Armėnija užsipuolė Rusiją, kad ši tik pasyviai stebi Karabacho blokadą


Nikolos Pašiniano karikatūra

Jerevanas, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Armėnija apkaltino Rusijos taikdarius negebėjimu apsaugoti etninių armėnų kaimyninio Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione ir paragino įsikišti daugianacionalines taikos palaikymo pajėgas.
 
„Rusijos taikdarių elgesys mums nepriimtinas. Jie tapo tyliais stebėtojais (Karabache)”, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
 
Maskva kritiką atmeta.
 
Rusija dislokavo taikdarius Karabache pagal 2020 m. jos tarpininkautas paliaubas, kuriomis baigėsi šešias savaites trukęs Armėnijos ir Azerbaidžano karas dėl seniai ginčijamo anklavo. Anksčiau šį mėnesį Armėnija apkaltino Azerbaidžaną blokuojant vienintelę kalnuoto anklavo sausumos jungtį su Armėnija ir taip sukėlus humanitarinę krizę Karabache.
 
120 tūkst. Karabacho gyventojų yra daugiausia etniniai armėnai ir priklauso nuo gyvybiškai svarbios sausumos jungties, vadinamos Lačino koridoriumi. Dėl blokados anklave, kurį nuo 1991 m., kai teritorija atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kontroliuoja armėnų separatistai, pritrūko maisto produktų ir vaistų.
 
„Armėnija ir Kalnų Karabachas tikisi, kad Rusija pasakys, kaip ji planuoja atblokuoti Lačino koridorių“, – ketvirtadienį per vyriausybės posėdį sakė N. Pašinianas. Jo teigimu, Rusija „įsipareigojo garantuoti Kalnų Karabacho žmonių saugumą“.
 
Tarsi numanydamas, kad Maskva negali arba nenori vykdyti savo įsipareigojimų, N. Pašinianas pareiškė, kad Armėnija turėtų siekti Jungtinių Tautų mandato pasiųsti taikdarius, kurie turėtų daugiau įgaliojimų veikti, arba įleisti į regioną „daugiašalį taikos palaikymo kontingentą“.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atmetė N. Pašiniano kaltinimą. „Rusijos taikdarių kritika šioje situacijoje yra nepriimtina, – sakė ji. – Rusijos taikdariai daro viską, kas įmanoma, kad pagerintų padėtį vietoje“.
 
Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistai daugiau nei dvi savaites blokuoja Lačino koridorių, protestuodami prieš, jų teigimu, nelegalią kasybą Karabache. Azerbaidžano vyriausybė teigia, kad protestas yra spontaniškas ir netrukdo civiliniam transportui laisvai judėti tarp Armėnijos ir Karabacho abiem kryptimis. Tačiau Jerevanas kaltina Baku, kad šis režisuoja demonstracijas.
 
Ketvirtadienį armėnų separatistų valdžia Karabache pareiškė, kad stabdo Armėnijos pramonės grupės aukso ir vario bei molibdeno gavybą anklave.
 
Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kai 1991 m. subyrėjo Sovietų Sąjunga. Per kilusį konfliktą žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių.
 
2020 m. rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas dėl šios teritorijos vėl kariavo. Mūšiai pareikalavo daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, o Jerevanas turėjo atiduoti Baku dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.12.30; 09:23
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *