Antanas Rašimas. Armėniškasis separatizmas – jau ir separatistinėje Abchazijoje


Visuomeninė armėnų organizacija „Krunk“ (dar ne taip seniai tokį pat pavadinimą turėjo žiauri teroristinė organizacija) paskelbė Abchazijoje kurianti „armėnų nacionalinę – kultūrinę autonomiją“.

Šį Abchazijoje gyvenančių armėnų pareiškimą nūnai komentuoja daug Gruzijos (Sakartvelo) leidinių, taip pat apie šį akibrokštą rašoma ir internetiniame leidinyje kavkazplus.com.

Kodėl Sakartvelui priklausiusiame, tačiau šiandien nuo jo atplėštame Abchazijos regione gyvenantiems armėnams nei iš šio, nei iš to prireikė autonomijos? „Krunk“ pareiškime rašoma, kad „Abchazija yra viena iš mažausių pasaulio valstybių, bet ji – daugiatautė, o armėnai čia gyveno nuo pačių seniausių laikų“. „Krunk“ įrodinėja, kad armėnai Abchazijoje – ne „tautinė mažuma“, o vietiniai, mat „nuo pat žilos senovės kartu su abchazais petys į petį kūrė Abchazijos valstybingumo tradicijas“.

Pareiškime taip pat pasakojama, kaip armėnų tauta neva padėjo abchazams gintis nuo Bizantijos imperijos, arabų, turkų antpuolių. Pareiškimo autoriai apgailestauja, kad Rusijos imperijos ir sovietų valdžios metais Abchazijoje gyvenančių armėnų teisės buvo grubiai pažeistos, ignoruotos: armėnai negalėjo turėti armėniškų mokyklų, maldos namų.

Dar svarbu pabrėžti, jog „Krunk“ išplatintame pareiškime akcentuojama, esą armėnai pasiaukojančiai gynė abchazus nuo „gruzinų fašizmo“ (Abchazija – Gruzijos teritorija, tačiau ji dabar atplėšta – atsiskirti abchazams padėjo Rusijos kariuomenė). Tačiau dabar, tik pamanyk, armėnai susiduria su abchazų nedėkingumu: armėnams vėl tenka gintis, tik šį sykį ne nuo gruzinų, o nuo „abchazų fašizmo“. Armėnai piktinasi abchazais, kurie jiems neleidžia statyti armėniškų mokyklų, armėniškų bažnyčių. Maža to – rengiant gyventojų apklausas, Abchazijoje gyvenančių armėnų skaičius nuolat dirbtinai sumažinamas (neva norint paslėpti, kiek vis tik daug armėnų gyvena šiame regione).

Žodžiu, nuo šiol „Krunk“ ir armėnų inteligentija Abchazijoje kuria armėniškąją autonomiją. O tai reiškia, kad nuo šiol Abchazijoje gyvenantys armėnai turės teisę imtis nepriklausomos užsienio ir vidaus prekybos, taip pat pasirašyti užsienio politikos susitarimus, kuriuos nebus privalu derinti su respublikos valdžia. „Krunk“ užtikrintai teigia, kad „mes nesame čia „tautinė mažuma“, mes – tikrieji Abchazijos gyventojai, bet vis dėlto autonominės teisės mums reikalingos, kad galėtume normaliai gyventi“.

Šis „Krunk“ pareiškimas buvo perduotas armėnų politikams, kurie jį teiks svarstyti Abchazijos parlamentui pačiu artimiausiu metu.

Svarbu pabrėžti, kad „Krunk“ norėtų įkurti armėniškąją autonomiją būtent trijuose Očamčyrskij, Tkyarčalskij ir Gulrypšskij rajonuose, iš kurių Rusijos pagalba abchazai išvijo visus gruzinus.

Situacija – labai įdomi. Separatistine respublika vadinta Abchazija (nuolat dreifavo Rusijos pusėn, tiksliau tariant – išdavė gruzinus) jau pati susiduria su panašiomis problemomis, kurias kėlė Sakartvelui. Kad ir kuo baigtųsi abchazų – armėnų nesutarimai Abchazijoje, akivaizdu, kad armėnai čia siekia tų pačių tikslų, kaip ir Kalnų Karabache – kuo rimčiau įsitvirtinti, o paskui bet kokia kaina siekti atsiskyrimo įkuriant neva nepriklausomą respubliką, tegul ir pasaulio nepripažįstamą.

2019.05.18; 10:31

print