­kin­da­mas Lo­re­tą Jast­rams­kie­nę, pa­ra­šiu­sią ak­tu­a­lų psi­cho­lo­gi­nį ro­ma­ną apie mei­lę ir lai­ką, pra­de­du nuo pri­si­pa­ži­ni­mo, kad ab­so­liu­čiai ne­ti­kiu ma­din­gais graž­by­lia­vi­mais apie teks­tą ir jo in­ter­pre­ta­ci­jas (teks­tas juk tik­tai lei­dy­bi­nė ar­ba kaip da­bar įpras­ta – kom­piu­te­ri­nė są­vo­ka).

Skep­tiš­kai žiū­riu ir į li­te­ra­tū­ros skirs­ty­mą – į vy­rų ir mo­te­rų li­te­ra­tū­rą bei su tuo su­si­ju­sias dis­ku­si­jų aud­ras van­dens stik­li­nė­je. Svar­biau­sia man – ar į ran­kas pa­kliu­vo tik­ras li­te­ra­tū­ros kū­ri­nys, iš­jaus­tas, iš­ken­tė­tas, ar ja­me aš at­ran­du tai, ką au­to­rius my­li, dėl ko iš­gy­ve­na ir ko ne­ap­ken­čia.

Continue reading „Išplautos ribos ir niekšybės valdoma minia” →