Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos, praneša dpa.
Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“.
„Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių.
Vokiečių kalba publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos valdžia tūkstančius žmonių mėnesių mėnesiais laiko apleistuose sulaikymo centruose su karine tvarka, kur migrantai patyrė kankinimus ir kitokį žeminantį elgesį.
Taip pat aiškinama, kad migrantams neužtikrinamos teisingos prieglobsčio procedūros siekiant, kad jie „savanoriškai“ grįžtų į kilmės šalis.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą. Anot koalicijos, L. Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas 2021-ųjų pabaigoje interviu TV3 žinioms, kuris publikuotas ir portale TV3.lt, teigė, kad tose kultūrose, iš kurių atvyksta nereguliarūs migrantai, „vaikų vertė jokiu būdu nėra kokia nors didelė. Ir jie jais prisidengia, jie jais manipuliuoja ir dažnai šitoje vietoje pataiko ant mūsų tokių jautrumų“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės teigimu, Seimo nario L. Kasčiūno pasisakymas menkina žmogiškąjį orumą bei formuoja požiūrį, kad šių asmenų kultūros (daugiausia – musulmoniškos) nesaugo, negerbia vaikų bei vaikystės, nepuoselėja motinystės bei tėvystės.
„Tai ypač dehumanizuojantis ir pavojingas požiūris. Istorija rodo, kad visuomenės, įtikėjusios tokiais žmogiškąjį orumą paminančiais teiginiais, yra pasirengusios imtis kraštutinių priemonių. Politikai turi ypatingą atsakomybę ir pareigą vengti tokių pasisakymų ir skatinti sugyvenimą, bet ne neapykantą visuomenėje“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją teigiama, kad toks Seimo nario pasisakymas yra ne tik neetiškas, tačiau menkina Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – nediskriminimavimo, lygiateisiškumo ir pagarbos žmogaus orumui principus, taip pat prieštarauja Valstybės politikų elgesio kodeksui.
„Atlikti visuomenės nuostatų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie įvairias migrantų grupes dažniausiai susikuria ne iš asmeninės patirties, o iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Tad tokie vieši asmenys kaip politikai turėtų jausti didesnę atsakomybę už viešai išsakomus žodžius. Ksenofobinės nuotaikos, vyraujančios viešojoje erdvėje turi tiesioginės įtakos visuomenės nuostatoms tiek naujai atvykstančių tiek Lietuvoje gyvenančių ir čia įsitvirtinusių migrantų atžvilgiu“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė Giedrė Blažytė.
Praėjusių metų vasarą tarptautinio judėjimo žurnalistikoje „Media4Change“ vykdyta stebėsena parodė, kad Lietuvos žiniasklaidoje dominavo ne žmogiškumo ir racionalaus migracijos krizės sprendimo paieškos naratyvai, tačiau skambios, prieš migrantus nukreiptos politikų frazės.
Lapkritį paskelbta kasmetinė Lietuvos socialinių mokslų centro visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, lyginant su ankstesniais metais, pastebimai išaugo socialinė distancija pabėgėlių atžvilgiu. Beveik pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2020 m. tokių gyventojų buvo 27 proc. respondentų). Maždaug tiek pat – 48 proc. – kad nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2020 m. tokių gyventojų buvo 27 proc.)
Kreipimąsi į Seimo etikos sargus taip pat parėmė Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kuriai priklauso 40 visoje Lietuvoje veikiančių organizacijų, VšĮ „Vaiko labui“ bei VšĮ „Savanoriai vaikams“.
Per 3 metus trunkančius Rusijos antskrydžius Sirijoje žuvo 18 tūkst. žmonių, iš kurių beveik pusė – civiliai gyventojai, informuoja Sirijos žmogaus teisių stebėjimo centras.
Rusija, tvirta Sirijos valdančiojo režimo sąjungininkė, puolamuosius oro antskrydžius pradėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Tuo metu kruvinas konfliktas Sirijoje buvo įpusėjęs ketvirtus metus.
Nuo to laiko Rusijos įvykdyti antskrydžiai pražudė 18 tūkst. 96 žmones, teigia Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija.
„Į šį skaičių įeina 7 tūkst. 988 civiliai, o tai yra beveik pusė visų žuvusiųjų“, – sakė organizacijos vadovas Ramis Abdelis Rahmanas.
Per Rusijos oro antskrydžius nukauti 5 tūkst. 233 „Islamo valstybės“ kovotojai.
