Šių metų balandžio – gegužės mėnesiais žurnalistikos studijų pirmojo kurso studentai atliko interneto vartotojų apklausą „Žiniasklaidos naudojimas internete“. Apklausos anketą užpildė 1219-ka respondentų, išreiškusių tvirtą pirmenybę interneto žiniasklaidos priemonėms ir labai aiškų pasitikėjimą pasirinktais žinių šaltiniais jame.
Kadangi speciali respondentų atranka nebuvo vykdoma, apklausoje dalyvavo tie, kas apie ją sužinojo iš tinklaraščių, „Twitter“ ar tiesiogiai iš apklausos vykdytojų. Į klausimus atsakiusių vyrų buvo gerokai daugiau nei moterų: 879 prie 340. Respondentų amžiaus vidurkis (26,5 metai) yra artimi aktyviausios interneto vartotojų grupės vidurkiui. Jei smalsu – pats jauniausias apklausos dalyvis buvo septynerių, o vyriausias – 79-erių metų.
Žinios internete ir šaltinių pasirinkimas
Atsakiusieji į apklausos klausimus yra aktyvūs naujienų skaitytojai. Dauguma (32,9%) internete skaito žinias 2-3 kartus per dieną. Mažiausia dalis, 13,6% internete naujienų semia ne kasdien. Netikėtai daug žmonių seka naujienas nuolat – 18,5% pažymėjo nuolat laiką atvirą naujienų svetainę ar kitą informacinę interneto tarnybą.
Nemenkas ir žinioms internete skiriamas laikas. Nors gausiausia grupė (31%) pasirinko atsakymą „10-30 minučių“ per dieną, kitos dvi grupės „30 min. – 1 val.“ ir „daugiau nei valandą“ buvo atitinkamai 28,8% ir 28,5% dydžio. Taigi galima teigti, kad beveik du trečdaliai aktyvių interneto vartotojų skaito ne vien straipsnių antraštes ar trumpiausius pranešimus – laiko randama ir ilgesniems straipsniams ir reportažams.
Šaltinių pasirinkimas nenustebino. Pati populiariausia žinių vieta internete – naujienų svetainės (portalai). Juose naujienas skaito 1117 iš 1219 apklausos dalyvių. Tiesa, pranašavusieji tinklaraščių populiarumo sumenkimą, turėtų susimąstyti – pačių žmonių raštai internete nedaug teatsilieka nuo portalų – tinklaraščius skaito 901 respondentas. Kitos dvi santykinai populiarios grupės (daugiau nei 50% respondentų) yra socialiniai tinklai („Facebook“ ir pan.) bei užsienio portalai.
Nors, įvertinus naujienų internete populiarumą ir joms skirtą laiką, galima buvo tikėtis ir palankaus bendro interneto žiniasklaidos įvertinimo, tačiau žiniasklaidos „kanalų“ pasirinkimas pagal svarbą vis tiek buvo kiek netikėtas: internetas artimiausią konkurentę, televiziją, aplenkė beveik du kartus!
Apklausos dalyviai nėra vien pasyvūs žinių internete skaitytojai. Daugiau kaip pusė jų dalinasi įdomesnių skaitinių nuorodomis el. paštu ar per socialines tarnybas, kiek mažiau kaip pusė rašo komentarus naujienų svetainėse ir tinklaraščiuose. Maždaug penktadalis patys rašo naujienas ar straipsnius – netipiškai didelė dalis, iliustruojanti tai, kad apklausoje išties dalyvavo itin aktyvūs interneto vartotojai.
Interneto žiniasklaidos kokybė: kompetencija – svarbiausia
Vertindami atskiras žiniasklaidos internete priemonių grupes, apklausos dalyviai daugiausiai balų skyrė specializuotoms žinių svetainėms (ekonomika, IT, sportas ir kt.). Net 68,9% respondentų nurodė, kad jų turinys yra „geras“. Antra pagal „kokybę“ grupė – tinklaraščiai (!). Nors gausiausias jų įvertinimas buvo „vidutiniškas“ (57,3%), tačiau pagal gerų ir vidutiniškų balų sumą tinklaraščių turinys netgi pralenkė naujienų svetainių (portalų) įvertinimą. Blogiausiai įvertintas naujienų turinys socialiniuose tinkluose.
Nepaisant atsargaus žinių socialiniuose tinkluose ir forumuose vertinimo, bendras pasitikėjimas interneto žiniasklaida yra stulbinamai didelis – beveik du trečdaliai atsakiusiųjų į klausimus pasirinko internetą kaip patikimiausią informacijos kanalą. Aptardami rezultatus iškėlėme hipotezę, kad tokiu būdu respondentai išreiškė pasitikėjimą savo pačių gebėjimu iš daugybės interneto resursų išsirinkti tuos, kurių žinios yra profesionaliausios ir patikimiausios.
Profesionalumo svarbą patvirtino ir atsakymai į klausimą „Kas lemia Jūsų pasitikėjimą interneto žiniasklaida?“. Atsakymas „Leidinio specializacija/kompetencija“ buvo pažymėtas daugiausiai kartų (873). Antras svarbus veiksnys – žurnalisto reputacija (502). Maždaug trečdaliui svarbios tradicijos ir lojalumas (401), veikiausiai renkantis spausdintų leidinių svetaines internete. Mažiausiai svarbus pasirodė… leidinio populiarumas.
Mokestis už žinias
Apklausos pabaigoje buvo pateikti keli klausimai dažnai pastaruoju metu svarstoma tema: ar verta mokėti už žinias internete? Į klausimą „Ar mokėtumėte už žinias internete?“ beveik pusė respondentų atsakė neigiamai. Turint galvoje, kad apklausoje dalyvavo vieni aktyviausių interneto vartotojų, rezultatas nėra labai optimistiškas. Net neatmetusieji mokėjimo už naujienų turinį galimybės dažniausiai rinkosi atsakymą „sumokėčiau nebent už išskirtinį turinį“ (25,8%) arba „sumokėčiau nereguliariai, už patikusį turinį“ (18%). Nuolatiniam prenumeratos mokesčiui įsipareigoti sutiktų vos 8,7% atsakiusiųjų į klausimus, ir tik 3,9% mano prenumeruosią daugiau nei vieną žinių šaltinį.
Nenuostabu tad, kad geidžiamiausia interneto žiniasklaidos savybė, aplenkusi ir operatyvumą, yra „nemokama prieiga“ (973 respondentai). Kokybiškos žiniasklaidos poreikį pabrėžia pageidavimas „nešališkumo ir etikos principų“ (731) ir „originalaus turinio“ (656).
Bet iš kur jis atsiras, tas profesionalus ir originalus turinys, jei žmonės nenori už jį mokėti? Apklausos dalyviai naujų kelių neieškojo: pasak jų, interneto žiniasklaida turėtų gyventi iš reklamos (44,6%) arba mišrių reklamos bei papildomų paslaugų (41,4%). Kraštutinių nuomonių buvo itin nedaug – vos 2,8% nurodė, kad žiniasklaida turi būti išlaikoma skaitytojų, ir 3% – kad žurnalistai turėtų rašyti be atlygio.
Išvados
Svarių išvadų iš nereprezentatyvios apklausos rezultatų daryti negalima, tačiau net ir šie duomenys dėl nemažos imties yra verti dėmesio kaip aktyviausių interneto vartotojų nuomonių atspindys. Ši grupė, kaip matyti iš rezultatų, intensyviai naudoja interneto žiniasklaidą, sugeba pasirinkti patikimų žinių šaltinius ir palankiai juos vertina. Nors neprofesionaliai rašomų tinklaraščių turinys yra vertinamas prasčiau už specializuotų svetainių, jų skaitomumas ir „kokybės“ balas yra aukštenis, nei galima buvo tikėtis. Tačiau net ir gerai įvertinę skaitomą turinį internete, žmonės dar nėra pasiruošę jį išlaikyti tiesiogiai mokėdami. Todėl verslo planas, paremtas žinių turinio internete apmokestinimus, šiandien dar būtų labai rizikingas.
Pastaba: cituojant tyrimo rezultatus ar jų dalį, nuoroda į šaltinį ir VU žurnalistikos studijų programą būtina.
“Universiteto žurnalistas”
2010.07.24
