Keista ta Estijos prezidentė. Ji negalinti pakęsti žmonas skriaudžiančių vyrų? Jai šlykštūs tie, kurie terorizuoja savo moteris? Pagirtina pozicija. Taip ir tik taip privalu žiūrėti į smurtaujančias šeimos galvas!
Sveikinu, pritariu: Estijos prezidentė pasielgė solidžiai, kai ryžtingai išėjo iš Parlamento salės. Jai buvo nemalonu klausytis prisiekienčio ministro, kurį estų žiniasklaida kaltina nuolat grubiai terorizavus savo antrąją pusę, žodžių.
Tačiau kaip paaiškinti Estijos prezidentės troškimą šnekučiuotis su kaimynines šalis prievartaujančiu vyru – Vladimiru Putinu? Vyras, mušantis vienui vienintelę savo moterį, – bjaurus, o vyras, kurio įsakymais remiantis buvo užpultos mažiausiai trys tautos ir, skrupulingai suskaičiavus, nukentėjo dešimtys tūkstančių čečėnų, gruzinų, ukrainiečių moterų, – priimtinas?
Politika – kompromisų, nuolaidų, atsitraukimų, reveransų, mainų, chameleoniškumo, išdavysčių menas. Kai kada tenka nusileisti – vardan „mažesniojo blogio“. Ir vis tik nuolaidžiaujant nepatartina prarasti sveiko proto. Nes be perstojo lyg unguriui vinguriuojant nė nepajusi tapęs politine prostitute. Jei Estijos prezidentei atgrasus ministras, galimai mušdavęs savo sutuoktinę, nors jo kaltė, beje, įstatymiškai vis dar neįrodyta, koks jai turėtų atrodyti atstumiantis vyras, dėl kurio kaltės tūkstančiai čečėnų, gruzinų ir ukainiečių moterų tikrų tikriausiai neteko savo šeimų, namų?!
Bet viskas, regis, kitaip…
Analizuojant Estijos prezidentės elgesį (atmetus bet kokias sąmokslo teorijas apie galimas išdavystes ir verbavimus), kyla noras šmaikštauti: Estijos prezidentė nekenčia tik mažai smurtaujančių vyrų, tie, kurie muša daug ir stipriai, – jai mieli, priimtini.
2019.05.09; 07:00
