2015 metų vasario 9 dieną sužinota, kad šnipų, kuriuos pastarosiomis savaitėmis FSB gaudo kuopomis, sąrašą papildė dar vienas: iki balandžio pratęstas sulaikymo terminas Jevgenijui Petrinui, buvusiam FSB karininkui, vėliau – Maskvos patriarchato Užsienio bažnytinių ryšių skyriaus (OVCS) bendradarbiui.
Byla ypač slapta, patriarchija nekomentuoja, o tyrimą organizuojantys pareigūnai gali pranešti tik kaltinamojo pavardę ir jam inkriminuojamus straipsnius: „Valstybės išdavystė“ ir „Šnipinėjimas“.
Neva tai dirbdamas priedangoje OVSC, Jevgenijus Petrinas rinko kažkokią informaciją FSB naudai ir užtiko agentus, kuriuos įtarė šnipinėjus JAV naudai: jie norėjo atkirsti bažnyčios ukrainietiškąją dalį nuo Maskvos patriarchato.
Kad įgytų jų pasitikėjimą, Petrinas pradėjo perdavinėti jiems informaciją apie Rusijos stačiatikių bažnyčios (RPC) veiklą, ir būtent už tai galų gale ir gavo, ko nusipelnė.
Byloje figūruoja prisipažinimo parodymai (kaip dabar aiškėja, Petrinas buvo suimtas dar 2014 metų birželį), bet dabar nevykėlis „šnipas“ viso to atsisako, įtikinėja, kad prisipažinimas iš jo išgautas jėga, ir prašo advokatų pagalbos.
Situaciją komentuoja svetainės Agentūra.ru vyriausiasis redaktorius Andrejus Soldatovas:
Šiuo momentu niekas nesupranta, ką būtent veikė FSB bendradarbis Maskvos patriarchato Užsienio bažnytinių ryšių skyriuje. Yra du variantai: arba jis ten buvo komandiruotas kaip FSB veikiančio rezervo bendradarbis, arba jis iš ten išėjo ir nuėjo dirbti į patriarchatą širdžiai paliepus. Šios dvi situacijos skiriasi kardinaliai, ir nelabai suprantama, kaip numatyti versijas toliau.
Bet jeigu mes aiškinsime paprasčiausiai, kad jis iš tiesų paliko specialiąją tarnybą ir paskui kažkokiu mistiniu būdu pateko į Užsienio bažnytinių ryšių skyrių, tai vis tiek lieka klausimų. Net jeigu jis iš tikrųjų perdavinėjo informaciją apie RPC veiklą, nesvarbu kur – Rusijos ar Ukrainos teritorijoje, nesuprantama, kaip dėl to galima apkaltinti valstybės išdavyste. Net dabartinis, nepaprastai išplėstas straipsnio variantas, priimtas 2012 metais, vis dėlto sako, kad kaltinamojo perduodama informacija turi būti žalinga Rusijos valstybei.
O Rusijos stačiatikių bažnyčia (cerkvė) pagal Konstituciją nuo valstybės atskirta, ir nesuprantama, kaip duomenys, kurie gali padaryti jai žalos, pakenks Rusijai. Arba reikia jau tiesiog sakyti, kad bažnyčia Rusijoje nuo valstybės neatskirta, ir FSB ją saugo.
Jevgenijus Petrinas dar prieš keletą mėnesių siuntė laiškus judėjimo „Sėdinčioji Rusija“ vykdomajai direktorei Olgai Romanovai, kai kuriuos ji įdėjo į Facebook“ą. Tačiau tada, dėl tam tikrų jų stiliaus ypatumų, visi nusprendė, kad rašo miestietis beprotis, ir informacijos nesiėmė tikrinti. Dabar išaiškėjo, kad Petrinas iš tikrųjų Lefortovo kalėjime.
Atmenu, 2000-ųjų pradžioje buvo atvejis, kai FSB penkis katalikų dvasininkus paskelbė personomis non grata Rusijos teritorijoje už veiklą, nesuderinamą su jų rangu ir tarnyste. Tada visi sprendė klausimą: o kuo čia dėta FSB? Juk dvasininkai neužsiiminėjo šnipinėjimu? Tada tai buvo aiški bauginimo akcija katalikams, kuriuos įtarė prozelitizmu, ir manyta, kad specialiosios tarnybos turi įsikišti. Atrodo, kad ir šiandien specialiosios tarnybos bažnyčios bylą laiko savo atsakomybės zona.
Informacijos šaltinis – www.agentura.ru
2015.02.26; 06:37
