Šių metų birželio 9-ąją Kaune bus skelbiamas nuosprendis rezonansinėje turto prievartavimo byloje. Joje kaltinamaisiais oficialiai įvardinti trys čečėnų tautybės jaunuoliai.
Piniginių sumų, kurių reikalauta neva neteisėtais būdais, – didelėmis nepavadinsi. Oficialiai kalbama apie kelis tūkstančius litų. O Karmėlavos miestelio gyventojas Saulius Saladžius, kurį, remiantis oficalia Lietuvos teisėsaugos versija, reketavo čečėnų jaunuoliai, – smarkiai nenukentėjo. Taigi Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla lyg ir nėra išskirtinė. Tačiau ją vis tik laikyčiau ypatingo dėmesio vertu atveju. Ir štai dėl ko.
Du iš trijų reketu kaltinamų čečėnų jaunuolių tampriai susiję su rezonansine Chadižat ir Maliko Gatajevų byla (omenyje turiu Ali Latajevą ir Muradą Utsajevą). Apie Lietuvai garbės nedarantį skandalą dėl Gatajevų jau ne sykį rašėme. Pavyzdžiui, pasakojome, kaip VSD Kauno apygardos skyriaus saugumiečiai specialiai bandė sukiršinti Kauno rajone Gatajevų įkurtos našlaičių prieglaudos “Gimtoji šeima” gyventojus, kaip specialiai agitavo konfliktuoti su globėjais vieną “Gimtosios šeimos” merginą. Taip pat stebėjomės, nuo kada Lietuvos VSD atstovams tapo privalu tarsi moralės policijai rūpintis čečėnų šeimos vidaus reikalais – teisėtai ar neteisėtai dukrą įvaikinusi motina lietsargiu sudavė merginai per minkštą vietą ir ją išplūdo?
Analizuojant prieš Gatajevus kurptą bylą dabar jau akivaizdu, kad mūsų džeimsai bondai iš Kauno vieną čečėnų merginą specialiai kurstė neklausyti savo globėjų, o įvykusius barnius – įrašyti į diktofoną. Ilgainiui ši nei Lietuvai, nei Lietuvos specialiosioms tarnyboms garbės neatnešusi byla įgavo tarptautinį rezonansą. Lietuvoje nežinia už ką persekioti čečėnai Ch. ir M. Gatajevai, beje, Kaune užsiėmę prasminga, tauria veikla (Čečėnijos karuose tėvų netekusių našlaičių globojimu), šiandien priversti gyventi Suomijoje. Oficialusis Helsinkis jiems suteikė laikinąjį leidimą gyventi. Suomijos teisėsaugos atstovai mano, jog Europos Sąjungos narė Lietuva, uždarydama į kalėjimą Ch. ir M.Gatajevus, grubiai pažeidė pagrindines žmogaus teises ir laisves.
Šiemet greičiausiai turėtų paaiškėti, ar Suomijos valstybė suteiks Gatajevams politinį prieglobstį. Koks bus oficialiojo Helsinkio sprendimas, sunku prognozuoti. Tačiau Suomijos teisėsauga puikiai žino, jog Lietuvos saugumiečiai, siekdami užsibrėžtų tikslų (bet kokia kaina sužlugdyti Gatajevų namus “Gimtoji šeima”?), ėmėsi net itin drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, įkalbinėjo kai kuriuos minėtos našlaičių prieglaudos globotinius prieš Gatajevus duoti neigiamus parodymus. Priešingu atveju grasino deportuosią atgal į Čečėniją. Arba užsimindavo, girdi, kitaip jiems taps nebepakeliamai sunku gyventi Lietuvoje. Sakykim, niekur neras darbo.
Suomijos teisėsauga žino su Gatajevų byla susijusias smulkmenas. Todėl reikia viltis, jog politinis prieglobstis nežinia dėl ko Lietuvos saugumui neįtikusiems Gatajevams vis dėlto bus suteiktas. Jei suomiai politinį prieglobstį suteiks, šis įvykis taps žinomu visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Tik susimąstykime: Europos Sąjungos narė Suomija suteikia politinį prieglobstį iš ES narės Lietuvos pabėgusiems čečėnams Gatajevams, nes Lietuva, būdama ES, grubiai pažeidė ES galiojančias taisykles, kas yra demokratija, žmogaus teisės ir laisvės. Vaizdžiai tariant, jei Lietuva pažeidžia pagrindines ES teritorijoje galiojančias teisės normas apie demokratiją, tokią valstybę būtina išmesti iš šios organizacijos?
Gatajevų bylą šiandien specialiai prisiminiau. Mat vienas iš reketu kaltinamų čečėnų jaunuolių yra būtent Ali Latajevas, buvęs “Gimtosios šeimos” narys. Beje, vienas iš tų, kuriems teko ilgiausiai gyventi Gatajevų šeimoje ir kuris Gatajevus pažįsta ilgiausiai. Ir, kuris, žinoma, uždaruose Kauno teismo posėdžiuose yra davęs Gatajevams, o ne Kauno saugumiečiams palankius parodymus.
Pavyzdžiui, Gatajevams vienas iš inkriminuojamų nusikaltimų buvo … reketas. Esą Gatajevai buvo tokie žiaurūs, kad iš savo globotinių atimdavę pinigus, vertę juos dirbti… A.Latajevas tokias versijas neigė. Jis tvirtino, jog nėra nieko keisto, jei tėvai reikalauja, kad vaikai arba mokytųsi, arba dirbtų ir pagal išgales padėtų išsilaikyti šeimai. Jis buvo iš tų čečėnų jaunuolių, kurie pasakojo nutikimą, kaip vienas jaunas čečėniukas paprašė, kad tėvai pasaugotų jo pinigus. Gatajevai paėmė pasaugoti tuos kelis litų. Tačiau šį kiekvienoje normalioje šeimoje suprantamą žingsnį Lietuvos teisėsauga kažkodėl bandė traktuoti būtent kaip reketą.
Beje, davęs šiuos parodymus teisme (tai buvo prieš keletą metų) A.Latajevas nedelsiant kreipėsi į portalą Slaptai.lt pareikšdamas, jog už principingumą ir sąžiningumą jam Lietuvos saugumiečiai gali keršyti. Slaptai.lt anuomet paskelbė štai tokį tekstą, remdamasis A.Latajavo žodžiais: “Kovo 5-ąją į redakciją paskambino Chadižat ir Maliko Gatajevų šeimoje ne vienerius metus augęs Ali Latajevas. Jis pranešė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos greičiausiai bando suimti ir jį. Pasak Gatajevams palankius parodymus davusio ir nuo palankių parodymų Gatajevams neatsisakiusio Ali Latajevo, tuose namuose bei vietose Kaune, kur jis dažnai lankosi su kitais čečėnais, buvo atvažiavusi policija ir civilius rūbus dėvintys pareigūnai. Tačiau tuo metu, kai apsilankė nekviesti svečiai, jo namuose nebuvo. Tai jį ir išgelbėjo. Ali Latajevas įsitikinęs, jog Lietuvos teisėsauga persekioja visus tuos, kurie duoda čečėnams Gatajevams palankius parodymus tiek teisme, tiek prokuratūroje, tiek žiniasklaidos priemonėms. Jis baiminasi, kad artimiausiu metu ir jis, kaip Gintautas Bukauskas ir Zauras Gatajevas, gali būti suimtas bei uždarytas į areštinę. Jo manymu, Lietuvos teisėsaugą erzina tai, kad Gatajevams palankūs duomenys pakliūna žiniasklaidos priemonėms.” Taip buvo prieš keletą metų.
O šiandien A.Latajevas uždarytas Kauno tardymo izoliatoriuje ir kaltinamas reketu. Jam, gimusiam 1983-aisiais, ir kitiems dviems čečėnų jaunuoliams Chalidui Tamiralijevui (gimęs 1983-aisiais) ir Muratui Utsajevui (gimęs 1987-aisiais) gresia reali įkalinimo bausmė. Jiems pareikšti įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo: svetimo turto prievartavimo veikiant organizuotoje grupėje, panaudojant fizinį smurtą ar atimant asmeniui laisvę. Už tai Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato griežtą bausmę – kalėjimą iki aštuonerių metų.
Dėl turto prievartavimo čečėnų jaunuoliai įkliuvo 2010 metų kovo pradžioje. Kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose buvo pabrėžiama, jog čečėnai padėjo statyti nukentėjusiuoju pripažinto asmens namą, tačiau šis liko jiems skolingas. Karšto būdo A.Latajevas ir M.Utsajevas bei jų tautietis Ch.Tamiralijevas Kauno rajono policijos komisariato pareigūnams įkliuvo Karmėlavos seniūnijoje, Margavos kaime, kai atvyko atsiimti neva jiems priklausančios skolos. Beje, tas vyras yra Chalido Temiralijevo draugės Sonatos Sakalauskaitės dėdė. Sonata ir Chalidas augina dviejų metų dukrą Kamilę Sakalauskaitę.
Taigi žinoma, kad čečėnai padėjo statyti nukentėjusiuoju pripažinto asmens namą. Tačiau tas vyras liko jiems skolingas. Karšto būdo ringo kovotojai pareikalavo grąžinti skolą. Pabūgęs grasinimų bei supratęs, kad nebus paliktas ramybėje, Karmėlavos gyventojas kreipėsi į policijos pareigūnus.
Štai tokia oficiali versija. Man, atidžiau susipažinusiam ir su Gatajevų augintiniui Deniui Volovskiui kadaise bandytu inkriminuoti nusikaltimu, – oficialioji Karmėlavos versija neatrodo įtikinama. Žvelgiant iš šalies, – galbūt. Bei jei esi įsigilinęs į Gatajevų bylą, kaltinimai reketu labiau primena dar vieną Lietuvos specialiųjų tarnybų sukurptą provokaciją. Labai panašią į tą, kurią buvo bandoma surengti Gatajevų globotiniui Deniui Volovskiui. Juk remiantis oficialia informacija Gatajevų globotinis D.Volovskij irgi bandė užsiimti finansinėmis aferomis. Kaltinimai bandant nesąžiningu būdu pasipelnyti, mano supratimu, atsirado greičiausiai tik todėl, kad D.Volovskij, kaip ir A.Latajevas, prieš keletą metų atsisakė šmeižti Gatajevus kaip žiauriai besielgiančius su globotiniais tėvus. Beje, Kauno saugumiečiai jam leido suprasti, jog, duodamas palankius parodymus apie Gatajevus, neišvengsiąs didelių nemalonumų (šį D.Volvskio pasakojimą portalas Slaptai.lt yra išsaugojęs kaip videointerviu).
D.Volovskij grasinimų neišsigando. Tačiau pasitaikius pirmąjai progai D.Volovskis išvyko iš Lietuvos. Tokiu būdu nemalonumų išvengė. A.Latajevui nepasisekė. Jis neturėjo finansinės galimybės išvykti į užsienį, juolab, kad kartu su drauge Vesta Kapočiūte augina trejų metų sūnų Emilį Latajevą. Štai ir įkliuvo. Portalo Slaptai.lt versija būtų tokia: didžiausia jaunųjų čečėnų klaida, kad darbinės veiklos jie ėmėsi nepasirašę jokių darbo sutarčių. Liaudiškai tariant, dirbo, bet mokesčių valstybei mokėti neketino. Pinigus iš darbdavio imti sutiko grynaisiais. Tai, žinoma, pažeidimas. Bet omenyje turint bedarbystės lygį Lietuvoje ir konkrečiai Kauno rajone, – toks jaunųjų čečėnų žingsnis vargu ar labai smerktinas. Esant tokiai situacijai daug kas pasielgtų panašiai.
Tačiau tas darbdavys su čečėnų jaunuoliais greičiausiai pasielgė dar gudriau. Sumokėjo tik dalį pažadėtų pinigų. Remiantis Sonatos Sakalauskaitės, vienos iš čečėno Chalido Temiralijevo draugės, žodžiais, čečėnai dirbo visą vasarą, plušėjo sunkiai. Jie padėjo atstatyti per gaisrą nukentėjusį namą. Statė tvoras, stulpus, malkinę, įrengė klozetą, išnešė visas sudegusias liekanas, betonavo, kasė duobes, šulinius, pjovė malkas, padėjo sukelti plytas į antrą aukštą… O suderėtos pinigų sumos nesulaukė. Sumokėjimo terminai buvo nuolat atidėliojami, kol vieną dieną S.Saladžius paskambino ir pasakė, kad dalį pinigų pasiruošęs grąžinti. Vaikinai dalį pinigų atgavo. Tačiau netrukus vaikinus suėmė policija ir jų kišenėse ar piniginėse aptiko pažymėtų kupiūrų.
Neatmestina versija, jog Lietuvos slaptosios tarnybos pasinaudojo sunkia čečėnų materialine padėtimi savo reikmėms. Juk jauniesiems čečėnams, beje, du iš jų patys tuo metu jau augino mažamečius vaikus, verkiant reikėjo užsidirbti pinigų. Nebūtina tapti dideliu išminčiumi, kad suprastum, kaip elgiasi jaunuoliai, atsidūrę į padėtį, kai neatsiskaitoma už darbą.
Birželio 9-osios Kauno teismo sprendimas nežymioje Karmėlavos reketo byloje gali turėti atgarsių Suomijoje nagrinėjamai Ch. ir M. Gatajevų bylai. Jei Ch. ir M.Gatajevų globotiniai A.Latajevas ir M.Utsajevas bei jų bičiulis Ch.Temiralijevas bus pripažinti reketininkais, bent jau aršiausi Gatajevų nedraugai turės progos visur šaukti: “kokie tėvai – tokie ir vaikai”. Jei birželio 9-sios dienos teismas atmes kaltinimus reketu ir paliks tik priekaištus dėl savivaldžiavimo, Gatajevų priešininkai, įskaitant ir Kauno VSD, bus greičiausiai labai nepatenkinti teismo elgesiu. Mat tada nebus net moralinės priežasties apeliuoti į Suomijos teisėsaugą, svarstančią, ar Gatajevai verti politinio prieglobsčio.
Turint omenyje paskutiniuosius viešus pranešimus, kokią didelę įtaką VSD daro mūsų teismams (apie tai jau kalba ne tik žurnalistai, bet ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, europarlamentaras Leonidas Donskis, kultūrininkas Darius Kuolys, laikraščio “XXI amžius” redaktorius Edvardas Šiugžda ir t.t.), naivu tikėtis, kad jaunieji čečėnai sulauktų išteisinamojo nuosprendžio. Greičiausiai bus priešingai – į kalėjimą vaikinus uždarys ilgam.
Sunku patikėti, jog, esant šiandieninei Lietuvos teismų praktikai, Kauno teisėjai atsižvelgtų į kaltinamiesiems palankias charakteristikas. Lietuviškoje spaudoje ne sykį rašyta, esą minėti čečėnų jaunuoliai sportavo, buvo kovinių sporto šakų atstovai, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Suprask, puikiai treniruoti – mokėjo muštis. O tai neva reiškia, kad jiems buvo daugiau nei paprasta imtis neteisėtų veiksmų reketuojant Karmėlavos gyventoją. Bet tuose lietuviškuose leidiniuose kažkodėl nė žodeliu neužsiminta, kad šie ringo kovotojai buvo principingi, pareigingi, draugiški, išlaikyti. Ir turėjo nuopelnų Lietuvos valstybei – garsino jos vardą tarptautinėse varžybose Japonijoje ar Vokietijoje, tose šalyse skindami reikšmingas pergales. Nors neturėjo Lietuvos pilietybės (teturėjo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje).
Štai čečėno A.Latajevo charakteristika. “Ali Latajevas sėkmingai sportavo nuo 2003 iki 2008 metų sporto klube “Cunamis”. Jis yra perspektyvus sportininkas, Pasaulio Kudo čempionato dalyvis, taip pat daugkartinis Lietuvos Kudo čempionas, “Bushido” bei kitų turnyrų dalyvis ir nugalėtojas. Ali pasižymi darbštumu ir atsidavimu darbui bei sportui. Jis aplinkinių žmonių apibūdinamas kaip mandagus ir komunikabilus žmogus, ne konfliktiškas ir juo labiau paslaugus asmuo, visada pasirengęs padėti kitiems”. Šią charakteristiką pasirašė sporto klubo “Cunamis” prezidentas Ilgaras Gružinskas. Taigi ši charakteristika nesutampa su kai kuriais pranešimais apie jo žiaurumą ar ciniškumą.
O štai Kembridžo universiteto filologijos kandidato Manto Kvedaravičiaus pastebėjimai apie Ali Latajevą: „Aš pažįstu Alį Latajevą nuo 2008 m. vasaros, kai lankydavau Maliko ir Chadižat Gatajevų namus Karmėlavoje Kauno rajone. 2009 m. vasarą ir rudenį aš ieškojau vertėjo iš čečėnų kalbos moksliniam darbui apie konfliktą Čečėnijoje ir savo filmo “Barzach” postprodukcijai. Tuo laiku Ali Latajevas padėjo man versti ne vieną kartą. Todėl aš pažįstu Ali Latajevą kaip atsakingą ir patikimą asmenį, nes jis laiku atlikdavo griežtai terminuotas užduotis ir visuomet stengdavosi pasiekti geriausią vertimo kokybę net smulkmenose. Be to, mūsų bendravimo metu paliečiant dalies Lietuvos gyventojų padėties netikrumo temas, Ali pasirodydavo atitinkamai draugiškas ir supratingas. Užsimindamas apie savo padėtį visuomenėje, Ali atskleidė, kad sąžiningai siekia Lietuvos piliečiui tinkamo gyvenimo. Bendrai pasikliaudamas savo patirtimi psichologinėje antropologijoje galiu teigti, kad Ali yra socialiai atviras ir draugiškas, nelinkęs į neįstatymiškus veiksmus visuomenėje, kurią jis vertina.“ Tenka pastebėti, kad kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Barzakh“ 61-ąjame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pelnė du – Ekumeninės ir „Amnesty International“ žiuri – apdovanojimus.
O štai charakteristika, skirta Muradui Utsajevui. “Ponas Murad Utsajev, gimęs 1987-aisiais metais, treniruojasi pas mus nuo 2009 metų profesionaliu kovotoju. Nuo to laiko Muradas sėkmingai kovoja už mūsų mokyklą įvairiuose sporto renginiuose kaip, pavyzdžiui, German Titel Fight, kur Muradas tapo naujuoju Vokietijos čempionu WBC – Muay Thay kovose su apie 1000 eurų atlyginimu. Jo patikimumas daro jį vertingu komandos nariu. Dėl savo draugiško ir paslaugaus būdo bei asmeninių savybių ponas Utsajevas yra labai mylimas visų savo grupės narių. Taip pat ir jo elgesys varžybų metu yra nepriekaištingas…” Šią charakteristiką parašė Reza Djabbarpoor, Europos WBC Muay Thai koordinatorė , Vokietijos WBC Muay Thai atstovė. Ši charakteristika vėl gi prieštarauja, bent jau mano manymu, peršamai nuomonei apie čečėnų jaunuolių žiaurumą, ciniškumą ar karštakošiškumą. Byloja ir tai, jog šis čečėnas gynė Lietuvos garbę įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
O štai kokią charakteristiką apie Khalidą Temiralijevą Kauno apygardos teismui yra parašęs UAB “Žalvaris” filialo Atliekų utilizavimo centro direktorius Valdemaras Kaminskas. “Khalid Temiralijev, gimęs 1983-aisiais, nuo 2005 metų rugpjūčio iki 2007-ųjų sausio 8 dienos dirbo UAB “Žalvaris” filiale Atliekų utilizavimo centre. Dirbo atliekų perdirbėjo pareigose. Nors įmonėje darbas yra fiziškai sunkus, Khalidas pasižymėjo kaip pareigingas, darbštus ir atsakingas darbininkas. Visuomet sąžiningai ir laiku atlikdavo jam pavestas užduotis, buvo reiklus sau ir kitiems. Kiek mums žinoma, buvo nevedęs, tačiau atidus savo šeimai: tėvams, broliui, seserims. Bendradarbių buvo gerbiamas, nes ir pats turėjo garbės supratimą. Khalid Temiralijev išdirbo pusantrų metų, per tą laikotarpį jokių drausminių nuobaudų neturėjo, iš darbo išėjo savo noru”. Ir ši charakteristika bent jau netiesiogiai prieštarauja oficialiai versijai apie šių čečėnų jaunuolių žiaurumą ar ciniškumą.
Šiandien šių vaikinų likimas – Kauno Apygardos teismo teisėjų rankose.
Nuotraukose: čečėnai Ali Latajevas, Muradas Utsajevas, Khalidas Temiralijevas bei gausi Khadižat ir Maliko Gatajevų šeima. Nuotraukos – iš asmeninio Gatajevų archyvo.
2011.06.06
