Pernai Kinijos taikytos sankcijos prieš Lietuvą ir jų pasekmės keičia tai, kaip mąstome apie tarpvalstybinę prekybą, teigia Centrinės Europos Azijos studijų instituto (CEIAS) direktorius Matej Šimalčik. Nors tiesioginė Lietuvos prekyba su Kinija ilgą laiką buvo maža ir 2020 metais aprėpė 1,7 proc. visos Lietuvos dvišalės prekybos, pasak M. Šimalčik, įvertinus netiesioginę prekybą, ši proporcija siekė 3,9 proc.
Jo manymu, toks skirtumas leido Kinijai taikyti netiesioginį ekonominį spaudimą, kuriam Lietuva buvo ypač pažeidžiama.
„Lietuvos patirtis parodė tai, ko trūksta daugelyje diskusijų apie Kinijos ekonominį kišimąsi, jos poveikį ir politines rizikas susijusias su verslu ir politiniais įsipareigojimais. Visi žinome, kokią didelę galią Kinija turi per tiesioginę prekyba su bet iki šiol tikrai nežinojome, kas slypi netiesioginėje prekyboje ir tiekimo grandinėse“, – pirmadienį teigė M. Šimalčik.
CEIAS mokslo darbuotojas Martin Šabena aiškina, kad netiesioginė prekyba matuojama atsekant tiekimo grandines iki tikrojo prekės vartotojo. Tad, anot jo, nors valstybė galimai tiesiogiai neeksportuojanti prekių į Kiniją, jeigu iš šių prekių pagaminti produktai suvartojami Kinijoje, šios valstybės eksportas priklausomas nuo Kinijos.
„Įprasti prekybos duomenys teigs, kad pavyzdžiui Čekija į Slovakiją eksportavo medžiagų už 20 eurų. Galbūt iš jų vėliau bus pagaminta padanga automobiliui ar mažas komponentas, kuris yra mažytė viso automobilio dalis. Tada ši dalis eksportuojama į Vokietiją, kur pagaminamas automobilis, kuris eksportuojamas į Kiniją. Tad galima sakyti, detalė eksportuojama iš Čekijos į Slovakiją, tačiau galutinis vartotojas, perkantis šį automobilį ir juo besinaudojantis yra Kinijoje. Ir jei kinas neperka automobilio, visas procesas nevyksta“, – aiškino M. Šabena.
„Kinijos poveikis nėra tinkamai priskirtas. Priskiriame eksportą Vokietijai, bet iš tikrųjų matome, kad kitos šalys, esančios žemiau tiekimo grandinės, turėtų būti skaičiuojamos kaip šio eksporto dalis“, – pridūrė jis.
CEIAS atstovas pamini, kad Lietuvos atveju netiesioginis eksportas į Kiniją buvo didesnis nei tiesioginis dėl prekių eksportuotų į Skandinaviją ir Vokietiją.
„Prekės galimai vyko į Vokietiją, galimai į Švediją, Daniją ir kitur. Bet jos buvo naudojamos gamybos procese ir galutinis produktas vyko į Kiniją“, – minėjo jis.
Kaip teigia CEIAS atstovas, valstybės kurios nori išvengti nedemokratinių šalių spaudimo per netiesioginę prekybą turėtų daugiau atsižvelgti į tai, kaip vystosi jų prekių tiekimo grandinės.
„Šalys, vertindamos savo ekonominius santykius, neabejotinai turėtų taikyti šį metodą. Mes kalbame apie Kiniją, bet manau, kad tai gali būti naudinga vertinant prekybai su kiekvienai pasaulio šaliai. Pasaulyje yra daug nedemokratinių ir autoritarinių šalių, kurių poveikis nuo 2014 m. išaugo“, – komentavo M. Šabena.
„Nepasikliaukite vien dvišalės prekybos duomenimis, ypač šalyse, kuriose yra ilgos paramos grandinės, tai nerodo tiesioginio vaizdo“, – tikino jis.
2023.06.13; 05:50
