2018 metų gruodžio pabaigoje Latvijos nacionalinis archyvas pradėjo viešinti internete čeka (sovietų politinės policijos – KGB) agentų įskaitos korteles, KGB darbuotojų telefonų knygą, SSRS KGB normatyvinius dokumentus. Nuo šių metų gegužės 2 d. pradėta viešinti ir kiti KGB veiklą atskleidžiantys dokumentai, tačiau šįkart su šia medžiaga bus galima susipažinti tik specialioje Rygos skaitykloje, o ne portale kgb.arhivi.lv.
Pradedama skelbti Latvijos SSR KGB agentūros asmenų bylas, darbo bylų registracijos žurnalus, iš agentūros aparato pašalintų valstybės saugumo organų agentų ir rezidentų darbo bei archyvo bylas, neįvykusių verbavimų medžiagos registracijos žurnalus, operatyvines bylas ir operatyvinių bylų medžiagą, kartoteką bei kitus KGB dokumentus.
Jau anksčiau istorikai siūlė KGB agentūros registracijos žurnalus, kurie dabar pradedami viešinti, reikėjo paskelbti kartu su agentų kortelėmis. Tokių žurnalų nuo 1953 m. kovo iki 1987 m. sausio buvo 53. Juose surašyti agentų slapyvardžiai, asmenų ir darbo reikalų numeriai, tačiau be asmens pavardžių, kurios surandamos kartotekos kortelėse.
Latvijos nacionalinio archyvo vyr. ekspertas Gintas Zelmenis primena, kad registracijos žurnaluose minima 23 tūkstančiai asmenų kaip KGB agentai, tuo tarpu Latvijos institucijų žinioje esančioje kartotekoje tėra vos 4 000 vardų: “Slapyvardis yra, bet kas jis toks buvo, ieškoki ir spėlioki“.
Panaši padėtis ir su skelbiamomis operatyvinėmis bylomis: Latvijoje liko tik 400 bylų, nes 22 tūkstančiai tokių bylų devinto dešimtmečio pabaigoje išvežta į Rusiją.
Vadovaujantis įstatymu, dabar skelbiamos bylos yra anoniminės (asmens duomenys uždengiami). Latvijos nacionalinis archyvas iš pradžių publikuos medžiagą, susijusią su KGB ir jai pavaldžių institucijų vadovais ir vidaus reikalų komisarais. Į šią apžvalgą patenka 36 asmenys.
Teismai jau priėmė 385 sprendimus dėl asmenų bendradarbiavimo su KGB. Trūkstant agentų veiklos bylų dokumentacijos, teismas didžiuma atvejų nesugebėjo įrodyti, kad asmenys sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Dažniausiai buvo primtos formuluotės: „nebendradarbiavo su KGB“, „sąmoningai nebendradarbiavo su KGB“, „trūkstant įrodymų, teismas bendradarbiavimo fakto su KGB nekonstatuoja“.
Ši liustracijos kasdienybė įgavo ir meninę formą. Balandžio 2 d. Naujajame Rygos teatre įvyko Alvio Hermanio trijų veiksmų spektaklio „Istorijos tyrimo komisija“ premjera, skirta latviškiesiems „čekistų maišams“ – pokalbis jautria latvių tautai tema.
„Sunku su ta viena tiesa. Štai, pavyzdžiui, maišuose atsirado ir Andris Slapinis. Jis, skirtingai nuo mūsų visų, pirmas paaukojo gyvybę už laisvą Latviją“, – sako spektaklio režisierius A. Hermanis.
Spektaklio kūrimo metu teatro grupė susitiko su dešimtimis žmonių, kurių pavardės buvo „čeka maišuose“ arba jie buvo čeka aukos. Režisierius pastebėjo, kad pokalbių metu žmonės buvo daug atviresni nei su žurnalistais ar istorikais. Sužinota skandalingų bylų, kurias privalėtų oficialiai paviešinti istorijos tyrimo komisija.
Spektaklis pasakoja ne konkretaus žmogaus likimą. Pasigirdus įvairioms versijoms, atvirai pasakojama, kad kaip anksčiau, taip ir dabar, manipuliuojama žmonėmis bei istorija. Šis scenos pasakojimas atskleidžia, kad valstybės „čeka maišų“ tyrimo komisija savo darbą kai kuriais atvejais dirbo paviršutiniškai ir neprofesionaliai.
Sudėtingai ir prieštaringai atrišami „čeka maišai“. Buvęs Latvijos Valstybės prezidentas Guntis Ulmanis yra perspėjęs, kad šiam liustracijos procesui nebuvo surastas tikras kelias: „Reikia būti labai dėmesingiems, kad nesužalotume žmonių sielos, jų dvasinio pasaulio, kad neiškraipytume Latvijos asmenybės kodo“. Sutrūkus kai kurioms faktinėms sąsajoms su praeitimi, dabartyje bandoma atskleisti/savaip rekonstruoti dažnai sudėtingas žmonių gyvensenos būsenas.
Pasak A. Hermanio, svarbu, kad į jas formaliai nežvelgtų viena tiesa.
2019.05.03; 06:45
