Įvairios Vakarų sankcijos veikia nuo 2014 m. Tačiau Rusijos ekonomikos augimas ėmė lėtėti gerokai anksčiau – nuo 2010 m. (žr. 1 pav.)[1]. Po 2015 m. recesijos bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamikos kreivė vėl ėmė kilti į viršų, ir gali susidaryti įspūdis, kad ekonomika atsigauna. Tačiau taip nėra.
Rusijos statistikos tarnybos paskelbtas nelauktai aukštas 2018 metų BVP padidėjimas 2,3% pribloškė tiek Rusijos, tiek užsienio specialistus. Reaguodamas ekonomikos ministras M.Oreškinas pasiūlė šį skaičių priimti tik kaip vienkartinę istoriją. Šiems metams jo vadovaujama ministerija prognozuoja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,3%, o Audito rūmų vadovas A.Kudrinas teigia, kad jis geriausiu atveju sieks 1%[2].
Koks šioje dinamikoje yra sankcijų vaidmuo, padeda suprasti pastaruoju metu pasirodę ekspertų vertinimai.
AKRA vertinimai
Rusijos centrinio banko iniciatyva 2016 m. įsteigta Analitinė kredito reitingų agentūra AKRA 2018 m. vasarą pasirodžiusiame tyrime teigia[3], kad Vakarų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai daugiausia buvo netiesioginis, nes darė įtaką ne jai, o Rusijos ekonominei politikai. Kartu abejojama, ar ekonomikos augimas paspartėtų, jeigu šios sankcijos būtų atšauktos.
Rusijos verslui sankcijos tiesiogiai pakenkė nežymiai. Nefinansinio sektoriaus bendrovių rentabilumas per dvejus metus po sankcijų įvedimo sumažėjo 1,6%. Tačiau tai yra susiję su Rusijos mokesčių pokyčiais naftos-dujų šakoje (nuo 2015 m. buvo padidinti mokesčiai kasybai, ir sumažinti naftos eksporto muitai).
Bankų sektoriuje sankcijos palietė visą bankų sektorių, įskaitant bankus, kuriems sankcijos nebuvo taikomos. Bankų rentabilumas dėl to sumažėjo 0,8%.
Sankcijos paskatino įmones ir bankus didinti savo rublinių paskolų dalį (nuo 13% iki 41%) ir rublinių obligacijų dalį (nuo 40% iki 66%). Mažėjo skolinimasis Amerikoje ir Europoje, didėjo Kinijoje.
Rusijos kontrasankcijos Vakarų maisto produktams realias rusų pajamas iki 2018 m. sumažino 2-3%, nes, sumažėjus importui, vietinis žemės ūkis nesugebėjo užtikrinti pasiūlos. Dėl to išaugo produktų kainos. Kontrasankcijos Rusijos BVP 2014-2018 m. sumažino 0,2%.
Nustatyta, kad sankcijos atsiliepė 20-21% visų Rusijos įmonių. Jos pirmiausia paveikė stambius valstybinius bankus, kurie disponuoja 54% visų bankų aktyvų, naftos-dujų bendroves, ir beveik visas karinio-pramoninio komplekso įmones. Išvada gauta, palyginus pelną, kurį 2017 m. gavo virš 400 Rusijos bendrovių ir bankų, patiriančių sankcijas, bei visa Rusijos ekonomika. Pelnas pirmajai grupei skaičiuotas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, antrajai – pagal Rusijos buhalterinės apskaitos standartus.
Tiesioginį juntamą poveikį sankcijos turi ilgalaikiam BVP augimui. Dėl jų teks atsisakyti bendrų technologinių projektų, įsisavinant naujus naftos telkinius, mažės naftos ir dujų gavyba, mažės aliuminio eksportas. Sankcijos, įvestos 2014 m., atsilieps naftos gavybai nuo 1920 m., nes po 2013 m. pradėti eksploatuoti telkiniai gavybos planus gali užtikrinti tik 2019-2020 m., o vėliau esamų ir naujų telkinių eksploatacijai prireiks naujų technologijų ir investicijų.
Bloomberg vertinimai
Finansinės agentūros Bloomberg 2018 m. rudenį pasirodę ekspertų skaičiavimai[4] rodo, kad atpigusi nafta ekonomikos augimą nuo 2014 m. sumažino apie 4%. Gi sankcijos kartu su kitais veiksniais jį papildomai nusmukdė daugiau negu 6%. Minimiems veiksniams priskiriamas atsparumą didinančių rezervų Rusijoje kūrimas, saugantis nuo naujų sankcijų, infliacijos valdymas, pardavimai naujose rinkose. Dėl visų priežasčių skirtumas tarp potencialaus ir faktinio augimo nuo 2013 m. pabaigos, jeigu minimų trikdžių nebūtų buvę, siekia net 10% (žr. 2 pav.).
Atotrūkio tarp potencialaus ir faktinio augimo didėjimas liudija apie užsitęsusį sankcijų poveikį. Tai verčia abejoti Rusijos valdžios planais pasiekti BVP augimą virš 3% iki 2021 m., šiuo tikslu imantis pokyčių politikoje ir daugiau investuojant. Tikslą Bloomberg vadina realiu, jeigu Rusija žymiai padidintų darbo našumą.
Čekijos ekspertų vertinimai
2019 m. vasarą pasirodė Čekijos ekonomikos instituto Ekonomikos tyrimų centro analizė[5], skirta 2014 m. įvestų finansinių sankcijų poveikio nustatymui, apsiribojant tik 2014-2015 m. laikotarpiu. Tyrimą užsakė Suomijos banko pereinamųjų ekonomikų institutas BOFIT.
Skaičiavimai (naudojant BVAR modelį) rodo, kad sankcijų įtaka recesijai 2015 m. nebuvo lemianti, tačiau tikrai juntama. Recesiją lėmė neišvengiamas ekonomikos lėtėjimas, kurį pagrindinai sąlygojo struktūrinės problemos – neigiamos demografinės tendencijos, perteklinis reguliavimas, prasta verslo aplinka, žymiai atpigusi nafta, kuri kartu su dujomis sudaro 70% Rusijos eksporto.
Dėl sankcijų Rusijos BVP augimas 2014 m. sumažėjo 0,43%, o 2015 m. – 0,74%. Bendras sankcijų poveikis per dvejus metus – 1,17 %. Taigi, jeigu sankcijų nebūtų buvę, Rusijos BVP augimas (žr. 1 pav.) 2014 m. galėjo siekti 1,13%, o nuosmukis 2015 metais – 1,56%. Per 2014-2015m. BVP būtų sumažėjęs 0,45%. Prisidėjus sankcijoms, BVP augimas nukrito 1,62%.
Sankcijos labiausiai atsiliepė bazinei palūkanų normai, importui, rublio kursui. Mažiau įtakos jos turėjo vartojimo paklausai, investicijoms, darbo užmokesčiui, infliacijai, Centrinio banko turimoms lėšoms.
Tarptautinio valiutos fondo vertinimai
Š. m. rugpjūčio mėn. paskelbtos TVF ataskaitos[6] duomenimis, Rusijos BVP vidutinis metinis augimas 2014-2018 m. tesiekė 0,5% ir buvo 2% mažesnis už planuotąjį. Tačiau Vakarų sankcijos Rusijai 2014-2018 m. nebuvo svarbiausias stabdantis veiksnys. Jos BVP smukdydavo 0,2% per metus. Stipriausiai BVP didėjimą lėtindavo atpigusi nafta, kurios indėlis yra apie -0,65%. Kartu su Rusijos fiskaline ir pinigų politika visi šie veiksniai metinį BVP augimą sumažindavo daugiau negu 1% (žr. 3 pav.).
Rusijos ir naujųjų ES narių ekonomikos augimo palyginimas 2003-2008 m. ir 2014-2018 m. laikotarpiais rodo, kad padėtis pasikeitė iš esmės. Jeigu pirmojoje laiko atkarpoje Rusijos realiojo BVP vidutinis augimas daugiau negu 1,5% lenkė Baltijos valstybių, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos atitinkamą augimą, tai po 2014 m. Rusija pagal šį rodiklį atsilieka 3%, o jos pačios rezultatas sumažėjo net 14 kartų (žr. 4 pav.).
2013 m. rudenį TVF Rusijai 2014-2018 m. buvo numatęs net 3,4% BVP augimą, o naujosioms ES narėms – 2,9%. Jeigu pastarosioms tikrovė pasirodė geresnė už prognozę, tai Rusijos pasiektas rezultatas yra ryški nesėkmė.
Pastebima[7], kad TVF praktikuojamas metodas nėra tikslus, nes TVF faktinį augimą lygina su augimu, kurio netrikdytų išorinės kliūtys. Dėl to pagal šį modelį galima gauti skirtingus rezultatus, nes jie priklauso nuo pirminių prielaidų. Be to, TVF išskiriami veiksniai Rusijos atveju negali būti atskiriami vieni nuo kitų, nes jie yra susiję. Pavyzdžiui, Rusijos fiskalinės politikos sugriežtinimas buvo atsakas į naftos pigimą ir Vakarų sankcijas. Dėl abiejų veiksnių 2014-2015 m. nuvertėjo rublis, ir Rusijos centrinis bankas ilgą laiką bazinę palūkanų normą išlaikė virš 10%. Taip pat nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo nauja biudžetinė taisyklė, pagal kurią pajamos už naftą, viršijant 40 USD už barelį 2017 m. kainomis, yra pervedamos į Nacionalinės gerovės fondą. Pagal ankstesnę taisyklę biudžeto deficitas siekdavo iki 1% BVP, o atskaitomų pajamų iš naftos slenkstis buvo aukštesnis už 40 USD. Naujos sąlygos ribojo investicijas.
JAV antrasis sankcijų paketas
Į minimus vertinimus nepateko neseniai įsigaliojęs antrasis JAV sankcijų paketas dėl Skripalių nuodijimo. Pagal laukiamą poveikį jis nuo pat pradžių vadintas drakonišku. Tačiau dabar įvairūs ekspertai sutaria, kad naujų sankcijų pasekmės bus švelnios. Akivaizdu, kad tai lėmė sprendimo vilkinimas ir susiaurinta draudimų apimtis.
Skirti antrąjį paketą JAV prezidentą įpareigoja 1991 m. Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir likvidavimo įstatymas (angl. CBW Act; kitaip 22 U.S. Code § 5605), jeigu prezidentas po pirmojo sankcijų paketo skyrimo per tris mėnesius neįsitikina ir Kongreso raštiškai neinformuoja, kad ši valstybė cheminio arba biologinio ginklo daugiau nenaudoja, taip pat jeigu ji įrodo, kad ateityje to nedarys, ir jeigu ji yra pasirengusi įsileisti patikrai JTO ar kitus tarptautiniai pripažintus nešališkus stebėtojus[8].
Pirmojo paketo sankcijos įsigaliojo dar 2018 m. rugpjūčio 27 d. Praėjus trim mėnesiams, konstatuota, kad Rusija įstatymo reikalavimų neatitiko. Tačiau sankcijų skelbimas liko atidėtas, aiškinant, kad sutrukdys tarpiniai parlamento rinkimai, nes įstatymas numato, kad tolesnės sankcijos skiriamos po konsultacijų su Kongresu. Rinkimai įvyko lapkričio pradžioje, o sankcijos, Kongresui spaudžiant, buvo paskelbtos ir įsigaliojo ne po trijų mėnesių, o po metų – 2019 m. rugpjūčio 26 d.
Pagal įstatymą papildomos sankcijos turi būti skiriamos bent pagal tris straipsnio § 5605 (b) (2) paragrafus iš 6. Prezidento D.Trumpo kabinetas pasirinko[9] finansines ir JAV eksporto ribojimo sankcijas. Atsisakyta suvaržyti importą iš Rusijos, kuris yra svarbus jos ekonomikai (nafta, dujos ir pan.), apriboti arba nutraukti diplomatinius santykius su Rusija, uždrausti valstybinių skrydžių bendrovių reisus į JAV.
Pagal pirmą pasirinktąjį paragrafą, naudodamasi savo balso teise 9 tarptautinėse finansų institucijose (22 U.S. Code § 262d), Amerika nutraukė šių institucijų paskolų teikimą, finansinę ir techninę paramą Rusijai.
Finansinių JAV sankcijų paragrafu uždrausta Rusijos valstybiniam sektoriui teikti paskolas ir kreditus, draudimo netaikant maisto, žemės ūkio prekių ir produktų pirkimui. Tačiau įstatymo nuostata buvo sušvelninta, valstybiniam sektoriui priskiriant tik Rusijos ministerijas, institucijas, Centrinį banką, Nacionalinės gerovės fondą, tačiau nepriskiriant valstybinių Rusijos įmonių. Be to, draudimas taikomas tik ne rublinių Rusijos obligacijų įsigijimui pirminėje rinkoje. Draudimas negalioja visoms Rusijos obligacijoms antrinėje rinkoje.
Pastarojo draudimo turi laikytis JAV finansinės institucijos, įskaitant užsienyje veikiančius jų padalinius, priklausančius JAV jurisdikcijai. Jų skalė yra labai plati – skirtingų tipų bankai, depozitoriumai, vertybinių popierių tarpininkai ir platintojai, vertybinių popierių mainų ir prekių biržos ir pan. Draudimas taip pat galioja atitinkamoms finansinėms užsienio institucijoms, veikiančioms JAV.
Pagal trečiąjį pasirinktą paragrafą sugriežtintas dvigubos paskirties JAV prekių ir technologijų eksportas į Rusiją.
Rusijos verslo naujienų agentūros RBK ekspertas I.Tkačiovas mano[10], kad sankcijos Rusijai buvo švelninamos dėl JAV didelių investicijų Rusijoje, kurių oficiali statistika neatspindi (apie tai – toliau). Sankcijų netaikymas rublinėms obligacijoms su beveik 7% palūkanomis aiškinamas tuo, kad trečdalį jų yra įsigiję užsienio investuotojai, kurių didžiąją dalį sudaro JAV pensijų ir draudimo fondai. O šiais metais Rusija tokių obligacijų, perskaičiavus USD, nori išleisti 34,8 mlrd. USD sumai.
Reitingų agentūra Moody‘s pastebi[11], kad, laukdama antrojo sankcijų paketo, Rusija 2019 metams spėjo apsirūpinti užsienio paskolomis su kaupu. Tad 2020-2021 m. kasmet planuojama skolintis tik labai kuklius 3 mlrd. USD. Tačiau galima apsieiti ir be obligacijų emisijos, nes Rusija spėjo sukaupti solidžias likvidžias atsargas. Centriniame banke jos siekia 10,4 trln. RUB, kas sudaro 9,5% laukiamo BVP 2019 m. Be to, Rusijos skola užsieniui 2018 m. pabaigoje sumažėjo iki 18,7 mlrd. USD (2013 m. būta 30,8 mlrd. USD).
Panašiai padėtį vertina Amerikos S&P Global Ratings bei Vokietijos Scope Ratings agentūros, papildomai atkreipdamos dėmesį, kad Rusijos biudžetas tapo proficitiniu[12].
Naujųjų sankcijų poveikis, pasak Moody‘s, pasireikš tolesnėje perspektyvoje. Kadangi jos apsunkina finansavimą ir technologijų pasiekiamumą, Rusijoje reiktų laukti mažesnių vidaus ir užsienio investicijų. Ekonomikos modernizavimui gali trukdyti Vakarų ekspertizės trūkumas. Jau susiklostęs nuolatinis sankcijų taikymas šiai rinkai potencialius investuotojus nuteikia neužtikrintumui. Vėlesnių sankcijų pasirodymą S&P Global Ratings laiko visiškai neprognozuojamu.
Tiek S&P Global Ratings, tiek Scope Ratings numato, kad net šios dalinės sankcijos Rusijai šiek tiek pabrangins skolinimąsi. S&P Global Ratings neatmeta galimybės, kad JAV investiciniai bankai nustos skelbti Rusijos vertybinių popierių indeksus. O tai daugelį paskatintų atsikratyti Rusijos euroobligacijų. Pagal Scope Ratings stiprėjančios sankcijos trukdytų V.Putino planams suaktyvinti ekonomikos augimą.
Analizę apibendrinant
Sankcijų poveikį, pripažindami, kad uždavinys yra keblus, vertino skirtingi ekspertai. Jie naudojo skirtingus modelius, tačiau išvados yra panašios – sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai buvo mažesnis negu kitų veiksnių. Kitokį rezultatą gavo Bloomberg.
Pastebima, kad BVP augimui, reaguojant į sankcijas, pirmiausia trukdė Rusijos ekonominė politika, vidinės priežastys.
Pripažįstamas sankcijų poveikis ilgalaikėje perspektyvoje. Dėl jų lėtės Rusijos modernizavimas.
Kitos vidinės priežastys
Rusijos socialinio-ekonominio proveržio tikslu V.Putinas savo inauguracijos dieną pasirašė įsaką, skirtą nacionaliniams projektams. Iki 2024 m. turi būti įgyvendinta 13 projektų[13], kurių biudžetas yra lygus 25,7 trln. RUB arba apie 350 mlrd. EUR dabartiniu kursu.
Š. m. vasario mėnesį Rusijos vyriausybei oficialiai patvirtinus šių projektų finansavimo ir vykdymo planą, pranešta, kad dėl to BVP augimas padidės 1-1,5%, ir bus užtikrintas V.Putino paskelbto tikslo Rusijai tapti penktąja stambiausia pasaulio ekonomika iki 2024 m. įvykdymas[14]. Birželio mėnesį savo tradicinės „Tiesioginės linijos“ metu V.Putinas darbo našumo didinimą pavadino viena pagrindinių Rusijos problemų ir aiškino, kad būtent nacionaliniai projektai šį našumą ir turi užtikrinti. Rusijos lyderis tvirtino, kad nacionalinių projektų vykdymo rezultatus žmonės turi pajusti „jau dabar, šiais metais, kitais metais ir vėliau“, kad „jie turi atsispindėti pajamose ir atlyginimuose“[15].
Nuo V.Putino aiškinimų praėjus vos dviem mėnesiams, Rusijos Audito rūmai nustatė, kad nacionalinių projektų vykdymas ir biudžeto išlaidų įsisavinimas per 2019 m. pirmąjį pusmetį tesiekė 32% ir 42%. Gi neabejotinai multiplikacinį efektą turintieji Rusijos skaitmeninės ekonomikos ir automobilių kelių projektai įvykdyti atitinkamai tik 8,3% ir 12,2%[16]. Šia proga institucijos vadovas A.Kudrinas konstatavo „organizacinių priemonių atsilikimą“. Analitikas A.Nesmijanas teiginį pakartojo paprasta kalba, sakydamas, kad skaičiai rodo, kokiu laipsniu Rusijoje veikia valdymas. Išpūsta valdininkijos sistema, 60-70% praradusi veiksnumą, pasak jo, yra negyva[17].
Tuo tarpu Rusijos premjeras D.Medvedevas nuo vasaros atkakliai stumia 4 darbo dienų savaitės įvedimo idėją. O mokslininkai (beje, ir darbdaviai) teigia, kad toks sprendimas sumažins gamybą, o kartu dėl to gali sumažėti ir Rusijos BVP[18].
Neseniai ekonomikos ministras M.Oreškinas pareiškė, kad valstybinės programos, kurių Rusijos biudžete yra 42, ir kurių vykdymui reikia 75% visų išlaidų, virto pelkėmis. Todėl ministras jas pasiūlė prijungti prie nacionalinių projektų[19].
Matydamas, kas vyksta, Rusijos taupomojo banko vadovas G.Grefas nacionalinių projektų turinį pavadino netinkamu. Jis pastebėjo, kad V.Putino valdymo metu valdininkų padaugėjo nuo 1, 156 mln. iki 2,2 mln., o valdžia nesuvokia, ko iš tikrųjų reikia imtis[20].
Dvigubi Vakarų standartai
Rugpjūčio mėnesį susitikime su Prancūzijos ambasadoriais prezidentas E.Macronas pareiškė, kad reiktų persvarstyti santykius su Rusija, pridurdamas, kad naujos sankcijos Rusijai neatitiktų Prancūzijos interesų[21].
Rusijai ir Ukrainai apsikeitus karo belaisviais, imta kalbėti apie rugsėjo mėnesį galimai įvyksiantį vadinamojo Normandijos formato (Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Rusija) susitikimą. Rusija yra nurodžiusi, kad susitikimui pritartų, jeigu prieš tai būtų imtasi „konkrečių žingsnių“. Prisijungti prie keturšalių derybų, jeigu dalyviai „to panorėtų“, pasisiūlė JAV prezidentas D.Trumpas [22].
Šiomis aplinkybėmis vertos dėmesio Ispanijos El Confidenciali įžvalgos apie Rusijos atžvilgiu Europos Sąjungoje egzistuojančius dvigubus standartus[23].
Po agresijos prieš Ukrainą Rusijai paskelbus sankcijas, ši atsakė žemės ūkio produkcijos kontrasankcijomis. Nuo jų labiausiai nukentėjo diplomatiškai silpnos šalys Lietuva, Ispanija ir Graikija. Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos investicijos Rusijoje tapo didžiausiomis per paskutinį dešimtmetį.
Rusijos-Vokietijos prekybos rūmų duomenimis, Vokietijos bendrovės per paskutiniuosius metus Rusijoje investavo 3 mlrd. 300 tūkstančių EUR, kas žymiai viršija sumą iki Krymo aneksijos. Dvišalės prekybos apyvarta išaugo 8% ir pasiekė 62 mlrd. EUR mastą. Prieš kelis mėnesius Pamaskvėje V.Putinas atidarė didelę koncerno Mercedes-Benz gamyklą.
Dujotiekio Nord stream – 2 tiesime dalyvauja energetikos gigantai Uniper, Wintershall ir Prancūzijos bendrovė Engie. Kartu su Gazpromu dujų gavyboje Rusijos Arktikoje dalyvauja Prancūzijos Total. Rusijos-Prancūzijos prekybos apyvarta 2018 m. išaugo 11%, o Prancūzijos bendrovės Rusijoje investavo 20 mlrd. EUR.
Vokietijos Handelsblatt[24], remdamasis Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD) duomenimis, teigia, kad investicijomis Rusijoje visus lenkia JAV. Jos įmonių tiesioginės investicijos Rusijoje sudaro 39,1 mlrd. USD ir 12,6 karto viršija Rusijos centrinio banko oficialiai skelbiamą 3,1 mlrd. USD sumą. Be to, Amerika milijardines sumas yra investavusi į Rusijos finansų rinką. Dėl tokių skaičių Jungtinių Tautų ekspertai linkę abejoti ne tik JAV požiūrio į sankcijas rimtumu, bet ir būsimos politikos pasekmėmis.
Pagal UNCTAD ekspertų vertinimus oficialioje statistikoje nėra JAV, Vokietijos milijardinių investicijų, kurios slepiasi lengvatinio apmokestinimo bendrovių (angl. offshore) investicijų statistikoje. Šiuo mechanizmu taip pat naudojasi investuotojai iš Šveicarijos, Nyderlandų, Kinijos. Kinija tokiu būdu Rusijoje yra investavusi ne oficialius 3,6 mlrd. USD, o 36 mlrd. USD.
Handelsblatt kalbinamam Raiffeisen Bank International analitikui G.Deuberiui susidaro įspūdis, kad 2014 m. įvestos Vakarų sankcijos šiandien beveik neveikia. Tam nuteikia skaičiai, apibūdinantys Rusijos bankų būklę, jos finansų rinką, ir nusistovėjęs rublio kursas.
Demokratinėje sistemoje yra svarbi visuomenės nuomonė. Šiais metais analitinio centro – Europos užsienio reikalų tarybos apklausa ES didžiojoje dalyje (rytiniame ES pakraštyje esančios Baltijos valstybės, Suomija liko neapklaustos) parodė, kad virš 50% balso teisę turinčių ES gyventojų ES politiką Rusijos atžvilgiu vadina arba subalansuota arba nepakankamai griežta. Prancūzijoje, Vokietijoje vyrauja nuomonė, kad ES sankcijos Rusijai turi būti griežtesnės už ligšiolines[25].
2019.09.17; 19:00
[1] GDP growth (annual %), World Bank national accounts data, and OECD National Accounts data files: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.KD.ZG?locations=RU
[2] Кудрин оценил рост ВВП пессимистичнее прогноза правительства:
https://www.rbc.ru/economics/12/09/2019/5d7a51f79a79473d41c667e8?from=from_main
[3] Отмена санкций не поможет ВВП: https://www.rbc.ru/newspaper/2018/07/10/5b436d469a7947a04bf25f26
[4] Here’s One Measure That Shows Sanctions on Russia are Working: http://www.bloomberg.com/news/articles/2018-11-16/here-s-one-measure-that-shows-sanctions-on-russia-are-working
[5] Should we care? The economic effects of financial sanctions on the Russian economy: https://helda.helsinki.fi/bof/bitstream/handle/123456789/16219/dp1319.pdf?sequence=1&isAllowed=y
[6] IMF Country Report No. 19/260: file:///C:/Users/user/Downloads/1RUSEA2019001.pdf
[7] МВФ сравнил ущерб российской экономики от санкций и падения цен на нефть: https://www.rbc.ru/economics/06/08/2019/5d4806bd9a79479d7585b04d?from=from_main
[8] 22 U.S. Code § 5605: https://www.law.cornell.edu/uscode/text/22/5605
[9] Bureau of International Security and Nonproliferation; Imposition of Additional Sanctions on Russia Under the Chemical and Biological Weapons Control and Warfare Elimination Act of 1991: https://www.federalregister.gov/documents/2019/08/26/2019-18050/bureau-of-international-security-and-nonproliferation-imposition-of-additional-sanctions-on-russia
[10] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1
[11] Moody‘s посчитало санкции США «постоянной угрозой» для России:
https://www.rbc.ru/economics/07/08/2019/5d4aa7909a79470d2d12b776?from=from_main
[12] Рейтинговые агентства оценили влияние новых санкций США на Россию: https://www.rbc.ru/finances/06/08/2019/5d4989e29a79472efda8e9d5?from=from_main
[13] НАЦИОНАЛЬНЫЕ ПРОЕКТЫ: ЦЕЛЕВЫЕ ПОКАЗАТЕЛИ И ОСНОВНЫЕ РЕЗУЛЬТАТЫ: http://static.government.ru/media/files/p7nn2CS0pVhvQ98OOwAt2dzCIAietQih.pdf
[14] 13 проектов весны: реализация майских указов даст ВВП 1,5 процентного пункта: https://iz.ru/844533/dmitrii-grinkevich/13-proektov-vesny-realizatciia-maiskikh-ukazov-dast-vvp-15-protcentnogo-punkta
[15] Прямая линия с Владимиром Путиным: http://kremlin.ru/events/president/news/60795
[16] За полгода расходы на нацпроекты оказались исполнены менее чем на треть: https://www.rbc.ru/economics/24/07/2019/5d3841789a79477e9e620ec8
[17] Анатолий Несмиян. Коллапс управления: http://www.rosbalt.ru/posts/2019/08/19/1797971.html
[18] Сокращение рабочих дней обсуждают в правительстве. Что ждет россиян?: https://lenta.ru/brief/2019/08/22/work_four_days/
[19] Орешкин: Госпрограммы превратились в «болото», которое необходимо реформировать: http://www.rosbalt.ru/russia/2019/09/12/1802085.html
[20] Греф заявил о неверии в экономический прорыв благодаря нацпроектам:
https://www.rbc.ru/economics/13/09/2019/5d7b52049a79470dbf91a5bd?from=from_main
[21] Macron calls on Europe to reach out to Russia: http://en.rfi.fr/20190827-france-macron-calls-europe-reach-out-russia-diplomacy-united-states-iran-brazil/
[22] Trump Says Ready To Join Normandy Talks On East Ukraine Conflict: https://www.rferl.org/a/trump-says-ready-to-join-normandy-talks-on-east-ukraine-conflict/30156143.html
[23] Лицемерие Франции и Германии: они требуют от Европы санкций против России…, а сами наращивают инвестиции (El Confidencial, Испания): https://inosmi.ru/politic/20190821/245670632.html
[24] USA wollen Russland sanktionieren – und sind doch größter Investor: https://www.handelsblatt.com/politik/international/auslandsinvestitionen-usa-wollen-russland-sanktionieren-und-sind-doch-groesster-investor/25008404.html?ticket=ST-27404094-wgpEjZHEIWRUgZooCBvM-ap1
[25] Give the people what they want: Popular demand for a strong European foreign policy: https://www.ecfr.eu/publications/summary/popular_demand_for_strong_european_foreign_policy_what_people_want
