Nėra net abejonių, kad Sirijos prezidentas Bašaras Asadas ir Libijos lyderis Muamaras Kadafis labai atidžiai seka įvykius Egipte.
Juos labiausiai domina, kaip teisiamas buvęs ilgametis Egipto prezidentas Chosnis Mubarakas. Ne tik stebi teismo proceso ypatumus, bet ir svarsto, koks likimas laukia jų pačių. Juk jei į teisiamųjų suolą iš ligoninės atgabenamas Ch.Mubarakas, laikytas amžinu, nepakeičiamu Egipto vadovu, vadinasi, ir Sirijoje bei Libijoje įmanomi kardinalūs pasikeitimai.
Ch.Mubarako nuvertimas rodo, jog šioje žemėje nėra nieko amžino. Amžini tik pasikeitimai. Taigi Sirijos ir Libijos vadovai neabejotinai susirūpinę, kad ir jų ateitis gali būti labai miglota. Taip laikraštyje “Corriere della Sera” rašo žurnalistas Gvido Olimpio.
Tokiais atvejais bausmės galima sulaukti ir teisme. Civilizuotame, demokratiniame teisme, kur galioja visos procedūros, įskaitant ir advokatų kalbas. Bet bausmė gali būti pritaikyta ir paskubomis surengtame teismo procese, kurio vienintelis tikslas – kuo greičiau ir žiauriau nubausti buvusį diktatorių. Tautos surengtas teismas visuomet greitas ir žiaurius. Tave gali pakarti net nepastačius kartuvių.
Kaip gi buvo nubaustas Rumunijos diktatorius Nikolajus Čiaušesku? Jį kartu su žmona sušaudė 1989 metų gruodį. Labai skubiai. Be didesnių pasiruošimų. Be ilgai trukusių teisminių debatų, diskusijų, advokatų. Būtent Rumunijos diktatoriaus N.Čiaušesko likimas, manoma, sukrėtė visus Artimųjų Rytų diktatorius. Artimųjų Rytų karaliai ir prezidentai ėmė baimintis, kad ir juos kada nors tauta gali nuversti iš posto, pasmerkt myriop ir mirties nuosprendį atlikt paskubomis, be diskusijų.
Straipsnio autorius mano, kad Artimųjų Rytų vadovai visi iki vieno yra gavę filmuotą medžiagą, kaip įvykdoma mirties bausmė Rumunijos diktatoriui. Ir jie tą videokasetę peržiūrėjo ne vieną sykį. Atidžiai peržiūrėjo. Ir kiekvieną sykį, peržiūrėdami filmą apie paskutines N.Čiaušesko gyvenimo valandas, svarstė: o ar neišauš diena, kada ir jis atsidurs situacijoje, kurioje atsidūrė N.Čiaušesku? Prisimindami liūdną N.Čiaušesko galą Artimųjų Rytų lyderiai greičiausiai darydavo tokią išvadą: visus tautos neramumus būtina čia pat žiauriai likviduoti. Kad nebūtų sudarytos galimybės neramumams plisti ir stiprėti. Artimųjų Rytų lyderiai net nesvarstė priešingos galimybės: o gal reikia elgtis atvirkščiai – mažinti suvaržymus bei cenzūras, jei norima sulaukti pasigailėjimo?
Taigi dauguma buvusių ir esamų diktatorių nuo Pietų Amerikos iki Azijos, įskaitant ir Panamos prezidentą Manuelį Norjegą, ir čilietį Augustą Pinočetą, nepajėgūs suvokti: nuo gėdingos mirties išgelbės demokratinės reformos, bet ne “karinės padėties įvedimas”. Kalėjime jau mirė Serbijos Napoleonu pramintas Slobodanas Miloševičius, kadaise baimėje laikęs visus Balkanus. Tiesa, Kambodžos skerdikui Pol Potui, myriop pasiuntusiam pusantro milijono saviškių, bausmės išvengti pavyko – jis mirė anksčiau nei buvo pastatytas į ‘deramą vietą”. Tačiau daugelis Pol Poto bendražygių teismo neišvengė. Jie buvo teisiami.
Pamokančių istorijų papasakoti galima apsčiai. Čia ir liūdna Adolfo Hitlerio pabaiga. Vaizdavo esąs “labai kietas”, o kuo viskas baigėsi? “Kietu vyru” apsimetė esąs ir Irako diktatorius Sadamas Huseinas. Manė esąs nepažeidžiamas, nepasiekiamas, neįveikiamas. Paskutinėmis gyvenimo valandomis svaidėsi baisiausiais prakeiksmais. Bet vis tiek buvo pakartas. Liūdna, tragiška pabaiga – kaboti kartuvėse.
Parengta pagal „Corriere della Sera” publikaciją.
Nuotraukoje: buvęs Egipto prezidentas Chosnis Mubarakas.
2011.08.05
