Portale Slaptai.lt perskaičiau žurnalisto Gintaro Visocko straipsnį “Kada Lietuva turės tikrų milijonierių”. Kai kurios mintis – vertos dėmesio. Tačiau būtina įsisąmoninti, kad Lietuva dėl savo visiems suprantamos specifikos (nedidelės teritorijos, didelių gamyklų nebuvimas ir t.t) negali turėti daug labai turtingų žmonių. G.Visocko publikacijoje pateikiami kai kurie naujausi duomenys apie Baltijos šalių milijonierius ir milijardierius. O aš noriu pateikti 2003-ųjų metų duomenis, kas ir kodėl tapo turtingiausiais žmonėmis Vidurio ir Rytų Europoje. Palyginkime su 2011-ųjų duomenimis. Niekas kardinaliai nesikeičia. Tendencijos išlieka tos pačios.
Remiuosi įtakingo Lenkijos leidinio “Wprost” 2003 metų publikacijomis. Tais metais laikraštyje buvo paskelbtos 50-ies turtingiausių Vidurio ir Rytų Europos žmonių pavardės. Sąraše – tik vienas lietuvis! Tai – Bronislovas Lubys, valdantis Jonavos “Achemą”. Taigi vadinamajame “auksiniame sąraše” dominuoja ne lietuviai, o rusai ir ukrainiečiai. Lenkijos žurnalas pateikė net 31 ruso bei kelių ukrainiečių pavardes.
Bet tai – natūralu. Lietuvoje niekad nebuvo gigantiškų metalurgijos ir kalnakasybos kombinatų, itin stambių įmonių, kurių vien privatizavimas garantuoja savininkui įspūdingas sąskaitas bankuose. Estija bei Latvija taip pat neturi kuo pasigirti. Sąraše minimos dvi turtingiausių Latvijos ir vieno turtingiausio Estijos piliečio pavardės. Žodžiu, nors ir nepasižymime ypatingais sugebėjimais susikrauti milijardų, vis tik nesame ir labai dideli vargšai. Be to, statistika byloja, kad Vidurio Europos milijonieriai rečiau susilaukia kulkos į kaktą arba antrankių, nei jų kolegos iš Rytų Europos.
Žodžiu, turtingiausi Vidurio ir Rytų Europos žmonės – rusai. Ir nieko čia nepakeisi. 50-ies žmonių sąraše dominuoja rusai – jų net 31 iš 50-ies. Žinoma, turtingiausias Rusijos žmogus tuomet buvo laikomas nūnai kalėjime pūdomas Michailas Chodorkovskis, valdęs net 8,3 mlrd. JAV dolerių turtą. Jis tuomet buvo pagrindinis banko “Menatep” bei galingo naftos koncerno “Jukos” akcininkas. Žurnale “Wprost” pažymėta, kad rusų magnatai įnirtingai gynėsi nuo Kremliaus nemalonės į savo finansines imperijas įsileisdami Vakarų akcininkus. Štai kitas Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius savo aktyvą patikėjo britų “Millhouse Capital”, M.Chodorovskis “Jukos” akcijas pardavė biržoje, o jo banką “Menatep” greičiausiai ėmė valdyti kas nors iš Rotšildų. Karas, kurį paskelbė Rusijos magnatams Kremliaus bosas Vladimiras Putinas, rodo, kaip akivaizdžiai nuo valstybės spaudimo priklauso Rusijos milijardierių sąskaitos bankuose.
Panaši padėtis – Ukrainoje. Tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma turėjo savų numylėtinių, bet visąlaik atidžiai rūpinasi, kad tarp Ukrainos turtuolių visada būtų pusiausvyra, kad niekas iš jų itin neįsigalėtų, neįsiviešpatautų. Ukrainoje, kaip ir Rusijoje, didžiausi turtai sukaupti privatizuojant metalurgijos ir kalnakasybos kombinatus.
Tuomet itin turtingas buvo serbas Milanas Jankovičius, dar vadintas Filipu Cepteriu. Jis – koncerno “Zepter Int.” savininkas. Į “Wprost” sąrašą jis nepateko tik todėl, kad tomis dienomis gyveno ne Vidurio ir ne Rytų Europoje, o būtent Monte Karle.
Į “Wprost” sąrašą 2003-aisiais nebuvo įtrauktas ir turtingiausias Bosnijos gyventojas Momilas Mandičius, kuris savo 150 mln. JAV dolerių turtą susikrovė karo metu, finansuodamas sukarintas Ratko Maldičiaus grupuotes. Kai buvo nužudytas Serbijos premjeras Zoranas Džindžičius, šis turtuolis atsidūrė už grotų ir kalėjime sėdi iki šiol.
Į “Wprost” sąrašą nepateko ir bulgaras Ilja Pavlovas, kuris 2002 metų turtingiausio Vidurio ir Rytų Europos gyventojo rinkimuose užėmė 8-ąją vietą (jis valdė “MG Holding”). 2003 metų kovo 7-ąją jį nušovė snaiperis Bulgarijos sostinėje Sofijoje.
Negalėjo pasidžiaugti savo pavarde turtingųjų sąraše 2003-aisiais ir slovakas Jozefas Majskis (greičiausiai šis žmogus turėjo per 200 mln. JAV dolerių), nes kaltinamas apgavęs per 200 tūkst. žmonių, jam patikėjusių savo indėlius.
Ir vis dėlto skirtingai nei rusai, lenkų, čekų ar vengrų turtuoliai vis mažiau ir mažiau priklausomi nuo valstybės institucijų užgaidų. Jie turi kur kas mažiau pinigų nei rusai ar ukrainiečiai, tačiau jie ne taip jau dažnai atsiduria kalėjimuose, žudomi ar persekiojami specialiųjų tarnybų.
Štai 2003 metų turtuolių sąrašas:
Bulgarija: Vasilis Božkovas – 0,5 mlrd. JAV dolerių.
Čekija: Petras Kelneris – 0,55 mlrd. dolerių.
Estija: Adus Lukas – 0,2 mlrd. dolerių.
Kroatija: Luka Radžičius – 0,2 mlrd. dolerių.
Latvija: Valerijus Karginas ir Viktoras Krasovskis – po 0,2 mlrd. dolerių.
Lenkija: Janas Kulčikas – 3,3 mlrd. dolerių.
Lietuva: Bronislovas Lubys – 0,15 mlrd. dolerių.
Rumunija: Josifas Konstantinas Draganas – 0,9 mlrd. dolerių.
Rusija: Michailas Chodorkovskis – 8,3 mlrd. dolerių.
Serbija: Milanas Paničius – 1,2 mlrd. dolerių.
Slovakija: Jozefas Majskis – 0,2 mlrd. dolerių.
Vengrija: Gaboras Varšedjis – 0,28 mlrd. dolerių.
Nuotraukoje: milijardierius Romanas Abramovičius, kuriam, skirtingai nei Michailui Chodorkovskiui, pavyko išvengti kalėjimo.
2011.08.05
