Viename iš Bitėnų gatvės namo balkonų įrengta lesyklėlė. Nei didelė, nei maža. Nei paprasta, nei prabangi. Tiesiog išalkusioms zylėms ten pakabinome lašinių – tegul pasistiprina, tegul nealksta.

Manėme, kad kol išalkę paukšteliai lesios žalius nesūdytus lašinius, mes pasigrožėsime margomis jų plunksnomis, pasiklausysime jų ciksėjimo. Tačiau lesyklėlę pamėgo ne vien didžiosios ir mėlynosios zylės. Lesyklėlę ėmė lankyti margaspavis genys, atskrendantis iš gretimo Pilaitės miško. Net ir kuosos, varnos karts nuo karto užsuka į lesyklėlę, išbaidydamos visus už save mažesnius sparnuočius. Kartais čia įsiplieskia tikros intrigos, kas gi stipresnis.

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas kadrų, kuriuose užfiksuoti lesyklėlės svečiai.

video
play-sharp-fill

2016.12.18; 16:01 

Žiema po truputį traukiasi. Tuoj nebereikės lesinti paukštelių.

Ir nors džiugu jausti artėjantį pavasarį, džiugu buvo matyti ir kiekvieną rytą lesyklėlėje siaučiančias zyles bei pilkai rudus, šiek tiek už zyles didesnius paukštelius.

Sparnuočiai priprato kiekvieną rytą atskristi į mūsų lesyklėlę pasistiprinti. O mes pripratome kasdien matyti gražius, mielus, atsargius paukštelius. Pasislėpus už užuolaidų buvo įdomu stebėti, kokios dramos klostosi lesyklėlėje – tai draugiškai „pusryčiauja“, tai aršiai pešasi. Kartais tuo pačiu metu po mūsų lesyklėlės stogu mėgindavo sutilpti per dešimt sparnuočių. Štai tada kildavo tikras ermyderis…

Slaptai.lt gerbėjų dėmesiui – keletas tokių akimirkų.

Continue reading „Tai draugiškai „pusryčiaudavo“, tai pešdavosi…”