Andrejus Suslovas, istorijos mokslų daktaras, profesorius, Brandenburgo žemės įgaliotinio komunistinės diktatūros padarinių šalinimo komisariato mokslinis bendradarbis, Permės „Memorialo“ valdybos narys. Jo komentaras – apie Rusijos Permės mieste nugriautą paminklą lietuvių ir lenkų tremtinių atminimui pagerbti.
Paminklas buvo pastatytas prieš septynerius metus Galiašoro, apleistos specialiosios (miško kirtėjų) gyvenvietės, kapinėse. Taip paženklintas ten ištremtų ir mirusių (89-ių) lietuvių ir lenkų atminimas. Paminklas pastatytas toje gyvenvietėje užaugusio Permės gyventojo Antano Gurkšnio iniciatyva.
Apie paminklo nugriovimą mes kol kas žinome iš pasakojimų.
Paminklo pašalinimas sukėlė Memorialo ir visų mūsų šalyje politinių represijų problemai neabejingų žmonių pasipiktinimą. Artimiausiu metu dėl paminklo pašalinimo bus parengtos užklausos Permės krašto vadovybei.
Permės krašte buvo politinių kalinių, Lietuvos piliečių, bet tai buvo pavieniai. Šiuo atveju kalbama ne apie kalinius ir ne apie Lietuvos piliečius, o apie SSSR piliečius, gyvenusius Lietuvoje (tarybiniais piliečiais jie tapo dėl Lietuvos faktinės okupacijos). Jie nebuvo nuteisti teismų ar neteisinių organų (institucijų), tokių kaip „trejetas“ (rus. „trofika“). Pasibaigus karui jie buvo ištremti į tolimus SSSR rajonus administracine tvarka. Dažniausiai tai buvo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, kuriuos vadino „miško broliais“, šeimų nariai, taip pat tie, kas neįtiko sovietų valdžiai. Permės krašte tokių specialiųjų apgyvendintųjų iš Lietuvos buvo apie 3000. Darbingieji daugiausia darbavosi miško paruošose ir šachtose. Kai kas pabėgo iš specialiosios gyvenvietės, bet tokių buvo palyginti nedaug, dauguma jų tikriausiai žuvo. Daugelis jų po Stalino mirties ir specialiųjų gyvenviečių likvidavimo, 1953–1955 metais grįžo į Lietuvą. Dalis tų specialiųjų apgyvendintųjų to meto nesulaukė. O nedidelė dalis pasiliko Permės krašte.
Beje, Tarptautinis Memorialas ir Permės Memorialas RF Teisingumo ministerijos buvo likviduoti kaip juridiniai asmenys. Aš tai vertinu kaip RF Konstitucijos ir įstatymų, o taip pat ir tarptautinių normų pažeidimą. Daugelyje regionų Memorialai tebeveikia kaip nekomercinės organizacijos (Memorialas – tai asociacija, vienijanti dešimtis nepriklausomų organizacijų).
Daugelis oficialiai likviduotų organizacijų narių pasilieka Rusijoje ir tęsia veiklą, nors jau nebegali naudotis tomis galimybėmis, kurias turi oficialiai užsiregistravusios organizacijos.
2023.04.25; 14:47
