Šiemet spalį Kaune organizuojama Čijunės Sugiharos savaitė. Pagrindiniu šios savaitės renginių ciklo akcentu turėtų tapti S. Daukanto gatvėje, Laisvės alėjos prieigose, netoli fontano, iškilsianti išskirtinė 3 metrų aukščio skulptūra, skirta pagerbti Kaune gyvenusio ir tūkstančiams žydų gyvybes išgelbėjusio Pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos atminimą.
„Skulptūroje vaizduojamas kylantis gervių srautas simbolizuoja ištrūkimą iš karo, mirties gniaužtų ir laisvės bei taikos siekį. Kauniečiai prisideda prie misijos skleisti pasauliui Sugiharos vertybes šiais neramiais laikais“, – miesto centrą papuošiančios skulptūros reikšmę paaiškino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kelininkai, kaip teigiama savivaldybės pranešime, šią savaitę pradeda paruošiamuosius S. Daukanto gatvės rekonstrukcijos darbus. Studentų skverą ir Karaliaus Mindaugo prospektą jungiančioje gatvėje bus pakeistos susidėvėjusios požeminės komunikacijos, atnaujinta danga bei mažoji architektūra. Kol kas ši Laisvės alėją kertanti ir joje į kapitališkai atnaujintą fontaną „atsimušanti“ pėsčiųjų gatvė dabar rėžia akį dėl stipriai nusidėvėjusių, sovietmetį menančių betoninių plytelių. Jos akivaizdžiai kontrastuoja su nauju granitiniu Laisvės alėjos grindiniu, todėl jau kitą savaitę numatyta pradėti jas ardyti.
„Atsinaujinusi S. Daukanto gatvė sujungs neatpažįstamai pasikeitusią Vienybės aikštę su atgyjančia Nemuno sala. Šios erdvės – tai du savotiški miesto augimo simboliai. Kauniečiai dar turi progą atsisveikinti su senosiomis plytelėmis, kurios po truputį nyksta iš Kauno žemėlapio, ir labai tikiuosi, kad greitai atsidurs „raudonojoje knygoje“, – šyptelėjo Kauno meras V. Matijošaitis.
400 metrų ilgio gatvę rekonstruos bendrovė „Kauno tiltai“, šią savaitę jau pradėjusi paruošiamuosius darbus. Ypatingas dėmesys skirtas statybvietėje augantiems medžiams – jie apgaubiami apsauginėmis lentelėmis.
„Gatvė ganėtinai sena, jos danga itin prastos būklės: sulūžinėjusios plytelės, senos lietaus surinkimo ir nuotekų trasos. Šią savaitę tvoromis aptversime ruožą nuo K. Donelaičio gatvės pusės iki fontano. Ties pastatais bus paliktas praėjimas pėstiesiems“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė.
Rekonstruojant gatvę, bus keičiamos ir nuotekų trasos bei apšvietimo tinklas. Užbaigus darbus, praeivius džiugins naujas granito grindinys, atnaujinta mažoji architektūra. S. Daukanto gatvės rekonstrukciją planuojama užbaigti kitų metų vasarą. Šiuo metu rengiamas su šia gatve besiribojančio Studentų skvero sutvarkymo projektas, o vasarą veiksmas užvirs ir Karaliaus Mindaugo prospekte – čia bus atnaujinami šaligatviai.
„Sutvarkytos S. Daukanto gatvės vaizdas bus labai panašus į Laisvės alėjos. Maždaug už mėnesio Kauno centre prasidės ir Kęstučio gatvės kapitalinis remontas. Kompleksinio tvarkymo rezultatai labai aiškiai bus matomi jau kitąmet“, – akcentavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Antrojo pasaulinio karo metais Europos žydai patyrė milžinišką tragediją. Daugumoje nacių Vokietijos okupuotų šalių buvo iš dalies arba visiškai sunaikintos per šimtmečius čia gyvenusios skaitlingos žydų bendruomenės. Milijonai žydų buvo įkalinti ir žudomi koncentracijos stovyklose, getuose ir kalėjimuose, buvo sušaudyti netoli savo gimtųjų vietų esančiuose miškeliuose ir kitose atokiose vietose.
Visose okupuotose šalyse naciai surado talkininkų, padėjusių jiems persekioti ir žudyti žydus. Kita vertus, visose pavergtose šalyse atsirado tūkstančiai geros valios ir humaniškų žmonių, kurie, rizikuodami savo gyvybe ir laisve, įvairiausiais būdais stengėsi padėti savo bendrapiliečiams žydams. Šiame straipsnyje bus kalbama apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir pavienių dvasiškių poziciją ir elgseną žydų genocido (holokausto) atžvilgiu, apie Bažnyčios tarnų pastangas gelbėti persekiojamus ir žudomus žydus.