Iškilmės Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga, vykusios prieš savaitę, ne suvienijo naciją, o, priešingai, išryškino nesutarimus, rašo “Time”.
„Simptomatiška, kad Varšuvoje įvyko du didžiuliai paradai,“ – pažymi korespondentas Piotras Zalevskis.
Į mitingą, sukviestą prezidento Komorovskio, suėjo daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių. Atmosfera buvo džiaugsminga: „Iškilmės vienos iš nedaugelio Europos šalių, kuri iš tikrųjų turi kuo pasidžiaugti ekonominiu aspektu, garbei“, – rašo autorius. Lenkija įeina į pirmąjį ES penketuką pagal ekonomikos augimą šiais metais.
Tačiau žymiai daugiau žmonių – daugiau kaip 20 tūkstančių – subūrė ultradešiniųjų mitingas. Ten atmosfera nebuvo palanki: minia skandavo antivyriausybinius šūkius, „tvirti vyrukai su gobtuvais degino raudonus audeklus“, keletas vyrukų bandė sudeginti ES vėliavą – tiesa, nesėkmingai.
„Mes kovojame už Lenkiją. Mes susigrąžinsime Lenkiją“, – pareiškė vienas iš oratorių. „Su kuo jie kariauja? Kitas oratorius išdėstė aiškiai: su kairiaisiais ir homoseksualais. Kadangi valdančioji partija – centro dešiniųjų, „kairieji“ – tai tikriausiai visi, kas ne ultradešinieji“, – sakoma straipsnyje.
Manifestacijos dalyvis mokytojas Janušas Verstleris vilki striukę su skaičiais 10/4/10 – prezidento lainerio katastrofos prie Smolensko data. „Toji tragedija sukrėtė Lenkijos politinį gyvenimą iki pamatų“, – aiškina autorius.
J.Verstleris katastrofą pavadino žudynėmis. „Galimas dalykas, mitinge ultradešinieji per mažai kalbėjo apie tą versiją, bet J.Verstlerio bendraminčiai gali tikėtis galingesnių politinių sąjungininkų“, – rašo autorius. Pagrindinė opozicinė partija „Įstatymas ir tvarka“, vadovaujama žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslavo Kačinskio, atvirai pareiškia, kad katastrofa buvo iš anksto suplanuota. „Partija remiasi spragomis vyriausybės tyrime, o taip pat savo tyrimų išvadomis“, – rašo autorius.
Valdančiosios koalicijos ir daugumos apžvalgininkų akyse kaltinimai, kuriuos dėsto Kačinskis, – kurstytojiški, bet visai nepagrįsti. „Bet tokiomis aplinkybėmis, kai Rusija atsainiai dokumentavo katastrofos priežastis, Tusko vyriausybė dažnai atrodo pasyviai ir silpnai“, – sakoma straipsnyje. Maža to, keletas katastrofos aukų buvo palaidotos svetimuose kapuose, nes buvo supainioti palaikai.
Tuo tarpu pagal naujausias apklausas beveik kas trečias lenkas įsitikinęs, kad katastrofa buvo žudynės. 63 procentai apklaustųjų reikalauja, kad abejones išsklaidytų tarptautinė komisija, o ne Lenkijos vyriausybė.
Šaltinis: Time
2012.11.26
