Apie renginį prie Švietimo ir mokslo ministerijos sužinojau iš politologo, publicisto, nepailstančio kovotojo prieš komunizmą ir šiuolaikinį jo rūbą – globalizmą Viliaus Bražėno. Gegužės 17 dieną, mane informavo jis, prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinks partizanai, jų rėmėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi, kurie supranta, kad jaunajai kartai mokyklose sąmoningai nutylima rezistencinių kovų istorija, ji klastojama, iškraipoma.
Kad nutylima ir klastojama – man jokia naujiena, esu dalyvavęs kai kuriose mokytojų istorikų konferencijose, su mokytojais istorikais šia tema esu kalbėjęs Alytaus, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Kalvarijos, Telšių, Šakių ir kt. mokyklose. Skaičiau Nepriklausomybės akto signataro Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”, internete skelbiau tos knygos ištraukas.
Daug pasako vien kai kurių straipsnių pavadinimai: “Sovietinės ideologijos kupinas lietuviškas istorijos vadovėlis”, “Kokia Lietuvos istorija siūloma mokykloms”, “Ko jaunimą moko J.Varnienė?” ir kt. Petras Jonušas rašo: “Ši jo knyga – garbingo Lietuvos Piliečio daugiametis, o tiksliau – viso gyvenimo darbas. Tai ir neatšaukiamas nuosprendis dabarties istorikų, ir ne tik jų, dviveidiškumui, konformizmui, neprincipingumui, neprofesionalumui, nepatriotiškumui, nesugebėjimui per Nepriklausomybės dešimtmečius nuo sovietinės propagandos ir melo išvaduoti net mokyklinių istorijos vadovėlių ir mūsų vaikų, taip pat ir mūsų visų ateities. Ji ne tik atskleidžia Lietuvai kylančias grėsmes ir iššūkius, bet ir pati yra iššūkis nuo Tėvynės ir nuo tiesos nusigręžusiai pasiligojusiai visuomenei. Kitaip ir nepavadinsi – Lietuvos istorijos stribai! Anie, tikrieji stribai, buvo Lietuvos žmonių, o šie – Lietuvos tikrosios istorijos naikintojai.”
Lietuvos istorijos stribai toli nuėjo, pasiekė, ko siekė. Per dvidešimt metų išaugo karta, kuri nežino ne tik savo tautos pasipriešinimo istorijos, visa Lietuvos istorija, kaip įtikinamai savo knygoje pasakoja Vladas Terleckas, suklastota, suniekinta. Ypač, žinoma, tai pasakytina apie partizanų kovų istoriją.
Kas dėl to kaltas? Nekaltinkim komunizmo, kaltinkim save. Kur mes buvome dvidešimt metų? Išeikime į kovą, liaukimės kalbėti patys sau, – mitinge kvietė Vilius Bražėnas. Nuo savęs pridėsiu: dvidešimt metų aimanuojame, kad klastojama, nutylima kruvina pokario istoriją, bet dvidešimt metų Lietuvos istorijos stribai mūsų negirdi, nepaiso. Jie leido kryžiais paženklinti didvyriškų kovų vietas, bet tikro, vieno paminklo pastatyti neleido. Ir jau neleis, nepastatysime paminklo Partizanui. Sakys – reikia tokio paminklo, reikia, bet nepastatys. Jie leido rašyti atsiminimus, net Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą įsteigė, bet vis tiek užauginome kartą, kuri abejingai praeina pro tuos kryžius, nežino jų kainos ir prasmės, neskaito tautos kovų ir kančių knygų. Apie tai mitinge kalbėjo ne vienas. Istorijos stribai suprato, kad viską neigti ir drausti, klastoti taip, kaip draudė ir klastojo sovietai, nenaudinga. Kalbėkite Ariogaloj, kalbėkite prie Švietimo ir mokslo ministerijos, o mes į jūsų kalbas nereaguosime. Mums jūs neegzistuojate, per silpni esate, tuščia vieta.
Štai Lietuvos televizija tik trumpute informacija paminėjo mitingą prie ministerijos. Kas iš to, kad atkaklusis Albinas Kentra viską filmavo? Kas tą filmą pamatys? Nors Leonas Kerosierius ministrą išvadino erodu, nei jis, nei joks kitas ministerijos klerkas mitinge nepasirodė, neatsakė į klausimą – kodėl? Jūs jau nepavojingi istorijos stribams. Jūs kalbate tik patys sau. Kur jūsų vaikai ir vaikaičiai? Londonuose langus plauna, Amerikos turtuoliams pampersus keičia. Pavojingi homoseksualai, pedofilai, jų nepaisyti negalima. G.Steponavičiui svarbiau, koks oras ne Vilniuje, o Briuselyje. Kai Briuselyje lietus, ne tik jis, visi Vilniaus išrinktieji ir paskirtieji vaikšto su skėčiais. Beje, prie mitingo dalyvių netikėtai atsirado moksleivių mergaičių būrelis. Apsidžiaugiau: gerai pasielgė mitingo organizatoriai, tegul girdi tie, kuriems iš esmės ir reikalingas šis renginys. Deja, netrukus sužinojau, kad moksleivės iš Biržų visai atsitiktinai priėjo prie grupelės garsiai kalbančių senukų. Jos ekskursavo po Vilniaus senamiestį ir nelabai suprato, kas čia vyksta.
Užsigeidėte, kad mokyklose būtų rimtai mokoma rezistencijos ir partizanų kovų istorijos! O nė vieno tikro stribo nesugebėjote nuteisti, niekas jums neatsakė į klausimą, kur pakastas mano klasės draugo Mindaugo Bajerčiaus tėvo Konstantino Bajerčiaus – Garibaldžio kūnas. Daug tokių garibaldžių nežinomuose kapuose, šuliniuose ir pelkėse paslėpė stribai, bet jie iki šiol reikšmingai šypsosi švedo Jono Ohmano filme, sukurtame glaudžiai bendradarbiaujant su Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru.
Reikia, kad tavo tėvas būtų nukankintas taip, kaip Auksės Ramanauskaitės – Skokauskienės tėvas Adolfas Ramanauskas – Vanagas – tik tada tu ateisi prie Švietimo ir mokslo ministerijos reikalauti, kad būtų įvestas pasipriešinimo istorijos egzaminas mokyklose? Klausiu todėl, kad tik ši Seimo narė buvo su tais, kurie siekia istorinio teisingumo. O kur visi kiti Seimo nariai, išrinkti rezistentų, partizanų, sąjūdininkų, šaulių? Jie su istorijos stribais? Deja, daugeliu atvejų – taip! Dvidešimt metų jie bejėgiškai skėsčioja rankomis ir nesugeba apginti nei lietuvių tautos bei jos istorijos, nei lietuvių kalbos. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie Bažnyčią. Tik Alfonsas Svarinskas, tik Algimantas Keina (abu kalbėjo mitinge), dar vienas kitas kunigas daro tai, ko laukiam iš visų kunigų. Mažoka. Reikėtų pasimokyti iš lenkų kunigų veiklos Lietuvoje, tada gal Šalčininkų rajone mokiniai iš lietuviškų mokyklų nebėgtų į lenkiškas (apie tai buvo kalbama), kur nereikia mokytis Lietuvos istorijos, kur Lietuvos istorija tokia, kokią pripažįsta Lenkija ir Alfredas Bumblauskas.
Mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos mane labai nustebino plakatas “Su mumis prezidentė”. Mitinguotojų rankose mačiau ir kelis jos portretus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė – su rezistentais, su partizanais? Tada aš labai atsiprašau! Esą prezidentė yra pasakiusi, kad tik partizanų dėka dar esame, kalbame lietuviškai. Bet juk ne tik prezidentė yra pasakiusi teisingų žodžių, neretai teisingai kalba ir tie, kurie visai kitaip galvoja, visai kitų tikslų siekia.
Dabar, kai Prancūzija, Vokietija, net JAV šoka pagal Maskvos dūdelę, mūsų prezidentė su tais, kuriuos V.Putino pirmtakai kankino ir šaudė?! Dabar, kai, pasak prof. O Voverienės, komunistai persirengė globalistų rūbais, kai užmaskuoto komunizmo šmėkla klaidžioja po pasaulį, kai jau “sutvarkyta” Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija? Tada aš dar kartą atsiprašau!
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2010.05.18
