Dar rinkimų kampanijos metu respublikonų kandidatas D.Trumpas NATO vadino atgyvena ir vengė garantuoti NATO sutarties 5 straipsnio įsipareigojimą bendrai gynybai sąjungininkų užpuolimo atveju.
Kandidatuodamas jis pažėrė pagyrų V.Putinui ir netgi neatmetė galimybės Krymą pripažinti Rusijos dalimi. Neaiškumų nesumažėjo, kai Amerikos žvalgyba nustatė, kad Rusija kišosi į prezidento rinkimus 2016 m., ir paaiškėjo D.Trumpo komandos ryšiai su Rusija, po ko šiuos ryšius ėmė tirti specialusis prokuroras R.Muelleris.
Kalbant apie abejotinas prezidento D.Trumpo nuostatas ir elgesį, kai kada siūloma jų nesureikšminti, nes esą prezidentą reikia vertinti pagal jo darbus. Tokiais atvejais sakoma, kad D.Trumpo valdymo metu Baltijos valstybėse buvo sustiprintas NATO buvimas, Lietuvoje ir regione atsirado Amerikos karinių pajėgų. Nurodoma, kad už agresiją prieš Ukrainą ir už Novičioko panaudojimą JAV išplėtė sankcijų Rusijai mastą, išsiuntė net 60 Rusijos diplomatų. Taip pat Ukrainą imta remti ginklais, priešinamasi dujotiekio Nord Stream 2 iš Rusijos į Vokietiją tiesimui ir pan.
Praėjus pusei kadencijos ir esant tokiam neatitikimui tarp kalbėjimo ir veiksmų, verta pažvelgti į D.Trumpo administracijos kai kurių sprendimų atsiradimo aplinkybes, šio prezidento asmenybės ir veiklos ypatybes bei atitinkamus vertinimus.
D.Trumpo administracijos savitumai
Personalas D.Trumpo administracijoje iki šiol keitėsi beprecedenčiu greičiu.
Brukingso instituto vertinimais[1], prezidento vyresniųjų patarėjų grupėje pasikeitimų atsirado 42 pareigybėse iš 65, kas sudaro 65%. Pagal instituto metodiką nėra įskaičiuojama kaita vienoje pareigybėje, jeigu pasikeitimai įvyko daugiau negu vieną kartą. Vienas tokių atvejų – patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju tapo jau 5 asmuo.
D.Trumpo kabineto grupę sudaro 24 pareigūnai. Joje atsirado 13 pasikeitimų. Dėl spaudimo pasitraukė 8, atsistatydino vienas, protestuodamas pasitraukė gynybos ministras J.Mattisas, trys pasikeitimai atsirado dėl paaukštinimo tarnyboje.
Vadybos JAV valdžioje specialistas M.Stieras pastebi, kad toks trikdymas turi labai dideles pasekmes – praradus vadovą, organizacijoje atsiranda kaskadinių padarinių[2].
Ne statistiniu rodikliu galėtų būti 2018 m. pradžioje pasirodžiusi skandalingoji M.Wolffo knyga „Ugnis ir įniršis: Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ (Fire and Fury: Inside the Trump White House) ir D.Trumpo reakcija į ją. Knygoje vaizduojama visiškai sutrikusi administracijos veikla, o D.Trumpo kai kurios savybės, jo padėjėjų manymu, rodo žemą pirmojo valstybės asmens intelektą ir nestabilią psichiką.
Atsakydamas D.Trumpas tviteryje pranešė esąs „labai stabilus genijus“. Mat anksčiau buvęs „LABAI“ sėkmingu verslininku, televizijos žvaigžde, ir iš pirmo mėginimo tapęs prezidentu[3]. Tai nebuvo atsitiktiniai savaime išsprūdę žodžiai. Po pusmečio, po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje spaudos konferencijos metu žurnalistų paklaustas, ar iš lėktuvo pakomentuos tviteryje susitikimus su kitų NATO šalių lyderiais, D.Trumpas atsakė, kad nekomentuos, nes tai padarys kiti. Ir šia proga pridūrė esąs „labai nuoseklus“ bei „labai stabilus genijus“[4].
Paaiškėjo, kad kompetencija D.Trumpo komandoje nebūtinai yra svarbiausia, ir tai rodo vienas konkretus pavyzdys.
Žiniasklaidos dėmesį[5] atkreipė prezidentinės Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) vyresniuoju pareigūnu strateginiam planavimui tapęs asmuo, neturėjęs patirties nei karinėje, nei valstybės tarnybos srityse. Tai – K.Harringtonas, dirbęs rizikos fondo Thiel Macro vykdančiuoju direktorium. Jis buvo artimas D.Trumpo mecenatui bei sąjungininkui P.Thieliui. Pristatydamas naują pareigūną, tuometinis prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui M.Flynnas teigė, kad K.Harringtonas yra pasiruošęs atsinešti naujų darbinių idėjų.
Jau pačioje D.Trumpo kadencijos pradžioje K.Harringtonas siūlė atitraukti dalį JAV karinių pajėgų iš Rytų Europos, teiravosi apie galimybę JAV pajėgas atšaukti iš Baltijos valstybių ar jas perdislokuoti kitur. Jis samprotavo apie strategiją „performuoti JAV interesus naujų santykių su Rusija kontekste“. Apie tai Amerikos leidiniui The Daily Beast po metų liudijo buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai. Tai buvo pirmasis žinomu tapęs JAV prezidento komandos bandymas, kuris K.Harringtono kolegai atrodė panašus į atsilyginimą Rusijai už galimas investicijas D.Trumpui jo rinkimų kampanijos metu.
K.Harringtonas aistringai tikėjo, kad ekonominės sankcijos, ypač skiriamos Rusijai, buvo nepaprastai žalingos JAV. Administracijos pareigūno liudijimu, 2017 m. kovo mėn. K.Harringtonas siūlė atšaukti sankcijas Rusijos naftos sektoriui.
Beje, M.Flynnas vėliau turėjo atsistatydinti, paaiškėjus, kad jis klaidino FTB ir viceprezidentą M.Pence dėl jo ryšių su Rusijos ambasadorium Amerikai S.Kisliaku ir dėl šių ryšių turinio. Publikacijos pasirodymo metu K.Harringtonas tebedirbo Nacionalinio saugumo taryboje. Nėra jo pavardės buvusių darbuotojų sąraše ir dabar.
Nevienareikšmiškas elgesys Rusijos atžvilgiu
Pirmieji epizodai yra susiję su prezidento B.Obamos Rusijai taikytų sprendimų peržiūra.
Dar 2017 m. pradžioje, taigi vos pradėjęs eiti prezidento pareigas D.Trumpas rengėsi atšaukti Rusijai sankcijas, paskirtas už agresiją prieš Ukrainą. Planuota jų atsisakyti vienašališkai, iš Rusijos nereikalaujant jokių veiksmų. Sužinoję apie ketinimą, kuris panėšėjo į rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimą, į Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorių D.Friedą kreipėsi jo kolegos. Supratęs, kad ketinimas gali būti rimtas, o sprendimas gali atsirasti greitai, D.Friedas kartu su valstybės sekretoriaus padėjėju žmogaus teisių reikalais T.Malinowskiu ėmėsi lobizmo Kongrese, siekdami, kad sankcijos būtų įteisintos įstatymu. Abiem pareigūnams vėliau teko atsistatydinti, o apie faktą jie po kelių mėnesių pasakojo NBC televizijos naujienų laidoje[6].
Sankcijų Rusijai įstatymo projektą teikė abi – demokratų ir respublikonų partijos. Tačiau D.Trumpas siekė, kad įstatymo būtų atsisakyta. Šiuo tikslu 2017 m. liepos mėn. pabaigoje jis telefonu kreipėsi į Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininką B.Corkerį. D.Trumpas jam aiškino, kad tokia iniciatyva būtų antikonstitucinė ir pakenktų jo prezidentinei veiklai. Taip pat telefonu kreipdamasis į kitą respublikonų senatorių McConnelį, D.Trumpas reiškė nepasitenkinimą dėl sankcijų Rusijai pagal svarstomą sankcijų Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai įstatymo projektą. Nesusivaldęs pokalbio metu D.Trumpas ėmė šaukti. Vienam vyresniajam respublikono padėjėjui susidarė įspūdis, tarsi D.Trumpas nuolat galvotų apie Rusiją. Apie šias prezidento pastangas leidiniui Politico pranešė trys šaltiniai. Parlamentarams nenusileidus, D.Trumpui 2017 m. rugpjūčio 2 d. teko pasirašyti įstatymą, draudžiantį jam be parlamento pritarimo atšaukti sankcijas Rusijai[7].
Pagal įsigaliojusį įstatymą naujos sankcijos Rusijai turėjo būti paskirtos iki 2017 m. spalio 1 d. Tačiau nuo šio termino praėjus trims savaitėms, D.Trumpo administracija to nebuvo padariusi. Administraciją spaudžiant parlamentarams, R.Tillersono vadovautame Valstybės departamente buvo panaikintas sankcijų politikos skyrius, šią sritį perduodant Politikos planavimo biuro direktoriaus pavaduotojui. Specializuotos komandos darbo perdavimą vienam asmeniui eilė buvusių pareigūnų ir ekspertų vadino klaida[8].
Dar vieną B.Obamos administracijos sprendimą ketinta atšaukti 2017 m. gegužės mėn., Rusijai grąžinant du diplomatinės tarnybos pastatus Niujorke ir Merilendo valstijoje. Jie buvo uždaryti 2016 m. pabaigoje, paaiškėjus, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 m., o šie pastatai buvo naudojami žvalgybai. Apie planus pranešus laikraščiui The Washington Post, pastatų grąžinimo buvo atsisakyta[9].
Kiti toliau aptariami atvejai, rodantys prezidento galimą šališkumą Rusijai, su peržiūromis nesusiję.
Susirūpinus, kad specialusis prokuroras R.Muelleris, tiriantis galimus D.Trumpo ryšius su Rusija, nebūtų nušalintas prezidento sprendimu, respublikonas senatorius Th.Tillisas kartu su demokratu senatorium C.Coonsu ėmėsi rengti atitinkamo įstatymo projektą. Reikšdamas nepasitenkinimą šiuo dokumentu, D.Trumpas yra skambinęs respublikonui senatoriui Th.Tillisui. Apie tai leidiniui Politico pasakojo pokalbio turinį žinantis asmuo[10].
2018 m. balandžio mėnesį Amerikos ambasadorė JTO N.R.Haley pranešė, kad ateinančią dieną JAV ketina skelbti naujas ekonomines sankcijas Rusijos bendrovėms, talkininkavusioms Bašaro al Asado režimui Sirijoje naudojant cheminius ginklus. Kremlius sureagavo nelaukdamas – V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas pareiškė, kad šios sankcijos su Sirija nesusiję, nes jomis esą norima išstumti Rusiją iš tarptautinės rinkos. Žadėtą dieną pasirodė JAV prezidento atstovės spaudai S.Sanders pranešimas. Jame nurodyta, kad D.Trumpas minėtoms sankcijoms nepritarė. Vėliau žiniasklaidai S.Sanders patikslino, kad prezidentas nori turėti gerus santykius su Rusija[11]. Ambasadorė N.R.Haley atsistatydino.
Iki šiol JAV lieka Rusijai nepaskelbusios vadinamojo sankcijų antrojo paketo pagal JAV 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymą (CBW Act) už cheminio ginklo Novičiok panaudojimą. Nors valstybės sekretoriaus padėjėja M.Singh Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetą 2018 m. rugsėjo mėnesį patikino, kad labai griežtos sankcijos bus neabejotinai paskelbtos iki termino pabaigos lapkričio mėnesį, jeigu Rusija per likusį laiką CBW įstatymo nustatytų sąlygų neįvykdys[12], veiksmų nesulaukta. Rusija sąlygas ignoravo, o teisinimuisi dėl delsimo Amerikoje atsirado priežasčių. Tai – tarpiniai Kongreso rinkimai lapkričio mėnesį ir gruodžio mėnesį D.Trumpo paskelbtas valstybinių įstaigų uždarymas, trukęs ilgiau negu mėnesį. Gi Maskva per šį laiką Juodojoje jūroje užpuolė Ukrainos laivus.
Po Skripalių nuodijimo Novičiok medžiaga britų premjerės T.May raginamas JAV prezidentas išsiuntė 60 Rusijos diplomatų. Londonas pareikalavo, kad išvyktų 23. Sužinojęs, kad Vokietija ir Prancūzija išsiuntė vos po kelis rusus, D.Trumpas pasijuto suklaidintas savo padėjėjų. Jis nepriėmė jų aiškinimo, kad buvo orientuotasi į bendrą ES išsiųstųjų skaičių. Laikraščio The Washington Post šaltinio teigimu, D.Trumpas liko įtūžęs, svaidėsi keiksmais, o nuodijimą Novičioku vadino iš esmės Europos problema[13].
Būdamas prezidentu, D.Trumpas su V.Putinu yra susitikęs 5 kartus. Tačiau ryškiausiu vadintinas susitikimas Helsinkyje 2018 m. liepos mėnesį. Jo nemažai kas laukė sunerimę. Mat žurnalistų paklaustas, ar galėtų atsisakyti Krymo aneksijos nepripažinimo, D.Trumpas jau buvo atsakęs: „Pamatysime. Helsinkyje gali būti visko. Su Putinu kalbėsime apie viską“[14].
Susitikimas buvo uždaras. Lyderiai įsileido tik savo vertėjus, o padėjėjų, stenografuotojų dalyvavimo atsisakė. Pokalbis truko dvi valandas vietoje planuotų 90 minučių. Kremlius buvo pranešęs apie pasiektus svarbius susitarimus, o JAV valdžios pareigūnai tuo metu liko visiškoje nežinioje[15].
Apie rezultatus teko spręsti pagal prezidentų pasisakymus bendroje spaudos konferencijoje[16]. Po jos D.Trumpas sulaukė beprecedentės Amerikos kairiųjų ir dešiniųjų politikų, įvairių pakraipų spaudos, žymių buvusių žvalgybos darbuotojų kritikos. Ją apibendrino Svobodos radijas[17].
Ypač didelį nepasitenkinimą sukėlė dvi prezidento tezės. Pirma, D.Trumpas leido suprasti, kad už kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus yra bendrai atsakingos Rusija su Amerika. Antra, jis parodė, kad yra linkęs tikėti V.Putinu, tvirtinančiu, kad Rusija į šiuos rinkimus nesikišo, bet ne Amerikos žvalgyba, kuri teigia atvirkščiai, be to, turėdama tai įrodančius faktus.
Laikraštis The Wall Street Journal bendrą spaudos konferenciją prilygino „asmeniniam ir nacionaliniam pažeminimui“. Pastebėta, kad D.Trumpas, būdamas šalia diktatoriaus, kuris savo įsikišimu į rinkimus taip pakenkė jo prezidentinei veiklai, nesugebėjo sau pripažinti, kad tiki savo patarėjais žvalgybos reikalams, o ne Rusijos valdytoju.
Vienintelis žinomas politikas, gynęs prezidentą, buvo senatorius R.Paulas, dėl to sulaukęs viešos D.Trumpo padėkos. Senatorius J.McCainas D.Trumpo pasirodymą pavadino vienu gėdingiausių Amerikos prezidentų istorijoje. D.Trumpui dar tą pačią dieną teko aiškintis, kad jis spaudos konferencijoje Helsinkyje esą pasakė ne taip kaip galvojo. Jis patikino, kad tiki JAV žvalgybos išvadomis, rodančiomis Rusijos kišimąsi į prezidento 2016 m. rinkimus.
Amerikos Užsienio politikos tyrimų instituto karinis analitikas S.Blankas Helsinkio susitikimą vertino ypač neigiamai. Jo nuomone, D.Trumpas pademonstravo, kad nesupranta, apie ką kalba, su kuo kalba, ir kad neturi jokios strategijos. Ekspertas numatė, kad Kongresas neleis prezidentui nustatyti Amerikos ir Rusijos santykių jam pageidaujama kryptimi, o kabineto ministrai, jeigu dėl principingumo neatsistatydins, prisidės prie pasipriešinimo visais įmanomais būdais. Publicistas D.Satteris didžiausia D.Trumpo klaida pavadino jo paramą autoritariniam režimui Rusijoje.
Jeigu dar Helsinkyje šio susitikimo rezultatai atrodė labai neaiškūs ir kartu galintys būti reikšmingi, tai dabar plačiai sutariama, kad susitikimas baigėsi niekuo. Akivaizdžiai lėmė didelis pasipriešinimas, D.Trumpui sugrįžus į namus.
Paskutinis susitikimas su V.Putinu būtų likęs iš viso nuslėptas, jeigu apie jį laikraščio The Financial Times nebūtų informavęs Rusijos pareigūnas. Įvyko jis G20 viršūnių susitikimo metu, nepaisant to, kad iš anksto suderintą oficialų susitikimą D.Trumpui teko atšaukti jau skrydžio į Argentiną metu, paskelbus, kad Juodojoje jūroje Rusija atakavo Ukrainos laivus. Prezidentų pokalbis truko apie 15 minučių, nedalyvaujant D.Trumpo vertėjui ar stenografuotojui. Buvo aptarti kai kurie užsienio politikos klausimai, Ukrainos laivų užpuolimas, Sirijos klausimai, tinkamas laikas būsimam oficialiam dvišaliam susitikimui. Pokalbio turinį komentuoti atsisakė abiejų prezidentų atstovai spaudai[18].
D.Trumpo pokalbiams su V.Putinu yra būdingas Amerikai neįprastas slaptumas[19]. Po pirmojo susitikimo Vokietijoje G20 forumo metu D.Trumpas atėmė užrašus iš savo vertėjo ir liepė jam nepasakoti, ką girdėjęs. Antrąkart Amerikos lyderis su V.Putinu tame pačiame renginyje kalbėjosi be liudininkų iš JAV. Helsinkio diskusijose be prezidentų dalyvavo tik jų vertėjai. Susitikime Argentinoje šalia D.Trumpo sėdėjo tik Melanija Trump, o vertėją turėjo tik V.Putinas. Ankstesnių prezidentų administracijų veteranams lieka nesuprantamas D.Trumpo noras nuslėpti informaciją nuo savo komandos, kas nesiderina su rūpinimusi valstybės interesais. Jie neprisimena atvejų, kai JAV prezidentas kalbasi su kita puse vienas ir neinformuoja savo padėjėjų apie pokalbio turinį.
D.Trumpas yra pareiškęs norą vėl matyti Rusiją G7 klube. Esą tuomet G7 valstybių vadovai turėtų galimybę su V.Putinu kalbėtis apie Ukrainą ir Siriją, o pats D.Trumpas galėtų prašyti V.Putino imtis veiksmų, naudingų pasauliui ir jo Rusijai. Savo pageidavimą jis išdėstė 2018 m. vasarą, duodamas interviu televizijai Foxnews[20]. Iš G7 Rusija buvo pašalinta už Krymo aneksiją.
Viena vėliausių palankumo V.Putinui apraiškų tapo Nacionalinės gynybos finansavimo 2019 m. įstatymo pasirašymas. Jau po kelių valandų D.Trumpas paskelbė specialų pareiškimą, kuriame daugelį įstatymo nuostatų traktavo kaip konstitucijos neatitinkančius prezidento galių ribojimus, kurių jis galįs nepaisyti. Rusijai skirtais atvejais JAV prezidentas prieštaravo 4 nuostatoms iš 8. Viena jų draudžia skirti lėšas „bet kuriai veiklai, kuri pripažįsta Rusijos federacijos suverenitetą Krymui“. Beje, Amerikos teisininkų asociacija 2006 m. konstatavo, kad prezidentai turėtų skelbti ne pasirašymo pareiškimus, o įstatymus vetuoti, paliekant Kongresui teisę šį veto įveikti[21],[22].
Reiktų taip pat paminėti faktą, kad Amerikos ir Rusijos santykiai yra probleminiai, o prezidentų komunikacijoje to nesimato. 2018 m. rudenį CBS žurnalistei L.Stahl interviu metu teko net 4 kartus D.Trumpo klausti to paties: kodėl jis viešai nėra kritikavęs V.Putino? Į klausimą prezidentas taip ir nesugebėjo atsakyti[23]. Kartu pastebėtina, kad V.Putinas nėra blogai pasisakęs apie D.Trumpą.
Ekspertų nuomonės
D.Trumpo prezidentinę veiklą ir jo savybes Svobodos radijo laidoje aptarė trys Amerikos ekspertai[24]. Lietuvoje savo vertinimus pateikė į tradicinį saugumo politikai skirtą Sniego susitikimą atvykęs prof. J.Siracuza iš Melburno[25].
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas, politologas D.Krameris neabejoja, kad D.Trumpas, pasitraukdamas iš tarptautinių sutarčių, per pusę savo kadencijos gerokai išklibino tarptautinių santykių sistemą. Jam nėra aišku, ar D.Trumpas supranta tarptautinių santykių mechanizmą iš viso. Stabilumo nedidina ir tai, kad D.Trumpas simpatizuoja stipriems autoritariniams vadovams ir viešai kritikuoja savo sąjungininkus. Dėl tokių jo pareiškimų daugelis abejoja JAV įsipareigojimų sąjungininkams patikimumu.
JAV politologė N.Khrushcheva konstatuoja, kad D.Trumpas tarptautinių santykių sistemą klibina labai stipriai. Todėl tampa neaišku, kiek krizę gilinančių veiksnių ši sistema gali atlaikyti.
D.Trumpo požiūris į NATO Svobodos radijo pašnekovams atrodo nevienareikšmiai.
Kadangi rinkimų kampanijos metu D.Trumpas NATO vadino atgyvena, o tapęs prezidentu savo aplinkoje nuolat kalba apie Amerikos pasitraukimą iš bloko, D.Krameriui nėra aišku, ko vertas šio valstybės vadovo išmanymas. Žinant, kad prezidentas nemėgsta skaityti, kyla abejonių, ar jis yra susipažinęs su žvalgybų kasdien jam teikiama informacija. Visgi D.Krameris tikisi, kad JAV administracijai paskelbus apie pasitraukimo iš NATO ar panašų ketinimą, tam pasipriešintų Kongresas, o administracijos pareigūnai, atsakingi už užsienio ir saugumo politiką, atsistatydintų.
Gi N.Khrushcheva siūlomą JAV pasitraukimo iš NATO idėją laiko absoliučiai realia. Perskaičiusi D.Trumpo knygą „Derybų menas“ ir dar vieną, skirtą jo kaip politiko asmenybei, ji suprato, kad D.Trumpas yra linkęs nesiskaityti su jokiomis aplinkybėmis, įstatymais, jeigu jie trukdo jo verslo sandėriams, trukdo būti pirmu. Todėl Ameriką D.Trumpas traktuoja kaip privatų reikalą pagal paskelbtą šūkį „Pirmiausia Amerika“. Šiam reikalui NATO tampa nereikalinga našta, jeigu kitos bloko narės kolektyvinei gynybai skirti pinigų daugiau nenori. Taip galvodamas prezidentas, pasak politologės, gali nuspręsti, kad kolektyvinio saugumo organizacija jam trukdo ir todėl Amerikai yra nereikalinga. Elgesys Kanados atžvilgiu parodė, kad iš D.Trumpo galima laukti bet ko. Juk niekas nebūtų sugalvojęs, kad Kanadą JAV prezidentas galėtų pavadinti pavojinga Amerikos sąjungininke. Spaudimu ir įžeidinėjimais D.Trumpas gavo ko norėjo – Kanada turėjo priimti gerokai mažiau jai naudingą Šiaurės Amerikos prekybos sutarties versiją.
Žurnalistas, Rusijos žinovas D.Satteris neabejoja, kad D.Trumpas NATO svarbą supranta ir organizacijos silpninti neleis. Tačiau ir jis pripažįsta, kad tikrąją tiesą atskleis laikas, nes žinių apie D.Trumpo ketinimus trūksta.
D.Trumpo elgesio vertinimai
D.Krameris pastebėjo, kad D.Trumpą šalininkai giria už padarytus darbus. Tačiau daug ką glumina, kad prezidento pareiškimai visiškai neatitinka jo administracijos priimamų sprendimų. Todėl lieka neaišku, kiek Baltųjų rūmų šeimininkas šios administracijos vykdomoje politikoje susigaudo. Be to, šie sprendimai nesiderina su D.Trumpo elgesiu Helsinkio viršūnių susitikime su V.Putinu, jo atsisakymu pateikti informaciją apie šį pokalbį ir D.Trumpo reikalavimu, kad vertėjas jam atiduotų užrašus, fiksuotus pokalbio metu.
D.Satteris pripažįsta, kad D.Trumpas labai daug prikalba negalvodamas, tačiau apie prezidentą jis yra linkęs spręsti pagal sprendimus. Vis dėlto, pastebėtina, kad šis žurnalistas liko neatkreipęs dėmesio į faktą, kodėl D.Trumpo valdymo metu prezidento B.Obamos dekretu skirtas sankcijas Rusijai Amerika įtvirtino įstatymu, o kitas sankcijas ėmė reglamentuoti taip pat įstatymais.
D.Trumpo viešas simpatijas V.Putinui N.Khrushcheva yra aptarusi atskirame straipsnyje. Todėl jai atrodo tikėtina, kad D.Trumpas V.Putiną vedžioja už nosies. Priežastys būtų nesudėtingos. Mat save D.Trumpas įsivaizduoja kaip svarbiausią figūrą, kurios negali užstoti niekas tiek jo šalyje tiek kitur. Tad jis nenori užleisti vietos Kinijai šalia Amerikos. Gal D.Trumpas ir norėtų gerų asmeninių santykių su V.Putinu, tačiau jis nenori Maskvai palikti vilties būti svarbia ir tolygia Amerikai. Taigi, politologės nuomone, D.Trumpas Rusijai nedaro išimties, o traktuoja ją kaip bet kurią kitą potencialią konkuruojančią su JAV valstybę ar organizaciją. Praėjus pusei prezidento kadencijos, N.Khrushchevai tapo aišku viena – V.Putinui nepasisekė.
D.Trumpą apibūdino paskutiniojo Sniego susitikimo Trakuose dalyvis, Karališkojo Melburno Technologijų universiteto (angl. RMIT) profesorius, dešimčių knygų apie Šaltąjį karą autorius, Šaltojo karo specialistas, 14-os JAV prezidentų biografijų ir branduolinių ginklų istorijos tyrinėtojas J.Siracusa. Kad dėl teiginių prasmės nereiktų abejoti, interviu Delfi mintis jis reiškė tiesmukiškai ir nesiskaitydamas su žodžiais. Profesoriui aišku, kad D.Trumpas nieko nesiklauso, neturi pasaulio supratimo kaip D.Reaganas. Tai yra kvailiausias prezidentas Baltųjų rūmų istorijoje, tačiau turintis puikius žvėries instinktus. Iš NATO jis nesitrauks, nes Europoje JAV turi pernelyg daug interesų. Jei Rusija pajudėtų prieš JAV sąjungininkus, kur amerikiečių jau esama, profesoriaus įsitikinimu, jie pradės šaudyti per daug nediskutuodami su savo vyriausiuoju karinių pajėgų vadu.
Samprotaujant apie perspektyvas
Čia minimi ekspertai vertino D.Trumpo galimybes, bandė prognozuoti jo ateitį.
Amerikoje gyvuoja nuomonė, kurią D.Krameris kartu su kitais respublikonais nurodė dar 2016 m. paskelbtame laiške. Jame teigiama, kad D.Trumpas neturi savybių, reikalingų JAV prezidentui, ir kad tai gali sudaryti pavojų Amerikos nacionaliniam saugumui.
Po dviejų metų D.Trumpo valdymo N.Khrushcheva neatmetė galimybės, kad dėl specialiojo prokuroro R.Muellerio tyrimo D.Trumpas bus priverstas pasitraukti.
Kitas akademikas J.Siracusa yra įsitikinęs, kad 2019-ieji D.Trumpui taps paskutiniaisiais metais JAV prezidento pareigose. Iš ten jis esą pasitrauks pats arba bus pašalintas per apkaltą.
2019.02.06; 12:29
[1] Tracking turnover in the Trump administration: https://www.brookings.edu/research/tracking-turnover-in-the-trump-administration/
[2] The Turnover at the Top of the Trump Administration Is Unprecedented: https://www.nytimes.com/interactive/2018/03/16/us/politics/all-the-major-firings-and-resignations-in-trump-administration.html
[3] Trump: I’m ‘Like, Really Smart,’ a ‘Very Stable Genius’: https://www.thedailybeast.com/trump-im-like-really-smart-a-very-stable-genius
[4] Trump again labels himself a ‘very stable genius’: https://thehill.com/homenews/administration/396628-trump-calls-himself-a-stable-genius
[5] White House Official Floated Withdrawing U.S. Forces to Please Putin :
[6] Former Diplomats: Trump Team Sought to Lift Sanctions on Russia: https://www.nbcnews.com/politics/white-house/former-diplomats-trump-team-sought-lift-sanctions-russia-n767406
[7] Trump clashed with multiple GOP senators over Russia: https://www.politico.com/story/2017/08/23/trump-senate-yell-phone-calls-241950
[8] State Department Scraps Sanctions Office: https://foreignpolicy.com/2017/10/26/state-department-scraps-sanctions-office/
[9] Donald Trump to hand back Russian compounds in New York and Maryland seized after election:https://www.independent.co.uk/news/world/americas/donald-trump-russia-compounds-new-york-maryland-seized-presidential-election-2016-eastern-shore-a7766476.html
[10] Trump clashed with multiple GOP senators over Russia: https://www.politico.com/story/2017/08/23/trump-senate-yell-phone-calls-241950
[11] Trump Declines to Add Sanctions Against Russians, Contradicting Haley: https://www.nytimes.com/2018/04/16/us/politics/trump-rejects-sanctions-russia-syria.html
[12] Royce Statement on Russia Sanctions Deadline: https://foreignaffairs.house.gov/press-release/royce-statement-on-russia-sanctions-deadline/
[13] Donald Trump ‘felt misled over expulsion of 60 Russian diplomats for Salisbury attack’: https://www.telegraph.co.uk/news/2018/04/16/donald-trump-felt-misled-expulsion-60-russian-diplomats-salisbury/
[14] Anerkennt Trump die Krim-Annexion?: https://www.blick.ch/news/ausland/vor-gipfel-mit-putin-bahnt-sich-paukenschlag-an-anerkennt-trump-die-krim-annexion-id8561441.html
[15] Trump and Putin Have Met Five Times. What Was Said Is a Mystery: https://www.nytimes.com/2019/01/15/us/politics/trump-putin-meetings.html
[16] Read the full transcript of the Helsinki press conference: https://www.vox.com/2018/7/16/17576956/transcript-putin-trump-russia-helsinki-press-conference
[17] „Это фиаско”. Трампу пришлось оправдываться после встречи с Путиным: https://www.svoboda.org/a/29373502.html
[18] Trump and Putin sat down for meeting in Buenos Aires with no U.S. staff, report says: https://eu.usatoday.com/story/news/politics/2019/01/30/trump-putin-buenos-aires-meeting/2722486002/
[19] Trump and Putin Have Met Five Times. What Was Said Is a Mystery: https://www.nytimes.com/2019/01/15/us/politics/trump-putin-meetings.html
[20] Trump, in Fox News interview, says of Kim Jong Un: ‘We understand each other’: http://www.foxnews.com/politics/2018/06/13/trump-in-fox-news-interview-says-kim-jong-un-understand-each-other.html
[21] Trump Claims Power to Bypass Limits Set by Congress in Defense Bill: https://www.nytimes.com/2018/08/14/us/politics/trump-signing-statements.html
[22] Trump signals he may ignore Russia provisions in defense bill he just signed: https://www.defensenews.com/congress/2018/08/14/trump-signals-he-may-ignore-russia-provisions-in-defense-bill-he-just-signed/
[23] President Trump on Christine Blasey Ford, his relationships with Vladimir Putin and Kim Jong Un and more: https://www.cbsnews.com/news/donald-trump-interview-60-minutes-full-transcript-lesley-stahl-jamal-khashoggi-james-mattis-brett-kavanaugh-vladimir-putin-2018-10-14/
[24] Необычный президент. Два года после инаугурации Дональда Трампа:https://www.svoboda.org/a/usa-today-trump-two-years/29718813.html
[25] Profesorius apie politikos užkulisius prabilo be cenzūros: cituokit viską: https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/profesorius-apie-politikos-uzkulisius-prabilo-be-cenzuros-cituokit-viska.d?id=80096395
