Pastaruoju metu Lietuvoje vis stiprėja nebaudžiamumo ir visiško teisės viršenybės nepaisymo nuotaikos. Aukščiausios šalies institucijos tyčiojasi tiek iš Lietuvos žmonių, tiek iš teisinės valstybės sistemos. Kaip kitaip galima vertinti visišką Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nutarimų ignoravimą, pasiteisinimų paiešką ir nuolatinius atsikalbinėjimus.
Dar visai neseniai VPT niekine pripažinus 1,8 mln. litų vertės sutartį su kelionių agentūra „Vestekspress“, Ministro Pirmininko tarnyba (MPT) pareiškė sutarties nenutrauksianti ir, rodydama puikų valstybinių institucijų bendradarbiavimo pavyzdį, pasiūlė pačiai Žydrūno Plytniko tarnybai kreiptis į teismą.
VPT nustatė, kad MPT pareigūnai pažeidė proporcingumo principą, pasirinkdami neobjektyvų pasiūlymų vertinimo kriterijų, kainų apskaičiavimo tvarką, pirkimo komisija taip pat neprašė pagrįsti ir neįprastai mažos pasiūlytos kainos, apie atmestą pasiūlymą neinformavo kito konkurso dalyvio. Ž. Plytniko žodžiais, VPT jau seniai yra pateikusi rekomendacijas, kaip vykdyti tokius pirkimus. Esą jeigu Ministro Pirmininko tarnyba pagal šias rekomendacijas būtų vykdžiusi konkursą, kurį laimėjo „Vestekspress“, VPT jokių priekaištų neturėtų.
Atrodytų, jog teisinėje valstybėje bent jau teismai turi išlaikyti teisės viršenybės prieš kitas institucijas principą. Tačiau Lietuvoje ir teismai nėra išimtis. Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Aukščiausiasis, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas organizavo 400 tūkst. Lt vertės konkursą teismų darbuotojų komandiruotėms ir užsienio svečių priėmimui pirkti. VPT, ištyrusi konkurso sąlygas, rado begalę pažeidimų: perkančioji organizacija pasiūlymams vertinti rinkosi ne pagal bendrą paslaugų kainos dydį, o pagal taikomą aptarnavimo mokestį. Sąlygose nenurodytas ir planuojamų įsigyti paslaugų kiekis, trukmė, planuojami kelionių maršrutai ir pan. Tokiomis sąlygomis viešųjų pirkimų negalima organizuoti, o teisėjai ir kiti teismų juristai tą tikrai žino.
Tačiau jie nusprendė pasityčioti iš VPT ir sutartį tik sustabdyti, kol darbuotojų stokojanti VPT „suteiks konsultacijas ir pateiks rekomendacijas“. Žinant kokį darbo krūvį atlaikyti (VPT turimais resursais įstengia patikrinti vos 4 procentus visų viešųjų pirkimų, iš kurių daugiau kaip 70 procentų nustatomi pažeidimai) ir kokį bylų kiekį tenka nagrinėti VPT, tai tik dar vienas tarpinstitucinio „bendradarbiavimo“ pavyzdys.
Prie šios neparankiai dirbančios tarnybos galima priskirti ir Valstybės kontrolę. Nors kasmet kontrolieriai atlieka tyrimus ministerijose, savivaldybėse bei kitose įstaigose, kasmet nustatomi grubūs įstatymų pažeidimai, tačiau prokuratūroje tyrimai sėkmingai vilkinami iki senaties, o neūkiškumu ir net akivaizdžiu mokesčių mokėtojų pinigų grobstymu kaltinami valdininkai lieka savo pareigose, arba tiesiog pakeičia vieną valstybinę tarnybą kita.
Nesibaigiantys skandalai dėl viešųjų pirkimų konkursų rodo nišą, kurioje sukasi bene didžiausi pinigų srautai. Būtent dėl to Temidės akys yra užmerkiamos ir į be skrupulų daromus pažeidimus žiūrima pro pirštus. Manau, kad esant tokiai situacijai, reikia tiesiog panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybą, Valstybės kontrolę ir kitas institucijas, prižiūrinčias valdančiuosius bei vyriausybės veiklą. Šios nereikalingos ir negirdimos institucijos nebetrukdytų užsiimti valstybiniu verslu bei mokesčių mokėtojų pinigų „įsisavinimu“. Be to būtų galima sutaupyti ne vieną milijoną, kurie skiriami šių institucijų veiklai. Tokiu būdu teisiškai būtų įtvirtinta, jog įstatymai galioja visiems, išskyrus esantiems valdžioje. Kaip sakoma, visi lygūs, bet kai kurie lygesni.
Nuotraukoje: Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
2011.08.28
