Londone tebesitęsiančiam tyrimui The Guardian skiria tris straipsnius. Šią savaitę tyrimas turi baigtis. Teisėjo sero Roberto Oueno išvadų laukiama antrajame pusmetyje. Straipsnių autorius – žurnalistas Liukas Gardingas.
Pirmasis straipsnis pavadintas „Per posėdį liudytojas pareiškė, kad Dmitrijus Kovtunas planavo Litvinenką kur nors nusivilioti ir „pribaigti“.
„Liudytojas, įvardijamas D3, susitiko su Kovtunu Hamburge 2006 metų spalio 30. Po dviejų dienų Litvinenka susitiko su Kovtunu ir kitu rusu, Andrejumi Lugovojumi, Londone, viešbutyje Millennium. Abu kaltinami tuo, kad nunuodijo Litvinenką, įbėrę į jo žaliąją arbatą radioaktyvios medžiagos Polonio-210“, – rašo Gardingas.
D3 parodymai buvo perskaityti per posėdį praėjusį penktadienį. „Pasak to liudytojo, pavalgę Hamburgo restorane, kai jie vaikštinėjo gatve, Kovtunas papasakojo apie savo vaidmenį nužudymo suokalbyje“, – sakoma straipsnyje. Jis su Kovtunu draugavo nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos ir kartu dirbo oficiantais Hamburgo restorane Il Porto.
„D3 Vokietijos policijai pranešė, kad Kovtunas visiškai netikėtai paminėjo Litvinenkos pavardę ir jam pasakė: „Litvinenka išdavikas. Jo rankos kruvinos. Jis sudarinėja sutartis su čečėnais“. Kovtunas taip pat pavadino Litvinenką „kiaule“. Paskui Kovtunas pasakė D3, kad turi su savim „labai brangių nuodų“ ir kad jam reikalingas virėjas, kuris įbertų tų nuodų Litvinenkai į maistą ir gėrimus“, – tęsia laikraštis.
Liudytojas sakė, kad pažįsta virėją (tyrimo medžiagose virėjas įvardijamas „C2“), kuris dirbo kartu su jais Il Porto, o paskui persikėlė į Londoną. „D3 pabrėžė, kad C2 vedęs, ir juokaudamas pastebėjo, kad paprasčiau būtų Litvinenką nušauti. Į tai Kovtunas atsakė: „Taip sugalvota tam, kad būtų parodytas pavyzdys“, – sakoma straipsnyje.
„Kovtunas taip pat sakė, kad Litvinenka gerai saugomas ir kad jis ketina „privilioti jį į interviu“ Londone, kad nunuodytų. Jis sakė kad nuodai kainuoja „nepaprastai didelę sumą“ pinigų. Pasak D3, Kovtunas užsiminė, kad už misijos įvykdymą jam bus dosniai atlyginta ir pasakė, kad jis „netrukus turės savo butą Maskvoje“, – perpasakoja laikraštis.
D3 sakė, kad Kovtuno papasakotą istoriją palaikė „beprotiška“ ir patarė jam vietoj šito susirasti darbą.
Po pokalbio Kovtunas nakvojo Hamburge D3 bute, o rytą išskrido į Londoną. Lova, kurioje miegojo Kovtunas, kaip ir jo buvusios žmonos butas, buvo smarkiai apspinduliuotas polonio, tvirtina leidinys.
D3 sakė, kad po Litvinenkos nužudymo jis išsigando ir sutriko. Kai jį pirmą kartą apklausė Vokietijos policija, jis neužsiminė apie savo pokalbį su Kovtunu. Bet per antrąją apklausą jis perpasakojo jai Kovtuno atviravimus.
„D3 sakė, kad kai ta istorija iškilo į paviršių, Kovtunas paskambino jam iš Maskvos, ėmė įtikinėti, kad nekaltas ir kad kažkas kitas jį „paženklino“, – sakoma straipsnyje.
Per posėdį buvo pranešta, kad Vokietijos policininkai iš pradžių nepatikėjo D3 parodymais, nes palaikė juos prieštaringais. Tačiau inspektorius Kreigas Masolas pasakė, kad Skotland Jardo tyrimas 2010 metais patvirtino tuos parodymus. „Atvykęs į Londoną Kovtunas po kelių valandų paskambino C2 Lugovojaus mobiliuoju telefonu. C2 buvo užimtas. Kovtunas ir Lugovojus neva tai patys įbėrė nuodų į arbatinį, iš kurio Litvinenka pylėsi arbatą“, – sakoma straipsnyje.
Antrasis straipsnis vadinasi „Raktinė figūra atsisakė duoti parodymus“. „Kovą, kai tyrimas ėjo į pabaigą, Kovtunas pavėluotai pranešė, kad nori duoti parodymus iš Maskvos“, – primena Gardingas. Teisėjas seras Robertas Ouenas sutiko su tuo, kad Kovtunas gali tapti „raktiniu dalyviu“. Tad Kovtunui buvo leidžiama susipažinti su įrodymais, išskyrus įslaptintus Britanijos vyriausybės dokumentus.
Buvo numatoma, kad šią savaitę, nuo pirmadienio ir baigiant trečiadieniu, Kovtunas duos parodymus vaizdo ryšiu. „Tačiau praėjusį penktadienį dienos metu per posėdį buvo pranešta, kad Kovtunas atsisako. Matyt, jis rėmėsi savo įsipareigojimais „Rusijos tyrimui“ šioje byloje“, – sakoma straipsnyje.
Gardingo nuomone, Kovtuno žingsnis turėjo „torpeduoti tyrimą“, kuris buvo atidėtas keletui mėnesių, kad Kovtunui būtų patogu.
„Našlės Marinos Litvinenko advokatas Adamas Stro sakė, kad Rusijos Federacija stengiasi sužlugdyti tyrimą ir stato jam kliūtis. Jis paprašė Oueną padaryti iš to atitinkamas išvadas apie Maskvos kaltumą“, – sakoma straipsnyje.
„Aleksandro Litvinenkos nužudymo tyrimas: klausimai, į kuriuos nėra atsakymų“ – toks trečiojo straipsnio pavadinimas. Liukas Gardingas išvardija „tris dalykus, kuriuos mes sužinojome, ir tris dalykus, kurių mes kol kas nežinome apie buvusio sovietų specialiųjų tarnybų bendradarbio mirtį Londone 2006 metais“.
Tai, kas, autoriaus nuomone, žinoma:
1. „Aišku viena: du rusai, Dmitrijus Kovtunas ir Andrejus Lugovojus, nužudė Litvinenką, nepastebimai įbėrę radioaktyvaus polonio į jo žaliąją arbatą. Yra kolosalių teisminių įrodymų, kurie juos demaskuoja. Žudikai paliko pėdsakų“, – sakoma straipsnyje.
„Tikriausiai Kovtunas tvirtins, kad jį apnuodijo Litvinenka. Tai nesąmonė. Analizės parodė, kad Litvinenka nekontaktavo su poloniu iki susitikimo su dviem žmonėmis iš Maskvos, o jie iki tol jau buvo palikę alfa-radiacijos pėdsakų savo miegamuosiuose viešbutyje“, – sakoma straipsnyje.
2. „Tyrimas nustatė motyvą“, – tvirtina autorius. „Litvinenka buvo nužudytas už tai, kad tyrė rusų mafijos veiklą ir jos ryšius su žymiomis Kremliaus figūromis, įskaitant ir patį Putiną. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio mafija įleido šaknis Ispanijoje. Litvinenka padėjo Ispanijos žvalgybai vykdyti operacijas, siekiant „nukirsti galvą“ aukščiausiems mafijos bosams“, – sakoma straipsnyje.
„Kadre vienas iš rusų – Viktoras Ivanovas, galingas Putino sąjungininkas, FSKN (Rusijos Federacijos Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnyba, – red.) vadovas. 2006 metų rugsėjy Litvinenka parašė pranešimą, kuriame tvirtinama, kad Ivanovas buvo nusikalstamo tinklo dalis Peterburge ir dešimtajame dešimtmetyje turėjo ryšių su Kolumbijos narkotikų karteliais. Tuo metu Putinas dirbo Peterburgo merijoje“, – sakoma straipsnyje.
3. „Putinas į tyrimą pažvelgė niekinančiai“, – tvirtina autorius. „Kitą dieną po to, kai karališkasis advokatas Benas Emersonas pavadino Rusiją „mafiozine valstybe“, rusų bombonešiai „Tu“ praskrido šalia pietinės Anglijos pakrantės. Sutapimas? Ne, greičiausiai tipiškas žvanginimas kardais, Kremliaus nepasitenkinimo ženklas“, – sakoma straipsnyje. Putinas taip pat suteikė Lugovojui valstybinį apdovanojimą.
Toliau Gardingas vardija „tris dalykus, kurių mes nežinome“.
1. Pastaruosius keletą mėnesių tyrimas nagrinėjo slaptus Britanijos vyriausybės įrodymus. Detales gaubia paslaptis. Žurnalistas daro prielaidą, kad buvo studijuojama MI-6 turima dosjė apie Litvinenką, kuris buvo jos neetatinis informatorius, numanomi telefoniniai pokalbiai ir žymių Rusijos piliečių elektroniniai laiškai, perimti Britanijos ir Amerikos specialiųjų tarnybų, MI-6 agentų pranešimai. „Ir Didžiosios Britanijos URM išvada apie tai, kas nužudė Litvinenką – Rusijos valstybė“, – sakoma straipsnyje.
2. „Mes žinome, iš kur paimtas polonis, bet kai kurių detalių trūksta“, – tvirtina autorius.
„Per tyrimą nuskambėjo pareiškimai, kad polonis, panaudotas Litvinenkai nužudyti, kilęs iš Rusijos“, – sakoma straipsnyje. Pasak autoriaus, žaliava – bismutas – buvo „apspinduliuotas radiacija“ Urale, komplekse „Majak“, o paskui pervežtas į uždarą gamyklą „Avangard“ Sarove.
Paskui pėdsakai dingsta. „Pasak fiziko Normano Dombio, matyt, vyriausybinis institutas suteikė poloniui tirpią formą. Dombis turi omenyje FSB“, – sakoma straipsnyje. “Mes nežinome, kas perdavė polonį Lugovojui ir Kovtunui Maskvoje“, – tęsia autorius. Bet, pasak jo, jiems tik iš trečio bandymo pavyko įberti polonio Litvinenkai į arbatą.
3. „Kas įsakė nužudyti Litvinenką?“ Keletas liudytojų tvirtina, kad tokį įsakymą galėjo duoti tik Vladimiras Putinas.
„Tai įtikima, bet neprilygsta įrodymams. Sovietų lyderiai pagal tradiciją duodavo tik žodines instrukcijas, kai prieidavo iki nužudymų valstybės jėgomis“, – sakoma straipsnyje.
Visa tiesa žinoma, bet mums teks lukterėti, kol ji išplauks į paviršių, baigia Gardingas.
Nuotraukoje: Aleksandras Litvinenka, į Vakarus pabėgęs ir ten nužudytas buvęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas.
Šaltinis: Inopressa
2015.07.29; 06:19
