Nuo liepos 01 dienos eilinį kartą ir tikrai ne paskutinį didėja gamtinių dujų kaina Lietuvoje, iki 1,56 Lt. už 1 m3. naudojantiems dujas šildymui ir gerokai daugiau naudojantiems dujas maistui gaminti.
Visa šio eilinio dujų didėjimo kaina atims iš Lietuvos gyventojų dar per 600 milijonų litų per metus, ta pačia suma padidindami Gazpromo ir Rusijos pelną. Brangs šildymo išlaidos ir taip jau neišgalintiems mokėti vartotojams, didės ir kitos kainos, tuo metu, kai atlyginimai mažėja, nėra darbo.
Ar gi nėra jau jokios išeities pažaboti vis augantį Gazpromo apetitą ir palikti milijonus ar net milijardus litų Lietuvoje, sumažinti ženkliai dujų kainą, palikti tuos pinigus namų ūkiuose, tuo skatinant vidaus vartojimą, o ne Rusijos tolimesnį ginklavimąsį.
Nėra didelė paslaptis, kad dalis naftos ir dujų pelno eina Rusijos ginkluotosioms pajegoms stiprinti, vykdyti agresyvią Rusijos politiką, papirkti korumpuotus užsienio valstybių pareigūnus, tuo palengvinant tolimesnį korumpuotų pareigūnų verbavimą, priverčiant juos bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir išduoti savo valstybių paslaptis.
Ką daro mūsų Prezidentė, Seimas, Vyriausybė, Kainų kontrolės komisija? Dejuoja, kad vamzdis tik vienas ir ant jo galo sėdi Ivanas, kuris pakėlęs pirštą į dangų (pasitelkęs žvalgybos institutų analizę, Lietuvos žmonių nuotaikų analizę ir prognozuodamas Lietuvoje neramumus, o gal net ir naują revoliuciją) nustato tokią kainą, kad jo prognozės maksimaliai išsipildytų. Toks mūsų vadovybės neveiklumas varo į neviltį dar likusius paskutinius Lietuvos verslininkus, jaunimą bei visą Tautą, kuri jau baigia išsivaikščioti. Jei nesugebama dirbti, nesugebama priimti sprendimų, išeitis visada yra – negarbingai pasitraukti, pripažinus savo bejėgiškumą.
Valstybės pareigūnai (Energetikos ministerija) jau padarė milžinišką klaidą, pradėdami Elektrėnuose statyti 445 MW naują energetinį bloką, kuriam bus panaudota virš milijardo litų ir kuris naudos tik dujas, tuo pririšdamas Lietuvą dar keliems dešimtmečiams prie brangių dujų, o juk galėjome pastatyti bent penkias mažesnes elektrines, kurios naudotų atsinaujinančius išteklius, tame tarpe – degintų nebeperdirbamas šiukšles, tuo sukuriant kelis tūkstančius darbo vietų.
Ką galima būtų padaryti labai greitai:
1. Bankuose guli beveik vienas milijardas litų, skirtų energetiniam efektyvumui didinti. Reikia juos panaudoti dar šiemet, tuo padidinant energetinį efektyvumą, surenkant papildomai į biudžetą virš 500 mln. litų, sukuriant virš dešimties tūkstančių darbo vietų. Neveikiančią JESSICA programą reikia priversti veikti. Tuo pasiunčiant ir žinią Gazpromui, kad gali Lietuva pragyventi ir be rusiškų dujų;
2. Skatinti pramonę ir gyventojus atsisakyti dujų šildymui ir maisto ruošimui, atsisakantiems ar naujai įsirengiantiems šildymo sistemas ar virykles kompensuoti 30 – 50 procentų jų įrengimo išlaidų, suteikti lengvatines paskolas jų įrengimui. Tą daryti tik įrengiant atsinaujinančių energetinių išteklių (mediena, durpės, šiaudai (ar iš jų gaminamas granules) geoterminis šildymas, joninis šildymas, vėįas, saulės energija, hidroelektrinės ir k.t. maisto gaminimui naudojant elektrą) sistemas. Sunku Lietuvos gyventojui iš karto surasti 20 tūkstančių litų savo šildymo sistemai renovuoti ar 50 tūkstančių savo gyvenamajam namui apšildyti (kažkodėl pamirštami individualūs vienbučių ar dvibučių namų gyventojai, kurie taip pat yra Lietuvos piliečiai ir jei jų namai statyti sovietmečiu, sunaudoja daug energijos jų šildymui žiemos sezonu ir karštam vandeniui ruošti);
3. Apmokestinti visą įvežtinį kurą (išskyrus automobilinius degalus, kurie ir taip jau apmokestinti) akciziniu mokesčiu, kurį naudoti, kaip paskolas ar kompensacijas gyventojams įsirengiantiems modernias atsinaujinančių energetikos išteklius naudojančias sistemas;
4. Skatinti verslą, dalinai finansuojant Europos sąjungos lėšomis, pastatyti Lietuvoje 5 – 6 gamyklas, gaminančias biokurą iš medienos atliekų, šiaudų, durpių, neperdirbamų buitinių ar pramonės degių atliekų ir 5-6 kogeneracines elektrines, naudojančias šį kurą;
5. Pakeisti miškų ūkio įstatymo nuostatą, įpareigojančią miškininkus medienos atliekas susmulkinti ir palikti kirtavietėse į nuostatą, kad ne mažiau, kaip 90 procentų kirtaviečių atliekų būtų perdirbama į drožles, naudojant jas kurui.
Ką daryčiau, būdamas Gazpromo vadovas:
1. Bandyčiau daryti įtaką, kad Lietuvoje statomi energetiniai pajėgumai naudotų tik mano dujas;
2. papirkčiau sprendimus priimančius pareigūnus, kad neatsirastų alternatyvos mano siūlomoms dujoms (tam panaudočiau iki 250 mln. litų);
3. jei šios dvi aukščiau išvardintos priremonės nepadėtų, žymiai sumažinčiau tiekiamų dujų kainą, kad jos galėtų konkuruoti su atsinaujinančiais energetiniais ištekliais.
Taigi mūsų valstybės pareigūnų tikslas ir būtų, kad tas vienas milijardas litų duotų į biudžetą bent 500 milijonų litų pajamų (nereikėtų kelti daugiau jokių mokesčių, o kai kuriuos gal ir sumažintume, subalansuotume Sodros biudžetą ir nuo kitų metų galėtume mokėti prieš krizę buvusias pensijas), kitais 500 milijonais litų padidėtų Lietuvos gyventojų pajamos, kurių dalį jie skirtų vidaus vartojimui, kas labia pagyvintų Lietuvos ekonominį atsigavimą.
Sėkmės Jums Lietuvos pareigūnai (ar biurokratai) ginant Lietuvių tautos interesus, siekiant išvengti neramumų ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Stašaitis.
2010.06.14
