Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lietuviais, tik lenkiškos kilmės. Kai kam iš lenkiškos kilmės lietuvių toks „nutautinimas“ nepatiko, tačiau, žinodami, kad Popiežius negali klysti, lenkiškos kilmės lietuviai patylėjo ir dėl „įžeidimo“ į Briuselį iki šiol nesikreipė. Tačiau yra požymių, kad po Jono Pauliaus mirties lenkiškos kilmės lietuviai popiežiaus neklystamumą stengiasi paneigti, savo išskirtinumą įrodyti „Lenko korta“ ar pavardžių rašymu lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose. Išskirtinumo rodymas yra nesveiko, šovinizmui prilygstančio nacionalizmo apraiška, pilietinės brandos stoka. Apmaudu, kad pilietiškai nesubrendęs lenkiškos kilmės lietuvis Valdemaras Tomaševskis Lietuvoje buvo išrinktas į Europarlamentą, kuriame dabar bando paneigti Popiežiaus lenko (lietuviškos kilmės?) neklystamumą. Ir tai daro prisidengęs kovos už tautinių mažumų teises kauke.
Panašu, kad V.Tomaševskis jaučiasi ne lenkiškos kilmės lietuviu, ne Lietuvos lenku, o lenku Lietuvoje. Jei lenkais Lietuvoje (svečiais), o ne Lietuvos lenkais (Lietuvos piliečiais) būtų jo tautiečiai, jie nebūtų turėję teisės balsuoti ir rinkti į Europarlamentą savo tautietį, o, formaliai nepriklausydamas lietuvių pilietinei tautai, V.Tomaševskis nebūtų galėjęs net kandidatu į Europarlamentą tapti.
Demokratinėse valstybėse demokratinio valdymo mechanizmas vietoj tautybės numato pilietybę, o vietoj tautos – pilietinę tautą. Tarkim, Šveicarijoje net nėra šveicarų tautybės, nes ten gyvena vokiečiai, italai, prancūzai, retoromanai, kurie vadinami šveicarais, tačiau yra šveicarų tauta. Taip yra ir Jungtinėse Amerikos Valstybėse, kur gyvena įvairiausios kilmės amerikiečiai, nėra amerikiečių tautybės, tačiau yra amerikiečių tauta.
V.Tomaševskis kalba apie tautinių mažumų (tik lenkų) teisių ribojimą ir net neužsimena apie Lietuvoje jiems teikiamą palankų išskirtinumą, privilegijas. Juk su lenkų mokomąja kalba valstybės išlaikomos mokyklos Lietuvoje – akivaizdi privilegija. Leidimas sukurti ne pilietiniu, o tautiniu pagrindu partiją (Lenkų rinkimų akcija), per kurią Lietuvos lenkai ir pakliūna į renkamus organus, taip pat neabejotina privilegija.
Tautinė tolerancija arba pakantumas valstybėje neturi virsti privilegijomis kitakalbiams kamieninės tautos sąskaita. O tokią padėtį matome Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, kur kamieninės tautos atstovai lietuviai tampa diskriminuojama tautine mažuma. Čia sudarytos palankesnės sąlygos lenkiškoms mokykloms, kurias dar papildomai materialiai remia Lenkija, dalinai aprūpina ir lenkiškais vadovėliais, lenkiškomis mokymo programomis, mokymas vyksta ne valstybine kalba.
Atėjo metas Seimui, užuot svarsčius gadinančių lietuvių kalbą rašmenų įvedimu niekuo nepagrįstoms lenkų ambicijoms tenkinti, užsiimti tautinių mažumų integracija į pilietinę tautą. O tai galima įvykdyti tautinėms mažumoms panaikinus išskirtines, kitakalbius ir lietuvius kiršinančias privilegijas, visose mokyklose įvedus dėstymą tik valstybine lietuvių kalba, panaikinus kitų valstybių dezintegraciją skatinančias organizacijas (Lenkų rinkimų akcija, Rusų sąjunga). Ir tai nebus akibrokštui prilygstantys veiksmai, nes taip yra JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei kitose brandžios demokratijos šalyse. Tikrai neprieštaraus tam Europos Sąjunga, o ponas V.Tomaševskis Briuselyje turės liautis spurdėjęs dėl „pažeidžiamų teisių“.
Perdėta tolerancija – įsiteikimas, pabrėžtinas nuolankumas, savigarbos nepaisymas bei išprievartaujamas nuolaidžiavimas – prilygsta tautos ir jos valstybės žeminimui, orumo niekinimui. Tai turėtų įsisąmoninti Tauta, jos išrinktas Seimas.
2010.08.04