Lietuvoje spalį metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, siekė 1,5 proc. ir per du mėnesius sumažėjo 1 proc. punktu. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai dėl to nereikėtų nerimauti, nes paslaugų kainų infliacija yra aukšta, o darbo užmokesčio augimas yra spartus.
„Lietuvai dėl to nereikėtų nerimauti. Šalyje paslaugų kainų infliacija yra aukšta, o darbo užmokesčio augimas yra spartus. Įmonės, ypač veikiančios vidaus rinkoje, tikrai augina savo pajamas, taip kad infliacija nėra verslo apyvartą mažinantis veiksnys Lietuvoje. Nemaža dalis verslo sugeba didinti savo rinkos dalį ir kol kas labai didelio neigiamo poveikio nejaučia“, – Eltai teigė jis.
Pasak ekonomisto, didžiausi iššūkiai kyla žaliavų gamyboje dirbantiems sektoriams.
„Jei tai yra į paslaugų sektorių arba iš dalies į pramonės sektorių orientuotos įmonės, jos neigiamo poveikio nejaučia. Lietuvoje išskirčiau sektorius, dirbančius žaliavų gamyboje. Žemės ūkio produktų kainos jau kurį laiką yra pakankamai žemos ir toliau krintančios, tad jiems kyla didžiausi iššūkiai“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasiteiravus apie tai, kas galimai lemia infliacijos kritimą, ekonomistas paminėjo vyraujančias pasaulines tendencijas.
„Neigiamos pasaulinės tendencijos yra pagrindinė priežastis, kodėl krinta žaliavų kainos. Akcijų kainos kyla, ypač JAV ar Vakarų Europos pastaruoju metu, o žaliavų kainos netgi krinta“, – teigė jis.
Ž. Maurico teigimu, bet kuriuo atveju nerimauti dėl infliacijos kritimo neverta, pavojingų ženklų kol kas nemato ir Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Lietuva visgi yra žaliavų importuotoja. Štai ir dujos atpigs nuo kitų metų, ir kuras nebrangsta, tai mums tai yra į gera. O vidaus rinkoje kol kas infliacinis spaudimas yra pakankamai žymus, nes paslaugų kainos auga.
Netgi euro zonoje grynoji infliacija, nors ir nekyla, kaip norėtų ECB, bet kol kas pavojingų ženklų, kad ji labai kristų, nėra“, – Eltai komentavo ekonomistas.
Pasak jo, infliacijos kritimo tendencija gali bet kada pasikeisti dėl išorės aplinkos įtakos.
„Apskritai, į infliaciją, kurią seka centriniai bankai, neįtraukiami žaliavų ir maisto kainų pokyčiai, nes jie labai kintami ir juos sunku prognozuoti“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Kaip ELTA jau rašė, metinės spalio infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 1,5 proc.
Išankstinis mėnesinis (spalį, palyginti su rugsėju) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, yra artimas nuliui, remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Rugsėjį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,4 proc.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.04; 00:30
