Kibernetinio saugumo būklės ataskaitą penktadienį pristatęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza tvirtina, kad sekmadienį, kovo 3-iąją, vykę savivaldos rinkimai neišsiskyrė prieš juos nukreiptų kibernetinių atakų skaičiumi. Tačiau, sako E. Kerza, tikimasi, kad didžiausias programišių susidomėjimas bus dar vyksiančiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
„Šie rinkimai neišsiskyrė savo incidentų pobūdžiu ar kitais vektoriais, didesnio aktyvumo taip pat nestebėjome. Manome, kad patys įdomiausi rinkimai – dar priešakyje, ir tikėtina, kad jų metu bus panaudotos technologijos arba būdai, kurių iki šiol nebuvo naudojama“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras.
Jo teigimu, planas, skirtas reaguoti į kibernetines atakas, yra parengtas dar praėjusiais metais.
„Planas yra įdiegtas ir kiekvienas žingsnis jau yra įgyvendintas, ir po šio etapo (kibernetinio saugumo būklės ataskaitos. – ELTA) pažiūrėjome, ką dar galėtume sustiprinti. Tai apima tiek mokymus, skirtus žmonėms, dalyvaujantiems rinkimuose, iki konkrečių technologijų įdiegimo“, – kalbėjo E. Kerza.
Kaip rodo penktadienį paskelbta Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaita, Lietuvoje užregistruoti 53 tūkst. 183 kibernetinio saugumo incidentai, t. y. 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Ataskaitoje pažymima, kad išaugo kibernetinių incidentų sudėtingumas, o pačios atakos tampa vis labiau rafinuotos.
NKSC teigimu, 2018 m. neigiama informacinė veikla buvo nutaikyta į svarbiausias Lietuvos nacionalinio saugumo sritis. Iš viso buvo nustatyti 2 tūkst. 456 atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų, t. y. vidutiniškai apie 205 atvejai per mėnesį. Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas buvo užfiksuotas gynybos srityje (29 proc.). Tokį intensyvumą lėmė ne tik įprastai Lietuvą veikiantis propagandos srautas, bet ir aktualūs šalies įvykiai, kurie buvo dirbtinai eskaluojami nedraugiškų šaltinių.
NKSC pabrėžia, kad, visokeriopai stiprindami kibernetinio saugumo aplinką, 2018 m. Krašto apsaugos ministerija ir NKSC pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su žiniasklaidos priemonėmis. Taip pat pernai Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su partneriais, pradėjo kurti Regioninį kibernetinio saugumo centrą Kaune. Priimtas sprendimas kurti Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą, jungiantį gyvybines valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas.
Benas Brunalas (ELTA)
2019.03.09; 05:00
