“Toks neteisėtas Seimo nario, Seimo frakcijos “Viena Lietuva” (dabar – Krikščionių frakcija) ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesys, kai iš esmės sąmoningai, sistemingai ir tyčia naudojamasi kito Seimo nario pažymėjimu, o viešumoje pateikiama akivaizdžiai melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie savo veiksmus teigiant, kad LR Seimo elektroninė balsų skaičiavimo sistema yra netobula, – leidžia daryti išvadą, jog A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė LR Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria A.Sacharukas įsipareigojo “gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus” ir prisiekė “visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei”.
Be to, konstatuotina, kad tokie Seimo nario A.Sacharuko veiksmai diskredituoja ne tik jo kaip LR Seimo nario, bet ir Seimo kaip LR įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą bei kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai vykdyti jam suteiktas pareigas”.
Šie žodžiai – iš Lietuvos parlamento Specialiosios tyrimų komisijos išvadų “Dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui” projekto. Šis projektas, kurį mūsų redakcijai pavyko gauti konfidencialiu būdu, dar įdomesnis nei Seimo nariui Linui Karaliui skirtos išvados. Įdomesnis jau vien dėl to, kad A.Sacharukas – ne eilinis parlamentaras, o būtent Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas, kuriam patikėta, vaizdžiai tariant, prižiūrėti visas Lietuvos slaptąsias ir specialiąsias tarnybas. Kaip jis gali deramai prižiūrėti, jei pats elgiasi nesąžiningai?
Konservatoriaus Kęstučio Masiulio vadovaujamos komisijos išvadų projekte pažymima, kad minėtas parlamentaras šių metų sausio 14 – 21 dienomis vykusių Seimo plenarinių posėdžių metu sąmoningai 11-a kartų balsavo už kolegą Liną Karalių, naudodamasis pastarojo Seimo nario pažymėjimu. Šį faktą patvirtina ne tik Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento pateikta informacija ir vaizdo medžiaga, bet ir paties A.Sacharuko prisipažinimas.
Tačiau A.Sacharuko prisipažinimą vargu ar galima vadinti nuoširdžiu, kadangi prisipažindamas jis vis dėlto bandė “švelninti padėtį bei menkinti savo nusižengimus”. Šių metų sausio 19-osios TV 3 ir LNK televizijų “Žinių” laidose parlamentaras A.Sacharukas teigė, jog neteisėtai už kolegą L.Karalių balsavęs tik vieną sykį ir tik iš smalsumo. Tad Komisijos išvadų projekte pažymima, jog “tokie Seimo nario A.Sacharuko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, bandant uždangstyti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus”.
Tas pats Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas A.Sacharukas žiniasklaidos atstovams pasakojo, esą jis kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydamas pašalinti betvarkę ir trūkumus, susidarančius Seimo nariams balsuojant. Tuo tarpu Seimo kancleris Jonas Milerius, duodamas parodymus K.Masiulio vadovaujamai komisijai, sakė, jog “šių metų sausio 14 – 21 dienomis Seimo narys A.Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, o taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų”. Seimo kancleris taip pat paneigė, esą “naujojoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu”. Tad ir šiuo atveju A.Sacharuko viešojoje erdvėje išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi”.
Privalu pastebėti ir dar vieną svarbią aplinkybę. 14-ame išvados projekto puslapyje esama teiginio: “Seimo narys A.Sacharukas nuo rudens sesijos pradžios, t.y. nuo rugsėjo 29-osios iki jos pabaigos iš kitų Seimo narių vietų balsavo 55 kartus.”
Analizuojant konkrečius nesąžiningo balsavimo atvejus, kai buvo naudojamasi ir Azijos šalyse poilsiaujančio L.Karaliaus kortele, dera pastebėti: tuo metu svarstyti įstatymai buvo itin svarbūs ir aktualūs. Parlamentaras A.Sacharukas ir už save, ir už L.Karalių balsavo, kai buvo svarstomi Biudžetinių įstaigų, Bausmių vykdymo kodekso, Seimo kontrolierių, Visuomenės informavimo įstatymai. Už L.Karalių, ir už save A.Sacharukas balsavo ir tuomet, kai svarstytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo LR teritorijoje išvados bei Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, problemos.
Komisijos išvadų projekte pabrėžiama, kad “tokiais neteisėtais ir tyčiniais veiksmais A.Sacharukas klastojo balsavimo rezultatus, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų posėdžių metu priimtų įstatymų teisėtumo”. Projekte akcentuojama, jog LR baudžiamojo kodekso 300-asis ir 302-asis straipsniai nustato, jog už dokumentų klastojimą, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėtą įgijimą, laikymą ar naudojimą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Skaitant Seimo Specialiosios tyrimo komisijos išvadų projektą į akis krenta taip pat negarbingas Seimo nario A.Sacharuko kolegos L.Karaliaus bandymas bėdą dėl netikslių frazių suversti žiniasklaidai. Dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus nusižengimų daug vargo turėjusios žurnalo “Žmonės” vadovės. Labiausiai ginčytasi dėl parlamentaro L.Karaliaus frazės: “Svarbiausiais klausimais frakcija balsuoja vieningai. Todėl prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai. Esu Seimo naujokas, ir nemaniau, kad darau didelį nusikaltimą. Seime tokie balsavimai nuolatos vyksta, ta prasme, už kitą asmenį, kaip suprantu, kai kuriose šalyse tai yra įteisintas reiškinys”.
Štai dėl šių teiginių žurnalo žurnalistės buvo apklausiamos komisijoje, o parlamentaras L.Karalius bandė sudaryti nuomonę, esą jo mintys minėtame žurnale buvo ne visiškai tiksliai pateiktos. Nors žurnalistės tvirtino, jog galutinis tekstas buvo suderintas su L.Karaliumi, šis įrodinėjo, esą netikslumų būta, tačiau “jis nematė ten esminių kokių nors labai didelių problemų, todėl ir neteikė didelio dėmesio tų netikslumų ištaisymui”. Kitoje vietoje esama L.Karaliaus pastabų, jog jei jis būtų žinojęs, koks skandalas kils, jis tą tekstą prieš palaimindamas spaudai būtų, be jokios abejonės, suderinęs su savo advokatu.
Konservatoriaus K.Masiulio vadovaujamos komisijos išvadų projekte tvirtinama, jog “yra subjektyvieji galimai nusikalstamų veikų požymiai, nes A.Sacharukas žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė, sąmoningai balsavo su L.Karaliaus kortele ir sąmoningai numatė padarinius, kurių jis siekė – L.Karaliaus užregistravimo Seimo posėdyje ir pasisavinto L.Karaliaus valios išreiškimo balsuojant”. Tačiau “surinkti ir įvertinti įrodymai bei numatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A.Sacharukas ir kitas Seimo narys L.Karalius turėjo išankstinį susitarimą dėl balsavimo siekiant pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose…”.
Tad ar sulaužė Seimo nario priesaiką parlamentaras A.Sacharukas? Ar jis vertas apkaltos? Ar jam gali būti iškelta baudžiamoji byla už oficialių dokumentų klastojimą? Pats parlamentaras, gindamasis komisijoje, pažymėjo, esą apkaltos procesas Seimo nariui, galimai padariusiam nusikaltimą, pradedamas tik tuomet, kai į Seimą kreipiasi generalinis prokuroras bei nurodo, jog Seimo narys yra įtariamas nusikaltimo padarymu. Pasak parlamentaro, tik išklausę generalinio prokuroro pranešimo Seimas sprendžia, duoti ar neduoti sutikimą kolegą patraukti baudžiamojon atsakomybėn. O kadangi Seime jo atveju šios tvarkos laikytasi nebuvo, prielaidos dėl jo nusikaltimų padarymo negali būti iš viso svarstomos.
Komentuodama šiuos A.Sacharuko priekaištus komisija pabrėžė, kad jos sudarymo tikslas yra tirti ir vertinti kaltinimų minėtam parlamentarui pagrįstumą bei rimtumą. Be to, apkaltos iniciatorių tikslas – išsiaiškinti, ar buvo pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika. Tuo pačiu komisija pabrėžė mananti, jog A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti galimai nusikalstamos veiklos subjektyvius požymius, mat šis parlamentaras sąmoningai ir tyčia, žinodamas Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, juos ignoravo ir siekė padarinių, kurių iš naksto norėjo – L.Karaliaus užregistravimo Seimo posėdyje ir balsavimo už L.Karalių. Todėl komisija, atsižvelgdama į visas aplinkybes, taip pat kreipiasi ir į Generalinę prokuratūrą, kad ši nustatytų, ar buvo klastojami oficialūs dokumentai. Juk individualaus mandato principas įtvirtintas ir Seimo statute, kuris numato, jog “Seimo nariai balsuoja asmeniškai, o balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims”.
Komisijos išvadų projekte pažymima, jog Konstitucijai nepaklūstantys asmenys negali eiti pareigų, kurioms būtinas valstybės piliečių pasitikėjimas. Tad valstybė turi galimybę ir teisę šalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją ar asmeninius bei grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų ir savo veiksmais diskredituoja valstybę.
Tad belieka laukti, ar šis projektas mūsų Seime bus realizuotas? Komisija įsitikinusi: pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Ši istorija teturi vieną keistą aplinkybę. Juk nesąžiningai yra balsavę ir kiti Seimo nariai, ne tik A.Sacharukas. Tad įtartina: kodėl apkalton patraukti žadamą tik šį vieną parlamentarą? Tokias mintis komisijoje kėlė ir L.Karalius, ir A.Sacharukas. Žinoma, toks čia ir pasiaiškinimas. Demokratinė valstybė negalima vadovautis principu: jei vagia kiti, tai vogsiu ir aš.
Ir vis dėlto belieka tikėtis, jog ši lemtinga A.Sacharuko klaida bus puiki pamoka kitiems slapta balsuoti už kolegas mėgstantiems parlamentarams. Gailesčio ar užuojautos tokiuose dalykuose neturėtų būti. Ypač dideli sąžiningumo ir padorumo reikalavimai turėtų būti keliami Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkui.
Nuotraukoje: už kolegą Liną Karalių neteisėtai daug sykių balsavęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas.
2010.05.18
