Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtą 2018 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 3,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimas per visus 2018 metus, taigi kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko augimo trajektoriją ir demonstruoja stebėtiną atsparumą neigiamai tarptautinei aplinkai, teigia bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
Itin geras ketvirto ketvirčio rezultatas taip pat rodo, kad trečią ketvirtį fiksuotą žymų Lietuvos BVP sulėtėjimą labiausiai lėmė techniniai veiksniai, o ypač prastas žemės ūkio derlius, – bet ne faktinės pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių problemos, savo komentare rašo ekonomistas.
„Tiek ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, tiek ir per visus 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo neblogai subalansuotas. Stabilų augimo tempą pademonstravo daugiau nei 60 proc. visos produkcijos eksportuojanti Lietuvos pramonė, kuri pernai 7,1 proc. padidino gamybos apimtis. Augimo apsukų nelėtina ir transporto sektorius, ypač kelių transporto segmentas, kur krovinių pervežimo apimčių augimas apskritai yra dviženklis. Mažėjant nedarbui bei kylant vidutiniam darbo užmokesčiui, stabiliai gerus rezultatus demonstruoja mažmeninės prekybos sektorius, kur ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį apyvarta padidėjo 5,8 proc.“, – teigia A. Izgorodinas.
Didžiausių rizikų, kurios šiemet gali pakenkti Lietuvos ekonomikos plėtrai, sąraše ir toliau išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra bei per visus 2018 m. stabiliai mažėjęs optimizmo lygis euro zonoje, pabrėžia ekonomistas.
Lietuvos verslui, pasak A. Izgorodino, reikėtų itin atidžiai stebėti situaciją Vokietijoje, kuri yra didžiausias Lietuvos eksporto partneris su 12 proc. „svoriu“ Lietuvos eksporto struktūroje.
„Lapkričio mėnesį Vokietijos pramonės gamybos apimtys susitraukė 4,7 proc., labiausiai nuo pat 2009-ųjų metų, o dėl prastų pramonės rodiklių Vokietijos ekonomikos rezultatai 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje gali gana stipriai sušlubuoti. Iš kitos pusės, kol kas būtų šiek tiek per anksti nurašyti Vokietijos ekonomiką, kadangi vokiečių pramonės augimui labiausiai kenkia beveik pilnai (90 proc.) išnaudojami gamybos pajėgumai bei vos 3,3 proc. siekiantis nedarbo lygis“, – komentuoja ekonomistas.
Pasak jo, lygiai taip pat nereikėtų skubėti nurašyti ir bendrų euro zonos ekonomikos rezultatų, kadangi tam tikra prasme euro zonos ekonomika paprasčiausiai atsitrenkė į lubas ir beveik nebegali augti dėl ribotų gamybos ir žmogiškųjų išteklių resursų. Galų gale, itin žemas nedarbas Centrinės Europos regiono valstybėse, taip pat Lenkijoje, signalizuoja, kad šiemet pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose vidaus vartojimas išliks itin stiprus – tai, pasak A. Izgorodino, yra geras ženklas Lietuvos eksportui.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.01.31; 17:20
