Bendrovė „Achema“ pernai patyrė 28,9 mln. eurų grynojo nuostolio. Kaip teigia įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, susidariusios nepalankios „kainų žirklės“, į aukštumas šovusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir kiti gamyklą slegiantys mokesčiai lėmė nuostolingą bendrovės veiklą.
Kaip skelbia „Achema“, audituotais duomenimis, pernai įmonės pardavimo pajamos siekė 397,5 mln. eurų ir buvo 6 proc. mažesnės nei 2017 m., kai jos sudarė 423,4 mln. eurų.
Didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla pernai pagamino 2,3 mln. tonų produkcijos. Lyginant su 2017 m., kai buvo pasiektas produkcijos pardavimų kiekio rekordas ir pagaminta 2,7 mln. tonų produkcijos, praėjusiais metais azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos apimtys sumažėjo 14 proc. Per 60 proc. visų pardavimų sudarė skystųjų trąšų (KAS) ir amonio salietros pardavimai.
„Jau 2018 metų pradžioje pajutome paklausos kritimą. Nepalankūs orai – drėgni ruduo ir praėjusių metų žiemos pradžia, šaltas pavasaris – sudarė nepalankias sąlygas augalininkystei ir sumažino trąšų poreikį pagrindinėse „Achemos“ rinkose. Nuo balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina, priešingai daugiametėms tendencijoms, didėjo, trąšų kainos, pasibaigus tręšimo sezonui, krito, todėl vasarą sumažinome gaminamos produkcijos apimtis“, – įmonės pranešime cituojamas R. Miliauskas.
„Achema“ nuogąstauja, kad bendrovė kenčia nuo mokesčių valstybei.
Kaip skelbia bendrovė, pernai SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 20,1 mln. eurų, VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) – 5,4 mln. eurų, iš kurių 2,6 mln. eurų sumokėta už nuosavoje elektros jėgainėje pasigamintą elektros energiją. 2018 m. taip pat ženkliai išaugo ir apyvartinių taršos leidimų kainos – nuo 4,7 mln. eurų 2017 m. iki 12,3 mln. eurų 2018 m. Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,1 mln. eurų, iš kurių 8,7 mln. eurų sudarė mokėjimai „Sodrai“.
Pernai bendrovė eksportavo savo produkciją į beveik 30 šalių. Pardavimai Baltijos šalyse sudarė apie 25 proc., iš jų Lietuvoje parduota 21 proc. produkcijos. Pagrindinėmis „Achema“ eksporto šalimis ir toliau išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos, Skandinavijos šalys. Praėjusiais metais bendrovė taip pat padidino pardavimą į Ukrainą.
Likusią „Achemoje“ pagamintų trąšų dalį įsigijo pirkėjai iš Australijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų pasaulio šalių.
Pasak R. Miliausko, net ir sudėtingu laikotarpiu bendrovė toliau nuosekliai investavo į gamybos atnaujinimą, kuriam pernai skyrė 11 mln. eurų.
ELTA primena, kad pernai vykusiuose susitikimuose energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Achemos grupės“ atstovai aptarė ministerijos siūlomą „Achemos“ išlaidų optimizavimo planą. Po vieno iš susitikimų energetikos ministras sakė, kad visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo galėtų sumažinti perpus – tai yra 10 mln. eurų.
Tačiau po lapkritį vykusio susitikimo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas sakė, kad iš ministerijos koncernas nėra gavęs detalių apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo išpirkimą.
Ministerija savo ruožtu nurodė, kad labiausiai SGD terminalo išlaikymo kaštai „Achemai“ sumažės per sprendimus dėl jo įsigijimo. Kita priemonė, anot ministerijos, yra SGD būtinojo kiekio realizavimo modelio pasikeitimas.
„Jis leis taupyti ir „Achemai“, ir kitiems vartotojams. Yra ir kitų priemonių, dėl kurių su „Achema“ sutarta toliau kalbėtis, kadangi atsakymas iki šiol nebuvo gautas, tačiau dabar matome konstruktyvų norą tą daryti. Nereikia pamiršti ir to, kad nuo kitų metų Energetikos ministerijos iniciatyva sudarytos galimybės „Achemai“ ir kitoms energijai imlioms pramonėms įmonėms naudotis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lengvata. Ir tik nuo įmonės apsisprendimo priklauso, ar ji tą norės daryti“, – tada nurodė ministerija.
Žurnalistams po paskutinio susitikimo su Ž. Vaičiūnu „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė sakė, kad taršos leidimų kainos taip pat yra našta „Achemai“.
„Dabar mokame 26 mln. eurų (SGD terminalo išlaikymo mokesčio. – ELTA). Mums dabar našta yra taršos klausimai. Mes esame gigantai ir dėl savo didumo turime daugiausia sumokėti mokesčių. Mums ypač užaugo taršos leidimų (kainos. – ELTA). Jei pirkdavome po 6-7 eurus, dabar kainos pakilo. Tai per metus mums kainuos 20 mln. eurų“, – sakė L. Lubienė.
Tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad šiuo metu atliekamos visos būtinos procedūros, kad nuo metų vidurio visiems gamtinių dujų vartotojams SGD infrastruktūros išlaikymas kainuotų mažiau.
„Achema“ yra didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse ir viena didžiausių Lietuvos eksportuotojų. Pagrindinė bendrovės veikla – trąšų (amonio salietros, KAS – karbamido amonio salietros tirpalo, KAN – kalcio amonio salietros, karbamido, lėto tirpimo karbamido „LITFERT Stabilion N“) ir kitų chemijos produktų pramonei, taip pat skystųjų trąšų lauko bei kambario augalams gamyba ir prekyba.
Lukas Blekaitis (ELTA)
2019.04.15; 11:50
