Trumpai apie reikalo esmę – pasirodžius žiniai, kad LGBT ir jai vadovaujantis toksai Simonko žada dešimties litų banknotą su Dariumi ir Girėnu dalinti kaip suvenyrą su „žaismingu“ prierašu, jog Darius ir Girėnas yra gėjai, parašiau tekstą, kuriame perspėjau, kad „tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, bet žaidimas su ugnimi.
Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako.
Kartoju – absoliučiai nepriimtino. Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą „akis už akį“, pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje (pabraukta autoriaus). Ir vargu ar daug kas Lietuvoje nešios užrašą „aš esu simonko“.
Kovokite iki soties, kiek lenda už savo spalvotas teises – tą kiekvienam piliečiui užtikrina demokratija – bet civilizuotu, be provokacijų būdu.
Straipsnį iškart nusiunčiau visiems didžiųjų tinklaraščių redaktoriams, išskyrus lrytas.lt, nes jį laikau beveik tabloidu. Tačiau nei viename jų straipsnis nepasirodė, nors kai kur buvo lyg ir pažadėta (sąmoningai nerašau tinklaraščių pavadinimų bei redaktorių pavardžių, nes reikalas ne atskiruose personažuose, o reiškinyje).
Mano straipsnį „Perspėjimas piliečiui Simonko“ pasigavo ir išspausdino mažieji tinklaraščiai – alkas.lt, tiesos.lt, propatria.lt, kauniečių dienraštis „Kauno diena“, gal dar kas nors. Ką tai reiškia?
Ogi štai ką – vėl aš ir mano bendražygiai, bendraminčiai ir bičiuliai iš anų ir ne tik anų laikų vėl esame pogrindyje, kaip ir anais, iki nepriklausomybės, laikais. „Tiesos“ vaidmenį atlieka koks nors delfi, „Komjaunimo tiesos“ – lrytas.lt ir t.t. Kaip ir tada, oficialioji spauda turi visišką monopolį ir kontrolę žodžio laisvei, yra valdoma XXX – neaiškių, nežinia kur esančių jėgų, o kitaip manantys yra nustumti į šalikelę ir turi tenkintis, kaip ir anų laikų pogrindžio spauda, mažais tiražais, menku skaitytojų skaičiumi ir balansuoti ant finansinės duobės krašto.
Originalusis blogeris Zeppelinus atkasė įdomių faktų apie tai, kad jau sudarinėjami „blogiukų“ sąrašai, jų veikla analizuojama, tiriama ir, reikia manyti, bus užkardoma. Tyrimus „Radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklapių socialinis tinklas“ atliko (už valdiškus pinigus) UAB „Philip Morris Baltic“, remiami Baltijos pažangių technologijų instituto, Kauno technologijos universiteto, Socialinių inovacijų instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, kuriems vadovavo Tomas Krilavičius.
Ir išvados:
Daugiausiai referuojami, populiariausi ir daugiausiai vartotojų pritraukiantys tinklalapiai: tiesos.lt, zeppelinus.livejournal.com, zemesvardu.lt
Kitų tinklapių informaciją labiausiai „skleidžia“: tiesos.lt, infomums.wordpress.com,nername.wordpress.com
Greičiausiai perduoti informaciją kitiems tinklą sudarantiems tinklalapiams gali: blaivus.blogspot.com, aidas.lt, nacionalinispasirinkimas.lt
Greičiausiai gauti informaciją iš bet kurio tinklą sudarančio tinklalapio gali: infomums.wordpress.com, nername.wordpress.com, kaire.lt
Didžiausią įtaką informacijos sklidimui tinkle turi: alkas.lt, sarmatas.lt, anarchija.lt
Tinklo „branduolys“: voruta.lt, alkas.lt, slaptai.lt
Nors yra įtrauktas vienas kitas išties kenkėjiškas tinklaraštis, vyrauja šiame blogųjų sąraše tautinio-patriotinio ar jiems artimo pobūdžio tinklaraščiai – jų beveik dvidešimt. Tai ir yra subtili klasta – šalia idealistinių, vos galą su galu suduriančių redakcijų į vieną katilą sumesti ir įtartini, tikriausiai iš užsienio finansuojami tinklaraščiai, tuo būdu pirmuosius apjuodinant. Į sąrašą pakliuvo ir tokių padorių politikų bei žurnalistų, kaip Povilo Urbšio, Tomo Vilucko, Naglio Puteikio, na ir paties Zeppelinus tinklaraščiai.
Ką tai reiškia? Kaip šitai suderinti su „žodžio laisve“, kuri taip skambiai aidėjo per čarliadą, ir kuri buvo keliama aukščiau Dievo, o išties realybėje pasireiškė kaip naujo pobūdžio globali cenzūra?
Ogi niekaip. Cenzūra yra cenzūra. Primenu Solženycino žodžius: „jei prie sovietų vyko „čelovekoubiistvo“ (žmogaus žudymas), tai Vakaruose vyksta „issušenie duši čelovečeskoi“ (žmogaus sielos išdžiovinimas)“. Todėl apsisprendžiau, kad šis rašinys bus paskutinis, kurį nusiųsiu didiesiems nežinia kieno valdomiems tinklaraščiams – paskutiniam išbandymui. Jau seniai žemino mano tekstų spausdinimas šalia visokių perversijų, bunkiazvonkių ir visos šitos velnio košės, pabodo redaktorės aplombas, kai gauni atsakymą „nespausdinsim“ be jokio paaiškinimo.
Tad, paprastas ir doras skaitytojau, o tokių Lietuvoje dauguma – jei nori tiesos, susirask ir skaityk alkas.lt ir jo lygio kitus „blogiukus“ – jie yra šiuolaikinis pogrindis, jie pakankamai padorūs, juose sulasiosi tikrus atsakymus; gal ne su visais sutiksi, bet turėsi galimybę laisvai pasirinkti. O būtent tai yra tikroji žodžio laisvė.
Dabar – pora žodžių didžiųjų „laisvažodžių“ tinklaraščių redaktoriams – argi jūs laisvi, kolegos (save laikau šiokiu tokiu laisvu redaktorium ir žurnalistu, esu pogrindžio laikais redagavęs ir už tai pasėdėjęs „Pastogę“, „Lietuvos ateitį“)? Ką jūs suprantate apie žodžio laisvę, ar žinote, kiek ji kainuoja, ir kiek jūs už ją pasiryžę realiai sumokėti – socialiniu gerbūviu bei prestižu, karjera, pagaliau sveikata ir gal net gyvybe, kaip mano jaunystės dienų bičiulis Mindaugas Tomonis.
„Perspėjimas piliečiui Simonko”, kur absoliučiai taikdariškai ir absoliučiai nedviprasmiškai pasmerktos abi pusės, „akis už akį“ išpažinėjos, buvo vieningai atmestas. Šis epizodas pirštu prikišamai parodė, kas jums yra žodžio laisvė.
Kolegai Rimvydui drąsos užteko vienam kartui – publikavęs vieną mano straipsnį panašia tema, šį nutylėjo, tačiau surado vietos žinutei, kad drąsuolis airių politikas prisipažino esąs gėjus. Vienas jūsų – jaunas redaktorius, gerų tėvų vaikas, taip ir pasakė „tiesą sakant, jei būtų mano vieno valia, padaryčiau išimtį ir publikuočiau, bet, kaip suprantat, valia ne mano vieno, todėl turiu atsiprašyti“ (gal man bus atleista nuo privataus pokalbio paviešinimo vardan tiesos).
Tad būkite malonūs, neputokite mitinguose apie žodžio laisves, nes darosi nemalonu akivaizdžiai stebėti žmogiškos būtybės falšą ir nuopuolį. Pasakykite visų pirma sau, o ir visiems – esu tarnautojas-patarnautojas, ir tiek. Man prisakyta vengti dviejų temų – „žydros“, ir dar vienos, tą ir darau. O kai dėl sąžinės, tai turiu šeimą, skolą bankui ir ateities baimę. Pats turiu pažiūras, bet jų nerodau.
Ir tai suprantama… Ir tai verta gailesčio… Ir tai menka.
Jono Vaiškūno (alkas.lt) nuotraukoje: komentaro autorius Algirdas Patackas, Kovo 11-osios Akto signataras.
Informacijos šaltinis – www.alkas.lt
2015.01.21; 17:51
