Valstybinis verslas vis labiau linkęs plėstis ir į konkurencingus sektorius, o tai kelia grėsmę mokesčių mokėtojams ir privačioms įmonėms, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Pasak LLRI ekspertės Gintarės Deržanauskienės, šiuo metu kriterijus, kada užsiimti ūkine veikla, egzistuoja tik savivaldybės valdomoms įmonėms, tačiau ir joms – tik naujų ūkinių veiklų atžvilgiu.
„Matome valdžios neapsisprendimo ženklus: žengiamas vienas žingsnis į priekį ir du atgal. Prieš trejus metus priimtas vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatytos sąlygos, kada savivaldybės valdoma įmonė gali vykdyti ūkinę veiklą. Nuo to laiko jau antrą kartą siūloma įstatymą papildyti, įrašant daugiau išimčių ir kitaip atveriant galimybes savivaldybėms plėsti savo verslus“, – teigia G. Deržanauskienė.
Anot jos, valstybiniai verslai ateina ne į tas rinkas, kuriose trūksta paslaugų, o į konkurencingas rinkas.
„Pavyzdžiui, vaistai brangūs – planuojama steigti valstybinių vaistinių tinklą. Nors Lietuva turi bene tankiausią vaistinių tinklą Europoje, kur 10 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės. Arba kitas pavyzdys – 20 metų veikiančioje pensijų išnešiojimo paslaugų rinkoje, kurioje veikia 5 privatūs ūkio subjektai, dėl vienkartinio vieno teikėjo paslaugų kokybės sušlubavimo siūloma steigti valstybinį monopolį – visas paslaugas be konkurso patikėti teikti valstybinei įmonei Lietuvos paštui“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Pasak jos, analizė rodo, kad privatūs teikėjai paslaugas teikia pigiau, geresnės kokybės, greičiau reaguoja į besikeičiančius vartotojų poreikius, tuo metu valstybės valdomose įmonėse išlieka aukšta korupcijos rizika.
Vyriausybė praeitą savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nustatyti, kad pensijų pristatymo į namus paslaugą teiktų tik „Lietuvos paštas.“
ELTA primena, kad „Sodrai“ organizavus viešųjų pirkimų konkursus, pensijų pristatymo į namus paslaugas 17 regionų teikia Lietuvos paštas (iki 2019 metų teikė 31 regione), kituose regionuose – konkursus laimėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Bastaras“, „Rausidas“, „Godlija“, „Victum“ ir „Verpetynė“. Šią paslaugą gauna apie 200 tūkst. asmenų. Pensijų pristatymo paslaugai teikti iš ,,Sodros“ biudžeto 2018 metais skirta apie 7,5 mln. eurų.
Metų pradžioje viena iš konkursą laimėjusių įmonių „Bastaras“ Vilniuje ir Kaune laiku neišnešiojo pensijų. „Sodra“ su įmone sutartį vėliau nutraukė.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.09.16; 09:00
