Aš, Auksė Aurelė Užkurnienė, Ipolito Užkurnio našlė, esu Ipolito Užkurnio autoriaus teisių perėmėja.
Protestuoju ketinimui demontuoti Ipolito Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis” (1994 m., katalogo Nr. 1205), sukurtą Vytautų klubo prašymu ir tais pačiais metais pastatytą Trakuose, Karvinės saloje.
1995 metais Ipolitas Užkurnys sukūrė dar vieną skulptūrą “Vytautas Didysis” (katalogo Nr. 1470), lietuvių bendruomenės pastangomis pastatytą viename iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mieste Gardine, kelių, vedančių į Aukštutinę ir Žemutinę pilis, sankirtoje.
Abu šie paminklai rodo Ipolito Užkurnio, Medžio drožėjų meistrų meistro (1972m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalieriaus (2000 m.), išskirtinį dėmesį ir pagarbą Vytautui Didžiajam, savo šalies istorijai.
Ipolito Užkurnio kūrybinis palikimas yra archyvuotas, saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve (f. 326. b. 1-318). I.Užkurnio paminklų, dekoratyvinių, antkapinių skulptūros kūrinių žemėlapyje “Ipolito Užkurnio kūrybos takais” (sudarytojos R.Bugorevičienė ir A.Užkurnienė. f. 326. b. 269) yra nurodytos kūrinių buvimo vietos Lietuvoje ir užsienio šalyse – Baltarusijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.
Labai liūdna ir simptomatiška, kad ketinimu demontuoti Ipolito Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis” man nežinomos tarnybos demonstruoja nepagarbą savo šalies istoriniam paveldui, nesiskaito su teise į kūrinio neliečiamybę ir manimi – autoriaus teisių perėmėja. Deja, tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas.”
Skaitytojų dėmesiui pateikiau A. Užkurnienės pareiškimą, liepos 12 d. išsiųstą Lietuvos Respublikos kultūros ministrui A.Gelūnui ir Trakų rajono savivaldybės administracijai.
Kas atsitiko? Apie kokį ketinimą demontuoti I.Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis” kalbama?
Šį pareiškimą gavau iš pačios A.Užkurnienės liepos 16 d., kai Trakuose Lietuvos Vytautų klubų Vytautai minėjo Žalgirio mūšio 601-ąsias metines. Tada, prie I.Užkurnio skulptūros “Vytautas Didysis” Karvinės saloje gavau ir Trakų rajono laikraštį “Trakų žemė” (2011m.liepos 15 d. Nr. 28 (663), kuriame yra Trakų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistės Sigitos Nemeikaitės straipsnis “Vytautą Didįjį Trakuose įamžins jungtinės pajėgos”
Straipsnio autorė rašo, kad Vytauto Didžiojo paminklo įkūrimu Trakuose rūpinsis jungtinės pajėgos – Trakų rajono savivaldybė, Vytauto Didžiojo sąjunga ir Trakų istorijos muziejus. Jau sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašė Trakų rajono savivaldybės meras Vincas Kapočius, Vytauto Didžiojo sąjungos valdybos pirmininkė Birutė Valionytė ir Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.
Sutartis buvo pasirašyta ne bet kada, o minint Valstybės dieną, salos pilies didžiojoje menėje, iškilmėse dalyvavo ne bet kas, o Signatarų klubo nariai (straipsnyje jie visi paminėti). Jie sutiko remti Vytauto Didžiojo grįžimo į Trakus idėją, jie “plaukiojo “Baltų amatai” laivu, gėrėjosi pilies, Užtrakio dvaro vaizdais ir, žinoma, nepraleido progos pasivaišinti garsiaisiais trakietiškais kibinais”.
Puiku! Kas galėtų prieštarauti! Tačiau, kaip savo pareiškime rašo I.Užkurnio našlė A.Užkurnienė, Vytauto Didžiojo grįžimo į Trakus idėja įgyvendinta jau 1994 metais, kai Vilniaus Vytautai Karvinės saloje pastatė I.Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis”. Ją galima tik tęsti, ir toks ketinimas sveikintinas.
Remiuosi S.Nemeikaitės straipsniu. “Apie 5 metrų bronzinė Vytauto skulptūra bus įkurdinta Karvinės, dar vadinamos Karaimų, saloje pakeliui į pilį perėjus tiltą. Ji įsikomponuos į LDK bei esamos Lietuvos kontūrus turinčią apžvalgos aikštelę. Vytautas vėl žvelgs į miestą, sutikdamas savo statytos pilies svečius iš viso pasaulio”, – rašoma straipsnyje.
Bet kad Vytautas Didysis jau žvelgia į Trakų miestą ir sveikina svečius iš viso pasaulio?! Apie tai S.Nemeikaitės straipsnyje – nė žodžio. Įdomu, ar apie tai nors žodžiu buvo užsiminta, kai “jungtinės pajėgos”, dalyvaujant keliolikai signatarų, pasirašė bendradarbiavimo sutartį? Kai jie plaukiojo po ežerą arba kirto trakietiškus kibinus? O jeigu užsiminta, tai ką ketinama daryti su “Vytautu Didžiuoju”, kuris jau stovi Karvinės saloje? Kodėl prieš darant tokį sprendimą nepasikalbėta su skulptoriaus I.Užkurnio našle A.Užkurniene, su Vilniaus Vytautų klubo nariais, 1994 m. pastatydinusiais paminklą Karvinės saloje? Kodėl “demonstruojama nepagarba savo šalies istoriniam paveldui, nesiskaitoma su teise į kūrinio neliečiamybę ir autoriaus teisių perėmėja”?
Elgiamasi taip, tarsi jokios problemos nebūtų. Tai gal tą ąžuolinį Vytautą griausite irgi taip paslapčia, naktį, kai Trakuose nebus svečių? Taip jau buvo daroma. O juk problema akivaizdi, visų pirma – moralinė, etinė problema. Gerbiamoji Vytauto Didžiojo sąjungos valdybos pirmininke Birute Valionyte, jūs paniekinote Medžio drožėjų meistrų meistrą Ipolitą Užkurnį, įžeidėte jo našlę A.Užkurnienę ir Vilniaus Vytautų klubo narius, kurių rūpesčiu ir pastangomis buvo pastatytas tas kuklus Atgimimo laikų Vytautas Didysis. Ir, o tai sunkinanti aplinkybė, įžeidėte sąmoningai, keršydama. Tokia mano nuomonė.
Taip, Trakų Karvinės saloje katinama pastatyti skulptoriaus Gedimino Karaliaus “Vytautą Didįjį”, tą patį, kurio nepavyko pastatyti Vilniuje labai netinkamoje vietoje, netoli Karaliaus Mindaugo, “už kampo”. Pasipriešino ne tik Vilniaus Vytautų klubas, bet ir daug žymių žmonių, pavyzdžiui, filosofas Vytautas Radžvilas, architektas Vytautas Brėdikis, istorikas Romas Batūra, taip pat LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas Nikolajus Medvedevas, dabar tarsi ir proteguojantis minėtą skulptūrą – dalyvavęs tame signatarų pasiplaukiojime Valstybės dieną. Diskusiją apie šį projektą išsamiai aprašiau straipsnyje “Mintys ne pačios linksmiausios” 2010 01 21 (Slaptai.lt).
Tada laimėjo tie, kurie manė, kad tokį kuklų, iš biusto perdirbtą, dirbtinokai padidintą paminklą galima statyti daug kur Lietuvoje, tik ne ten, kur siūlė ką tik įsikūrusi Vytauto Didžiojo sąjunga. Dabar irgi – nei Lietuvos Vytautai, nei A.Užkurnienė apie skulptoriaus G.Karaliaus “Vytautą” nekalba – tik apie tą užgaulų kitų ignoravimą, lipimą per galvas, galios demonstravimą: ką norim, tą darom, mes esam signatarai, mes – Trakų rajono valdžia! O kas esate jūs, išdrįsę suabejoti Birutės Valionytės ketinimų pagrįstumu?!
Dar nevėlu atsikvošėti ir atsiprašyti, rasti kompromisą. Ne paskutinis čia turėtų būti ir skulptoriaus Gedimino Karaliaus žodis. Ar jam irgi priimtinas toks mirusio kolegos paniekinimas: aš už tave didesnis! Kas žino apie Gediminą Karalių? O apie Ipolitą Užkurnį? Jeigu po dešimtmečio kito ir su G.Karaliumi bus panašiai pasielgta? “Liūdna ir simptomatiška”, kaip sako A.Užkurnienė.
Šį nelinksmą rašinį noriu pailiustruoti nuotraukomis iš nuotaikingo Žalgirio mūšio 601-ųjų metinių paminėjimo, kurį surengė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos Vytautų klubai Trakuose:
1. Vytautai prie meistrų meistro Ipolito Užkurnio paminklo Vytautui Didžiajam Trakų Karvinės saloje. Gal paskutinį kartą.
2,3. Minėjime dalyvavo skulptoriaus Gedimino Jokubonio sūnus tapytojas Julius Jokubonis, filosofas Vytautas Radžvilas ir istorikas Mečislovas Jučas su dukra (centre). Profesorius perskaitė pranešimą apie Vytautą Didįjį ir Žalgirio mūšį.
4. Prie paminklo prisiglaudusi – I.Užkurnio našlė A.Užkurnienė.
5. Pakeliui į “Trasalį”.
6. Skulptorius Gediminas Jokubonis už paminklą Vytautui Didžiajam Birštone buvo apdovanotas (po mirties) Vytautų klubo Tautinės stiprybės raštu. Dėkoja jo sūnus tapytojas Julius Jokubonis.
7. Tautinės stiprybės raštą Lietuvos Vytautų klubo prezidentas V.Paulaitis įteikia Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovui Jonui Ragauskui.
8,9,10,11. Visiems labai patiko žaviosios solistės Juditos Leitaitės ir jos dukros smuikininkės Paulinos koncertas.
12. Daug dainavo ir patys Vytautai.
2011.07.18