Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.Gausiausia Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pralaimėjimus patiria ne tik parlamente, bet ir reitingų lentelėse.
Naujausia gyventojų apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“, parodė, kad rinkėjai vis tvirčiau nusisuka nuo valstiečių, dabar jų palaikymas vos perkopia 10 procentų.
Neturėtų džiaugtis ir kitos partijos – rinkėjai jaučia bendrą nusivylimą visa politika. Vis labiau neigiamai vertinama ir Vyriausybė, kuri prabilo apie galimus naujus mokesčius, skelbia portalas DELFI.
Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, reitingų lentelės lyderė ir toliau lieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, tačiau stipriai sumenko parama valstiečiams. TS-LKD reitingas per mėnesį, nuo paskutinės apklausos kiek sumenko, rugsėjį už juos Seimo rinkimuose būtų sulaukę 19,2 proc., o šį mėnesį – 18 proc. rinkėjų.
Tačiau reikšmingiausias pasikeitimas – antroje vietoje likusių LVŽS. Už šią partiją praėjusį mėnesį būtų balsavę 14,6 proc. rinkėjų, o spalį šis skaičius susitraukė iki 10,2 proc. Per mėnesį, tarp atliktos apklausos, valstiečiai prarado 4,2 proc. rinkėjų palaikymo.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė DELFI vertindama reitingų duomenis sakė, kad valstiečiai ir toliau išlaiko tendenciją „ristis nuo kalno žemyn“.
„Tai, kad mes jau kalbame apie vos perlipimą per 10 procentų slenkstį, rodo, kad bendra situacija lentelėje rodo tam tikrą pakritimą. (…) Mes matome, kad kuo žemiau krintant valstiečiams, atsiranda vis daugiau nišos kitoms partijoms, gal net ir naujadarams. Visi renka po labai mažai“, – DELFI sakė R. Urbonaitė.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jos teigimu, prie valdančiųjų reitingų važiavimo žemyn galėjo prisidėti ir dramatiški įvykiai Seime. Situaciją dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patraukimo R. Urbonaitė apibūdino kaip kovą, kuri gaišo parlamento darbo laiką. „Čia tik klausimas, ar ir toliau mes matysime dar didesnį kritimą, ar čia grindys pasiektos. Manau, kad daug ką parodys biudžeto svarstymas Seime ir kaip jis atrodys“, – prognozavo ji.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius tikino, kad valstiečių reitingas nuo 2017 metų pradžios sumažėjo 2,5 karto. Jis tikino, kad tam yra kelios priežastys: politiniai karai Seime, nesėkmingas biudžeto pateikimas – Seimui atmetus Vyriausybės siūlymus ir aiškaus lyderio nebuvimas.
A. Krupavičiaus teigimu, Tėvynės sąjunga vis dar nesugeba pramušti stiklinių lubų, t. y. tos ribos, kurių reitingai jau dvejus metus negeba aplenkti. „Tas reitingas šiek tiek pasvyruoja, pakyla, tada mažėja. Bet 17-19 procentų ribose Tėvynės sąjungos reitingas svyruoja nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio. Akivaizdu, kad situacija yra įšalusi jau dvejus metus, jiems pritraukti naujų rinkėjų nelabai pavyksta“, – reitingų lentelės lyderius vertino jis.
Per daugiau nei 2 procentus sumenko ir parama Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), kuriai vadovauja Gintautas Paluckas. Praėjusį mėnesį juos būtų palaikę 9 procentai, šį mėnesį parama sumenko iki 6,9 proc. VDU politologo A. Krupavičiaus teigimu, LSDP iš šių reitingų turėtų suprasti, kad jiems nepavyksta užsitikrinti reitingo augimo. „Bet visais atvejais, džiaugsmo socialdemokratams dabartiniai reitingai tikrai neturi atnešti. Dar blogiau, jei sudėtume abiejų socialdemokratinių partijų – LSDP ir LSDDP reitingus, tai nesiekia to, ką LSDP turėjo prieš skilimą“, – sakė A. Krupavičius.
Jei rinkimai būtų vykę spalį, į Seimą taip pat patektų Liberalų sąjūdis. Spalį parama šiai partijai kiek ūgtelėjo, iki 6,3 proc., praėjusį mėnesį ši partija būtų sulaukusi 5,2 proc. respondentų balsų. Patekimu į Seimą būtų džiaugęsi ir Darbo partijos nariai. Per mėnesį prie savo palaikymo ji prisidėjo pusę procento ir dabar jų parama siekia 5,5 proc. respondentų balsų, rugsėjį rinkėjų parama buvo lygiai 5 procentai. Politologas A. Krupavičius tikino, kad Liberalų sąjūdis pagaliau „išeina iš krizės“.
„Bet antra žinia – blogesnė. Dėl liberalių rinkėjų balsų konkurencija yra sustiprėjusi. Nors Laisvės partija irgi galimybių peržengti 5 procentų barjero nelabai turi, bet balsus iš Liberalų sąjūdžio atima, liberalius balsus skaldo“, – teigė politikos ekspertas. A. Krupavičius tikino, kad geromis naujienomis džiaugtis turėtų Darbo partija, jų reitingas pastaruoju metu yra stabilus.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Reikalingą visuomenės palaikymą patekti į Seimą, jei rinkimai vyktų spalį, surinko ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Tvarkos ir teisingumo“ partija, dabar išgyvenanti savotiška krizę. Spalio mėnesį ši partija būtų sulaukusi lygiai 5 procentų rinkėjų palaikymo, dar praėjusį mėnesį šis skaičius siekė 3,9 proc.
Kol kas reitingai neturėtų džiuginti ir Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Laisvės partijos. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 3,3 proc., o spalį jau 3,5 proc. respondentų. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją rugsėjį būtų balsavę 3 proc., o spalį – 3,2 proc. respondentų. Dar žemiau liko rugsėjo mėnesio duomenimis, politinių partijų reitinguose liko Lietuvos centro partija, už kurią rugsėjį būtų balsavę 2,3 proc. , o spalį – 2,9 proc. respondentų.
Už Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją rugsėjį būtų balsavę 2 proc., o spalį užfiksuotas skaičius turėtų vos džiuginti – palaikytojų padaugėjo 0,3 procento, iki 2,3. 2 procentai apklausą atsakiusių respondentų savo balsą atiduotų už Remigijaus Lapinsko vadovaujamą Lietuvos žaliųjų partiją.
Dar rugsėjį šis skaičius nesiekė net ir 2 procentų, buvo 1,3 procento. Jaučiamas bendras nusivylimas 3,5 proc. respondentų spalį būtų balsavę už kitą partiją, 18,2 proc. būtų nebalsavę, o 12,5 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, šie skaičiai rodo bendrą nusivylimą politika. „Tas augimas gali būti dėl to, kad tie, kurie arba iš viso neitų, ar nežino, jie rodo paieškas galbūt net naujų politinių darinių, o jei padidėjimas tų, kurie tikrai neitų, gali rodyti nusivylimą“, – DELFI sakė politologė.
