Pasiekimai kosmoso srityje Rusijai visada buvo svarbi jos identiteto dalis. Maskvai pavyko 1957 m. keliais mėnesiais anksčiau už Ameriką paleisti pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
O 1961 m. ji trim savaitėm aplenkė JAV, į Žemės orbitą pasiųsdama pirmąjį kosmonautą. Be to, pirmasis Amerikos astronautas pabuvojo tik suborbitiniame skrydyje.
Iki 1975 m. SSRS vykdė Mėnulio, Veneros, Marso programas.
Atsilikdamas nuo Amerikos 7 metais, 1988 m. aplink Žemę du kartus apskriejo šios valstybės daugkartinis pilotuojamas, tačiau be žmonių erdvėlaivis Buran, kuris vėliau į kosmosą nekilo iš viso.
Po 1988 m. Rusija praktiškai apsiribojo vien orbitiniais skrydžiais aplink Žemę. Į tolimesnes erdves iškeliavo vos vienas kitas jos aparatas.
Paskelbtieji nauji Rusijos planai atrodo ambicingai. Pagal V.Putino 2013 m. patvirtintus valstybinės politikos kosmoso srityje pagrindus[1] iki 2030 m. turi būti sukurtas kompleksas, įgalinsiantis naujos kartos kosmines priemones skraidinti į Mėnulį, Marsą, Jupiterį ir kitus Saulės sistemos dangaus kūnus, šiam tikslui naudojant supersunkią virš 50 t keliamosios galios raketą. Taip pat turi atsirasti elektroraketiniai daugkartiniai vilkikai, galėsiantys aprūpinti nuolatinę bazę Mėnulyje. Kosminiams aparatams aptarnauti orbitoje bus pasitelktos daugkartinės raketos – nešėjos ir tarporbitiniai vilkikai. Po 2030 m. žadama pradėti naudoti raketų su daugkartine pirmąja pakopa kompleksą kartu rengiant sąlygas pilotuojamam skrydžiui į Marsą.
Tikrovė
Nors oficialūs planai Rusijai žada proveržį, jos kosminių programų būklę š. m. balandžio mėnesio viduryje išplėstiniame posėdyje svarstė Rusijos Saugumo taryba[2]. Tokie Saugumo tarybos posėdžiai vyksta du kartus per metus, ir juose svarstomas Rusijos saugumo užtikrinimas atskirose srityse. Pvz., 2015 m. vasarą taryba aptarė sankcijas Rusijai, o rudenį – branduolinį, cheminį ir biologinį saugumą. Apie kosmines problemas paskutinį kartą joje diskutuota tik 2008 m.
Atvirojoje posėdžio dalyje Rusijos prezidentas V.Putinas pagrindinėms šakos problemoms priskyrė atsilikimą civilinės paskirties palydovų (ryšio, meteorologinio ir Žemės paviršiaus stebėjimo) charakteristikų srityje, nuolatinį negebėjimą apskaičiuoti išlaidų ir numatyti programų vykdymo terminų. Vienas tokių pavyzdžių – pirmojo Rusijos civilinio kosmodromo Vostočnyj antrojo etapo, skirto sunkiosioms raketoms, statyba. Ten nė viena bendrovė nesiima užbaigti darbų pagal nustatytus įkainius. Pasak pasitarime dalyvavusio karinį pramoninį kompleksą kuruojančio vicepremjero J.Borisovo, kosmodromo pirmojo etapo statyba yra užbaigta tik 64%.
Saugumo tarybos sekretorius N.Patruševas žiniasklaidą informavo, kad uždaroje posėdžio dalyje buvo svarstytas laikotarpis po 2013 m. Vyriausybė iki š. m. liepos mėn. vidurio įpareigota pateikti pataisytos valstybinės politikos kosmoso srityje programos kryptis, nepaisant to, kad 2013 m. patvirtinti šios politikos pagrindai galioja iki 2030 m.
Svarstymui Saugumo taryboje galėjo paskatinti pasirodę Rusijos statistikos tarnybos Rosstat duomenys. Skraidymo aparatų gamyba Rusijoje po nuolatinio jos augimo 2018 m. pirmą kartą patyrė 13,5% nuosmukį. Š. m. pirmojo ketvirčio duomenys žada gerokai didesnį smukimą 2019 m. (žr. 1 pav.).
Skraidymo aparatų eilutė Rosstat apskaitoje yra labai plati. Jai priskiriama civilinių ir karinių lėktuvų, helikopterių, bepiločių skraidymo aparatų, dalių lėktuvams ir helikopteriams, palydovų, orbitinių stočių, daugkartinio naudojimo erdvėlaivių, raketinės ir kosminės technikos leidimo įrangos kompleksų, tarpžemyninių raketų gamyba.
Skraidymo aparatų gamybos kosminę dedamąją turi atspindėti Rusijos kosminių startų statistika.
Pagal iškėlimus į kosmosą iki 2014 m. t. y. iki agresijos prieš Ukrainą pasaulyje pirmavo Rusija. Po to prasidėjo ryškus jos startų skaičiaus nuosmukis. Rusijos paleidimų iki 2018 m. sumažėjo net 1,8 karto. Kinijos aktyvumas atitinkamai išaugo 2,4 karto, ir ji tapo pirmaujančia, lenkdama net JAV. Didėja Indijos, Japonijos kosminių skrydžių skaičius, pasiekęs Europos kosminės agentūros lygį (žr. 2 pav.).
NASA baigus daugkartinių pilotuojamų erdvėlaivių programą, nuo 2011 m. Amerikos astronautai tapo Rusijos kosmoso agentūros Roskosmos klientais. Skraidinimo į tarptautinę kosminę stotį (TKS) kaina už vieną vietą astronautui 2006-2018 m. pakilo nuo 25 mln. USD iki 81 mln. USD. Rusijos monopolininkui NASA per 12 metų sumokėjo virš 3,36 mlrd. USD[6].
Šiemet NASA planuoja pirmuosius bandomuosius pilotuojamus skrydžius į TKS SpaceX ir Boeing privačių bendrovių erdvėlaiviais Crew Dragon bei Starliner[7]. Po sėkmingos Crew Dragon kelionės į TKS, tiesa, dar be žmonių, Rusijos ekspertas V.Lukaševičius teigia, kad Amerika tapo visiškai nepriklausoma nuo Rusijos, o jos septynvietis erdvėlaivis visais parametrais lenkia beviltiškai pasenusį ir ankštą Sojuz. Roskosmoso gaunamos pajamos iš vieno užsienio keleivio viršydavo kosminio laivo, raketos ir paleidimo kainą, o dabar Rusija šių pajamų neteks[8].
Pagal NASA ir Roskosmoso susitarimą TKS ketinama eksploatuoti iki 2024 m. Dėl tolesnių planų abejojama. Svarbiausia priežastis – brangus TKS išlaikymas. TKS jau atsiranda alternatyva – Kinija savo kosminės stoties kūrimą planuoja baigti 2022 m. ir yra pareiškusi, kad ji bus prieinama tarptautinei bendruomenei[9].
Vadovybė taip pat negali nepastebėti, kad Rusijos kosmonautikoje padaugėjo nesėkmių.
Ypatingų atvejų pavyzdžiai
2013 m. liepos 2d. paleista iš Baikonuro kosmodromo Proton-M raketa su trim GLONASS sistemai skirtais navigaciniais palydovais, praėjus 17 s po starto, pakeitė kursą ir nukrito greta Proton komercinių skrydžių platformos. Technikos praradimo nuostoliai siekė 1,3 mlrd. USD. Be to, teko evakuoti apie 100 000 gyventojų dėl aplinkos užterštumo[10]. Pradinę versiją, kad avariją lėmė atvirkščiai pritvirtinti greičio jutikliai, patvirtino tyrimas. Dėl to raketa buvo nukreipta į Žemę.
2015 m. paaiškėjo, kad atgabentų Sojuz-2 raketos blokų Vostočnyj kosmodromas negali priimti montavimui dėl patalpos gabaritų neatitikimo. Mat patalpa buvo suprojektuota kitai raketos-nešėjos Sojuz modifikacijai. Apie tai naujienų agentūra TASS sužinojo iš kosmodromo darbuotojo. Kitas šaltinis – kosmodromo antžeminės kosminės infrastruktūros objektų eksploatacijos centras paaiškino, kad darbų su raketa montavimo – bandymo korpuse negalima atlikti dėl komplekso neužbaigtumo[11].
Pirmoji raketa iš naujojo Rusijos kosmodromo Vostočnyj turėjo pakilti 2016 m. balandžio 27 d. Stebėti starto atvyko pats V.Putinas[12]. Dėl technikos sutrikimų paleidimą teko atidėti parai, o Rusijos prezidentui per parą teko tris kartus suskraidyti maršrutu Vostočnyj-Blagoveščenskas-Vostočnyj.
2018 m. rugsėjo mėnesį po raketų Sojuz-2 starto kompleksu buvo aptiktos betonu neužpildytos ertmės. Taisymo darbai kainavo 4,57 mln. RUB[13].
2018 m. spalio mėnesį, išsijungus Sojuz raketos antrosios pakopos varikliams, įvyko pilotuojamo Rusijos kosminio laivo avarija. Kosmonautai liko gyvi. Nesėkmę lėmė raketos montavimo klaidos[14].
Faktai rodo, kad daug kas priklauso nuo personalo požiūrio į darbą arba jo kompetencijos.
Padėtis Roskosmose
Rusijos raketų-kosminės technikos eksporto dalis pasaulyje 2017 m. vietoje planuotų 24,5% sumažėjo iki 8,5%. Priežastis valstybinė korporacija Roskomos nurodė savo veiklos 2017 m. ataskaitoje. Tai Vakarų sankcijos, neleidžiančios įsigyti elektronikos ir specialiųjų medžiagų, rublio kurso kritimas, negalėjimas konkuruoti su JAV privačiomis firmomis[15]. Ataskaitos 2018 m. Roskomosas nėra paskelbęs iki šiol.
Dar viena galima nesėkmių priežastis, pasak už sritį atsakingo vicepremjero J.Borisovo, yra labai žemas skaitmenizacijos lygis Roskosmose. Jo vadovas D.Rogozinas š. m. pradžioje pažymėjo, kad tuo jau susirūpinta – korporacijoje įsteigtas šios srities specialistų padalinys[16].
Didėjančio Rusijos atsilikimo pagrindine priežastimi Rusijos kosmonautikos federacijos ekspertas A.Chochlovas nurodė žemus atlyginimus[17]. Todėl po SSRS žlugimo iš institutų ir įmonių pasitraukė kvalifikuoti kadrai, nebuvo pasirūpinta patirties perdavimu. Jaunimas neužsibūna ir dėl to, kad įdomių projektų yra mažai. Padėtis tokia, kad iš 190 000 Roskosmoso įmonių darbuotojų atmetus pensinio ir priešpensinio amžiaus žmones bei jaunimą iki 30 metų, 30-45 metų amžiaus išmanančio ir patyrusio personalo lieka katastrofiškai mažai. Dėl smunkančio rublio kurso neįvykdomi darbai pagal sutartis, nes jos sudaromos rubliais.
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą padėtis be jau minėtų priežasčių rimtai pablogėjo ir dėl sekvestro Rusijos kosminei programai 2016-2025 m. Vyriausybė ir Roskosmosas ėmėsi reformų. Jų pasekmės neaiškios, nes Roskosmosui priklausančio M.Chruničevo centro finansinio gaivinimo programa padidino centro skolą iki 100 mlrd. RUB. Centras gamina sunkiąsias raketas, kurios vienintelės gali iškelti orbitinių stočių modulius, stambius ryšių palydovus, tarpplanetines stotis. A.Chochlovo nuomone, reformų sėkmę prognozuoti sunku, nes giluminės problemos ir jau priimti sprendimai lieka nesuvokti.
Už padėtį kosmoso šakoje nuo 2012 m. ir visas šio laikotarpio reformas atsakingu ekspertas nurodo D.Rogoziną, kuravusį šaką kaip vicepremjeras, o šiuo metu beveik metus vadovaujantį Roskosmosui. A.Chochlovas teigia, kad kosmonautikos specialistus ir ekspertus stebina beveik visi D.Rogozino pareiškimai žiniasklaidai. Kartu Rusijoje labai trūksta specialistų ir ekspertų viešos diskusijos apie strategiją kosmose. Pavyzdžiu Rusijai galėtų būti Augustino komisija Amerikoje.
Rusijos Audito rūmai 2017 m. Roskosmose nustatė finansinių pažeidimų, panaudojant lėšas, mastą. Jie siekia 760 mlrd. RUB (apie 13 mlrd. USD). Tai 2017 m. sudarė 40% visų pažeidimų, užfiksuotų visų atliktų tikrinimų mastu[18]. Ši suma metinį Roskosmoso programų finansavimą viršija apytikriai 3-5 kartus (žr. 3 pav.), o „pasiekimas“ pretenduoja į V.Putino „niet analogov“ kategoriją.
Generalinė prokuratūra įvairius pažeidimus, statant Vostočnyj kosmodromą, įvertino virš 10 mlrd. RUB. Baudžiamąsias bylas dėl lėšų vogimo imta kelti 2015 m., kai darbininkai ėmė skųstis, kad jiems nemokami atlyginimai[19].
Roskosmoso vadovas D.Rogozinas š. m. pradžioje interviu leidiniui RBK aiškino, kad valstybinės korporacijos sėkmingam pertvarkymui trukdo auditoriai, teisėsauga, žurnalistai, viešindami nustatytus pažeidimus ir tokiu būdu Roskosmosą diskredituodami[20].
(Reikšmės USD yra apskaičiuotos pagal Rusijos Centrinio banko USD/RUB kurso[22] vidutinę metų reikšmę)
Nors Vostočnyj kosmodromo pirmasis statybos etapas turėjo būti baigtas 2018 m., tačiau š. m. pradžioje specialiame vyriausybiniame pasitarime premjeras D.Medvedevas konstatavo, kad užbaigta tik ketvirtis darbų apimties – iš 19 objektų perduota naudojimui tik 5. Vicepremjeras J.Borisovas pareiškė, kad antrojo etapo, skirto sunkiųjų raketų startams, užbaigti plane numatytais 2021 m. neįmanoma. Tai esą turi būti padaryta iki 2023 m.[23]. O Roskosmoso vadovas D.Rogozinas š. m. kovo mėnesį Rusijos televizijai jau tvirtino, kad pirmojo etapo darbai faktiškai yra užbaigti. Esą, atsirado problemų tik dėl projektinės dokumentacijos. Jis patikino, kad pradėti antrojo etapo statybos darbų, neturint projektinių ir statybos vykdymo dokumentų, neleis[24].
Ekspertų apibendrinimai
Prašomi apibūdinti padėtį trys Rusijos ekspertai vieningai tvirtina, kad jų šalies kosmonautika atsidūrė gilioje sisteminėje krizėje[25].
Rusijos kosmonautikos akademijos akademikas A.Železniakovas įsitikinęs, kad ką nors greitai pakeisti tapo neįmanoma. Padėtis galėtų pagerėti po kelių metų ar net dešimtmečių.
Kosminės politikos instituto vadovas I.Moisejevas atsakomybę priskiria D.Rogozinui, kuris, nuo 2011 m. būdamas vicepremjeru, kuravo karinę pramonę ir kosmoso sritį. Tuomet sisteminės krizės egzistavimą jis neigė. Tad dabartiniu metu komplekse veikia šimtai įmonių, kurių padėtis yra vienoda, o sunkumai panašūs. Paskutiniuoju metu startai be avarijų Rusijoje tampa išimtimi. Pats D.Rogozinas problemas didina savo ypač neapgalvotais pasisakymais. Pagrasinęs, kad Rusija Amerikai nepardavinės raketų variklių RD-180 (montuojamų į raketų Atlas V pirmąją pakopą), o taip pat amerikiečių astronautus apkaltinęs skylės išgręžimu erdvėlaivyje Sojuz, jis gali pasiekti, kad JAV nuo Rusijos partnerių paprasčiausiai nusisuks.
Rusijos kosmonautikos akademijos narys-korespondentas A.Joninas mano, kad finansavimu krizės jau neįveiksi, ir kad išsaugoti šią pramonės šaką, kokia ji yra, neįmanoma. Rusijai derėjo sekti Amerikos pavyzdžiu, struktūrą optimizuojant verslo principais. Ten veikia dvi konkuruojančios korporacijos – Boeing ir Lockheed. Šiuo metu Rusijoje tai daryti jau per vėlu. Civilinėje kosmonautikoje reikia veikti su privačiomis bendrovėmis, remiamomis valstybės. Tokiems planams, pasak A.Jonino, tiktų jau pradėjusi funkcionuoti S7 Space. Tačiau nepriklausomas ekspertas kosmonautikos klausimais V.Lukaševičius pastebi, kad S7 Space pradėjus sėkmingai veikti, buvo pakeista jos vadovybė. Jo manymu, esant dabartinei Rusijos kosmonautikos šakos struktūrai ir politiniam požiūriui į ją, dabartinei Roskosmoso vadovybei, pokyčiai Rusijoje nėra įmanomi iš principo[26].
2019.05.11; 15:28
[1] „Основные положения Основ государственной политики Российской Федерации в области космической деятельности на период до 2030 года и дальнейшую перспективу” (утв. Президентом РФ от 19.04.2013 N Пр-906): https://legalacts.ru/doc/osnovnye-polozhenija-osnov-gosudarstvennoi-politiki-rossiiskoi-federatsii/
[2] Совет безопасности решил пересмотреть космические приоритеты России: https://www.vedomosti.ru/politics/articles/2019/04/16/799327-sovet-bezopasnosti-kosmicheskie
[3] Производство самолетов, космических кораблей и ракет рухнуло в 2018 году:
https://www.rbc.ru/economics/06/04/2019/5ca72bfa9a7947fcb5c578f2
[4] Производство самолетов и вертолетов в России упало на 42%: https://www.rbc.ru/economics/24/04/2019/5cc03f999a79473ccbe742b9
[5] Orbital Launches of 2018: https://space.skyrocket.de/doc_chr/lau2018.htm
[6] Russia is squeezing NASA for more than $3.3 billion — and there’s little anyone can do about it: https://www.businessinsider.com/astronaut-cost-per-soyuz-seat-2016-9
[7] NASA’s Commercial Crew Program: Boeing Test Flight Dates and SpaceX Demo-2 Update: https://blogs.nasa.gov/commercialcrew/2019/04/03/nasas-commercial-crew-program-boeing-test-flight-dates-and-spacex-demo-2-update/
[8] Интервью „Москве-24” после успешной стыковки нового Crew Dragon SpaceX: https://www.youtube.com/watch?v=f_4xZJJ9jHU&feature=youtu.be
[9] Быть или не быть: какая судьба ждет МКС после 2024 года?: https://ria.ru/20170608/1496069387.html
[10] Report: ‘Upside down’ sensors led to $1.3bn Proton-M rocket crash: https://www.rt.com/news/proton-rocket-mistake-explosion-870/
[11] Монтаж ракеты „Союз-2” для старта с Восточного начнется после завершения всех стройработ: https://tass.ru/kosmos/2340681
[12] Причину сбоя в запуске с Восточного нашли в самом ракетном комплексе: https://www.interfax.ru/russia/505931
[13] Ущерб от нарушений на космодроме Восточный превысил 10 млрд руб: . https://www.rbc.ru/society/20/11/2018/5bf3dd089a79472597512c3e
[14] Следователи и «Роскосмос» определили виновных в аварии ракеты «Союз»: https://www.rbc.ru/society/18/10/2018/5bc8bafd9a794729f1f95a9b
[15] Г О Д О В О Й О Т Ч Е Т Государственной корпорации по космической деятельности «Роскосмос» за 2017 год: https://www.roscosmos.ru/media/img/docs/Reports/report.2017.pdf
[16] Рогозин — РБК: «Формула «космос вне политики» не работает»: https://www.rbc.ru/interview/politics/10/01/2019/5c35bef19a794700cd1694fd?from=newsfeed
[17] Россия теряет космос?: https://www.rosbalt.ru/moscow/2019/01/16/1758253.html
[18] Кудрин рассказал о выявленных нарушениях в «Роскосмосе» на 760 млрд руб.: https://www.rbc.ru/rbcfreenews/5b2a3ad99a7947bec89f3828
[19] Ущерб от нарушений на космодроме Восточный превысил 10 млрд руб: . https://www.rbc.ru/society/20/11/2018/5bf3dd089a79472597512c3e
[20] Рогозин — РБК: «Формула «космос вне политики» не работает»: https://www.rbc.ru/interview/politics/10/01/2019/5c35bef19a794700cd1694fd?from=newsfeed
[21] Совет безопасности решил пересмотреть космические приоритеты России: https://www.vedomosti.ru/politics/articles/2019/04/16/799327-sovet-bezopasnosti-kosmicheskie
[22] Dynamics of the official exchange rates: https://www.cbr.ru/eng/currency_base/dynamics/?UniDbQuery.Posted=True&UniDbQuery.mode=2&UniDbQuery.date_req1=&UniDbQuery.date_req2=&UniDbQuery.VAL_NM_RQ=R01235&UniDbQuery.FromDate=01%2F01%2F2015&UniDbQuery.ToDate=09%2F05%2F2019
[23] «Роскосмос» вернули на землю: почему срывается стройка «Восточного»: https://www.rbc.ru/society/23/01/2019/5c48582e9a7947777e0c33a2
[24] Вторую очередь Восточного не будут строить без проектной документации: https://rg.ru/2019/03/23/reg-dfo/vtoruiu-ochered-vostochnogo-ne-budut-stroit-bez-proektnoj-dokumentacii.html
[25] Все очень плохо: эксперты о кризисе космической отрасли: https://snob.ru/entry/166869
[26] Интервью „Москве-24” после успешной стыковки нового Crew Dragon SpaceX: https://www.youtube.com/watch?v=f_4xZJJ9jHU&feature=youtu.be
